Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 25 str. 2d., BK 178 str. 2d. laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, pagal LR BK 25 str. 2d., BK 187 str. 3d. – 40 (keturiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d. 2p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 ( šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d. šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės dalis 3 mėnesiai pridėta prie Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006-03-06 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. Ž., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. pagal LR BK 25 str. 2d. ir BK 178 str. 2d. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. balandžio 2 d. apie 00.10 val. Jurbarko m. (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Ž., įsibrovė į R. J. individualiai įmonei priklausančią parduotuvę (duomenys neskelbtini) t.y. patalpą ir pagrobė judraus ryšio telefonų „Labas“ pakuotės komplektų 5 vnt. po 5 Lt, bendros 25 Lt vertės, judraus ryšio telefonų papildymų „Labas“ 30 vnt. po 20 Lt, bendros 600 Lt vertės, papildymų „Tele 2“ 35 vnt. po 10 Lt, bendros 350 Lt vertės, papildymų „Tele 2“ 15 vnt. po 20 Lt, bendros 300 Lt vertės, papildymų „Omnitel extra“ 7 vnt. po 20 Lt, bendros 140 Lt vertės, cigarečių „Red White“ 10 vnt. po 4,30 Lt, bendros 43 Lt vertės, 250 Lt monetomis, tuo padarydamas R. J. 1708 Lt turtinę žalą.

Be to, jis nuteistas pagal LR BK 25 str. 2d. ir BK 187 str. 3d. už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su A. Ž., išdaužė R. J. individualiai įmonei priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) durų stiklo paketą 200 Lt vertės ir sugadino ant durų pakabinamą reklamą 150 Lt vertės. Tokiu būdu sugadino R. J. priklausančio turto už 350 Lt.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir veikų kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka su teismo skirta bausme ir nurodo, kad ji per griežta.

LR Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Ž., būdamas dar labai jauno amžiaus, teisiamas jau šeštą kartą. D. Ž. šiuo metu nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, jos tyčinės,turtinės. Viena iš šių veikų baudžiamasis nusižengimas, kita-apysunkis nusikaltimas. Abiem veikomis kėsintasi į svetimą nuosavybę. Šias nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė būdamas praeityje teistas penkis kartus taip pat už tyčinius turtinius nusikaltimus, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo. Be to, šios nusikalstamos veikos padarytos bausmės vykdymo atidėjimo metu. Jis baustas ir administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo nuteistojo cinišką požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias moralės taisykles, svetimą nuosavybę, o taip pat patvirtina, kad nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro ir švelnesnės poveikio priemonės yra nepakankamos pasiekti LR BK 41 straipsnyje nurodytus tikslus. Todėl reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam skirta pagrįstai, nes aukščiau aptarti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad tik tokia bausmė gali sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pasiekti, kad asmuo daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų.

Nustatydamas bausmės rūšį ir trukmę, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kaltės formą - nusikaltimas apysunkis, tyčinis, baudžiamasis nusižengimas taip pat tyčinis, veikos baigtos. Įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtent tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, žada atlyginti padarytą žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat, teismas įvertino nuteistojo aukščiau aptartą neigiamai charakterizuojamą asmenybę dėl teistumų ir dėl administracinių nuobaudų, dėl to, kad nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, neišnykus ankstesniems teistumams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, kiekvienos iš jų lyginamąjį svorį, pagal LR BK 25 str. 2 d., BK 178 str. 2d. skyrė laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, pagal LR BK 25 str. 2d., BK 187 str. 3d.-40 parų arešto. Įstatymas už LR BK 178 str. 2d. numatytą veiką numato bausmę laisvės atėmimą iki 6 metų. Vadovaujantis LR BK 61 str. 4 dalimi, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam paskirta bausmė ne tik žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau artima minimaliam šios bausmės dydžiui, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir net, atsižvelgiant į neigiamai charakterizuojamą nuteistojo asmenybę, skyrė labai švelnią bausmę. Įvertinus tai, kad vykdant nusikaltimą, dar buvo padarytas ir baudžiamasis nusižengimas, kuris palengvino padaryti nusikaltimą(vagystę), jo metu sugadinta turto už gana didelę sumą, beveik artimą maksimaliam dydžiui, nuo kurio kvalifikuojama veika kaip nusikaltimas, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, skirtoji bausmė 40 parų arešto taip pat nėra per didelė.

Kadangi D. Ž. veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, teismas pagrįstai skirtas bausmes subendrinto apėmimo būdu ir skyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006-03-06 nuosprendžiu skirtą neatliktą laisvės atėmimo bausmę, teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 64 str. 1d., 3d., nes veikos, už kurias D. Ž. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos po 2006-03-06 nuosprendžio priėmimo bei bausmės vykdymo atidėjimo metu, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės. Prie 2006-03-06 nuosprendžiu skirtos neatliktos bausmės laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, teismas pridėjo tik dalį, t.y. mažiausią galimą pridėti laisvės atėmimo bausmės dalį-3 (tris) mėnesius ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Tai, kad teismas pridėjo tik dalį bausmės, o taip pat minimalią galimą pridėti dalį, rodo, jog tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta ir teisinga bei tinkama realizuoti bausmės tikslus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal nuosprendžių sutaptį subendrinta galutinė bausmė visada turi būti didesnė už neatliktos bausmės dalį, paskirtą pagal ankstesnįjį nuosprendį ir už bausmę, paskirtą pagal naują nuosprendį.

Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog D. Ž. paskirtoji bausmė yra adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumui, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra tinkama ir teisinga realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Teisinio pagrindo ją švelninti nėra. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.