Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi ir 9 dalimi, bausmę subendrinus su Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, galutinė bausmė V. K. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 26 d., apie 11 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, įsibrovęs į saugyklą – su atsuktuvu išlaužus E. Č. gyvenamojo namo kambaryje stovėjusios komodos stalčiaus užraktą, slapta pagrobė jame buvusius nukentėjusiajai E. Č. priklausančius 434,34 Eur (1 500 Lt).

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis savo apeliaciniame skunde jam paskirtos bausmės ir iš jo priteisto civilinio ieškinio neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

Saugykla – tai tam tikras objektas (įrenginys), specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), kuris saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012).

Nors nuteistojo V. K. teigimu jis nusikaltimo nepadarė, tik pasinaudojo vogtais pinigais, jo kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta nukentėjusiosios E. Č., liudytojo S. L. parodymais, kitais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais ir tinkamai, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, įvertintais įrodymais.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios E. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (parodymai ištirti teisiamajame posėdyje), ji nurodė, kad 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje, naktį, apie 1 val. pas ją atėjo jos namuose gyvenantis S. L. ir paprašė duoti jam 50 Lt sumokėti už taksi paslaugas. S. L. buvo neblaivus, sumokėjęs taksi vairuotojui, nuėjo miegoti. S. L. miegojo tame pačiame kambaryje, esančiame pirmame aukšte, kuriame miegojo ir ji (E. Č.), nors paprastai jis miegodavo antrame aukšte. Tuo metu ji nežinojo, kad S. L. grįžo su kitais asmenimis. Apie 2 val. ji, išgirdusi iš antro aukšto sklindančius kažkokius garsus, paklausė S. L., kas ten krebžda, tačiau pastarasis atsakė, kad antrame aukšte nieko nėra. Ryte, apie 10 val., ji išėjo į lauką. Apie 11 val. į jos namus atėjo du vyrai, kurie paklausė, kur yra S. L.. Ji pasakė, kad S. L. miega. Vyrai, paaiškinę jai, kad duos S. L. darbo, užlipo į antrą aukštą, nes ryte S. L. nuėjo į savo kambarį, esantį antrame aukšte. Ji vėl išėjo į lauką, o į jos namus atėję vyriškiai liko antrame aukšte, jie išėjo apie 12-13 val. Vyriškiai vėl atėjo apie 14-15 val. ir vėl užlipo į antrą aukštą. Jai netrukus grįžus iš lauko į kambarį, aukštesnio ūgio vyriškis pasakė, kad S. (S. L.) nori barščių. Ji tuomet su kitu, žemesnio ūgio vyriškiu, nuėjo atnešti burokėlių. Užtruko apie 5 min. Kai grįžo, vyrai netrukus išėjo. Po kurio laiko pas ją atėjusi kaimynė O. P. jos paklausė, kodėl prie komodos padėtas žarsteklis. Tuomet ji (E. Č.) pamatė, kad nuo komodos užrakto ant žemės yra nukritusi metalinė detalė. Ji pasigedo komodos stalčiuje voke buvusių 1 500 Lt, kurių buvo dvi kupiūros po 500 Lt, dvi kupiūros po 200 Lt ir viena 100 Lt kupiūra. Tuo metu, kai ji pasigedo pinigų, S. L. miegojo. S. L., grįžęs iš policijos, jai pasakė, kad naktį vyriškiai miegojo antrame aukšte. Nurodė mananti, kad pinigus galėjo pavogti arba pas ją gyvenantis nuomininkas S. L., arba tą naktį, t. y. 2014 m. gegužės 26 d., pas jį buvęs V. K. (1 t. 16, 20–21 b. l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. Č. pagal veido bruožus, plaukus atpažino V. K., kaip asmenį, kuris buvo jos namuose ir jai pasakė, kad S. L. nori barščių. Jai su S. K. nuėjus į rūsį, pastarasis paėmė stiklainį su burokėliais, o kitas asmuo tuo metu buvo likęs virtuvėje (1 t. 14–15 b. l.).

Liudytojas S. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad tą vakarą su V. K., kuris yra jo draugas, jie kartu girtavo, po to taksi automobiliu grįžo į jo (S. L.) namus. Jis paprašė močiutės (E. Č.), kad pastaroji duotų 50 Lt sumokėti už taksi paslaugas. Kartu su jais grįžo ir apie 25 metų už jį aukštesnis jaunuolis, kaip jie susipažino, nepamena, nes buvo neblaivus. Jis (S. L.) liko nakvoti pirmame namo aukšte, o V. K. ir kartu su jais grįžęs jaunuolis užlipo į antrą aukštą. Ryte jis buvo su abiem vyriškiais išėjęs, girtavo prie „N.“. Grįžęs, apie 13 val., nuėjo miegoti, o apie 15.30 val. atvyko policijos pareigūnai. Nurodė, kad žinojo, jog močiutė pinigus laiko komodoje, tačiau jų nevogė. E. Č. jam ryte davė 20 Lt, už šiuos pinigus jis pirko degtinės. Ryte nepastebėjo, kad komoda išplėšta. Mano, kad būdamas girtas galėjo pasakyti, kad močiutė (E. Č.) pinigus laiko komodoje. Taip pat nurodė, kad tuo metu, kai jis miegojo, abu jaunuoliai į E. Č. namus buvo atėję dar kartą. E. Č. jam pasakojo, kad vienas vyriškis ėjo su ja į rūsį atnešti burokėlių, o kitas liko kambaryje. Teisėjai perskaičius S. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t. 37, 78 b. l., 2 t. 85 b. l.), jis į prokurorės klausimus atsakė, kad V. K. paklausus, ar močiutė turi pinigų, jis pasakė, kad turi. V. K. paklausus, kur močiutė pinigus laiko, jis pasakė, kad laiko komodoje (2 t. 198–200 b. l.). Tai, kad V. K. jo klausė, kur laikomi pinigai, o jis pasakė, kad komodoje, S. L. nurodė ir suvestas į akistatą su V. K. (1 t. 78–79 b. l.).

V. K. 2014 m. birželio 9 d. nuoširdžiame prisipažinime nurodyta, kad 2014 m. gegužės 26 d. jis kartu su nepažįstamu vaikinu išlaužė S. L. gyvenamajame name buvusios komodos stalčių ir paėmė pinigus. V. K. taip pat nurodė, kad jis savo kaltę padaręs vagystę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (1 t. 57 b. l.).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. birželio 9 d. (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad S. L. jam parodė komodą, esančią kambaryje, pirmame aukšte, ir pasakė, kad komodos stalčiuje yra pinigai. Komodos stalčius buvo užrakintas, Ž. komodos stalčių išlaužė atsuktuvu. Komodos stalčiuje buvo vokas, jame –1 300 Lt. Pinigus jie pavogė apie 11 val. (1 t. 62 b. l.). Akistatos su S. L. metu V. K. taipogi nurodė, kad Ž. atsuktuvu išlaužė komodos stačių ir jam padavė stalčiuje buvusius pinigus (1 t. 78–79 b. l.). Duomenų, patvirtinančių apelianto teiginį, kad jis kaltu prisipažino tik dėl to, kad tyrėjas jo atžvilgiu naudojo elektrošoką, byloje nėra. Be to, bylos duomenys liudija, kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausė tyrėja J. V., o ne tyrėjas J. V.. Teisės turėti gynėją išaiškinimo protokole užfiksuota, kad V. K. buvo išaiškinta jo teisė turėti gynėją (1 t. 58 b. l.), tačiau jis gynėjo nepageidavo (1 t. 59 b. l.).

Nors teisiamajame posėdyje V. K. neigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jis patvirtino S. L. parodymus, kad tą vakarą girtavo kartu su pastaruoju ir dar vienu nepažįstamu jaunuoliu, jie visi trys grįžo į S. L. namus ir liko ten nakvoti. Taip pat nurodė, kad pinigus paėmė kartu su jais buvęs Ž., o jis (V. K.) tik paskambino S. L. ir pasakė, kad Ž. paėmė pinigus, kad S. L. išeitų į lauką. S. L. išėjus į lauką, jis (V. K.) perdavė pastarajam pinigus, kuriuos jam buvo padavęs Žydrius (2 t. 200–202 b. l.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl V. K. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Iš byloje surinktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis V. K. kartu su nenustatytu asmeniu, būdami E. Č. namuose, atsuktuvu išlaužę kambaryje stovėjusios komodos stalčiaus užraktą, pagrobė jame buvusius E. Č. priklausančius 1 500 Lt. Nuteistojo nurodyta aplinkybė, kad apžiūrint įvykio vietą, žarsteklis nebuvo rastas (1 t. 4–7 b. l.), pastarojo kaltės nepaneigia. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad V. K. suformuluotame kaltinime nebuvo nurodyta, kad jis nukentėjusiajai E. Č. priklausančius pinigus pagrobė panaudodamas žarsteklį – jis buvo kaltinamas ir yra nuteistas už tai, kad atsuktuvu išlaužus komodos stalčiaus užraktą pagrobė jame buvusius nukentėjusiajai E. Č. priklausančius 434,34 Eur (1 500 Lt).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. K. nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu. Pažymima, kad įstatymas nereikalauja, jog tuo atveju, kai nusikalstamą veiką padaro keli asmenys kartu, visi jie atliktų veiksmus, kurie atitiktų visus nusikaltimo objektyviuosius požymius. Vykdytojai irgi gali būti pasiskirstę vaidmenimis ir atlikti tik dalį veiksmų, tačiau jų tyčia apima kitų vykdytojų veiksmus. Taip pat nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą.

Kadangi byloje neginčijamai įrodyta, kad nusikaltimą padarė V. K., o ne S. L., nuteistojo argumentas, kad vagystę organizavo S. L., kuris žinojo, kur nukentėjusioji laiko pinigus, vertinamas kaip deklaratyvi prielaida ir atmetamas. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. K. savo kaltę iš dalies pripažino (1 t. 62 b. l.), be to, parašė nuoširdų prisipažinimą, nurodydamas, kad kartu su nepažįstamu asmeniu išlaužę stačių pagrobė svetimą turtą – pinigus (1 t. 57 b. l.), sutikti su V. K. teiginiu, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nusikaltimo nepadarė, nėra jokio pagrindo.

Atsakant į apelianto skundo argumentą, kad asmens, vardu Ž., net nebuvo ieškoma, atkreipiamas dėmesys, kad bylos duomenys liudija, kad asmenį vardu Ž. buvo siekiama nustatyti, tačiau to, išnaudojus visas galimybes, padaryti nepavyko (1 t. 80–81, 82 b. l.).

Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. K. kaltės klausimą, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, įskaitant ir paties V. K., ir nukentėjusiosios E. Č. parodymus. Nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nedalyvavo, tačiau akivaizdu, kad ji posėdyje nedalyvavo dėl svarbios priežasties – ligos. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teismas, siekdamas objektyviai nustatyti visas reikšmingas bylos aplinkybes, buvo pavedęs prokurorei išsiaiškinti dėl galimybės užtikrinti nukentėjusiosios atvykimą į posėdį, o nesant tokios galimybės, papildomai apklausti E. Č. dėl esminių bylos aplinkybių (2 t. 202 b. l.). Vykdant minėtą pavedimą nuvykus pas nukentėjusiąją E. Č., pasikalbėjus su pastarąja ir ją prižiūrinčia socialine darbuotoja, nustatyta, kad E. Č. atvykti į teisiamąjį posėdį negali dėl sveikatos problemų. Socialinė darbuotoja V. Š. nurodė, kad E. Č. serga onkologine kraujo liga, sunkiai vaikšto, o neįgaliesiems skirto vežimėlio neturi (2 t. 222 b. l.). Dėl minėtų priežasčių E. Č. buvo dar kartą apklausta ir nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu (2 t. 220 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, rėmėsi teisiamajame posėdyje ištirtais nukentėjusiosios parodymais.

Kadangi teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad teisiamajame posėdyje buvo apklaustas vienas iš sąraše asmenų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, nurodytų liudytojų – S. L., nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad nė vienas liudytojas teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas S. L. teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus, atsakė į visus jam pateiktus klausimus, tarp jų – ir į kaltinamojo klausimus (2 t. 198–200 b. l.), taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistojo teiginiais, kad liudytojas S. L. buvo išklausytas tik iš dalies, kad buvo pažeista jo (V. K.) teisė į gynybą, nes jis negalėjo užduoti proceso dalyviams klausimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.