- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- ATP-1281-582/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04533-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimo V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. administracinės teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 22 d. apie 9.40 val., Kaune, Palemono g. 1, dirbdamas UAB Detektyvų agentūros „Opacum“ saugomame objekte, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo, numatyto 2000-10-17 Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 20 str. 6 p. bei dirbančio pagal 2013-05-14 pavedimą Nr. 20-8-IL-1386 atlikti patikrinimą metalo supirktuvėse, skubiai įleisti ir patikrinti įmonę UAB „Lietmetas“. Šiais veiksmais trukdė atlikti netikėtą patikrinimą ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 187 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimu V. P. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 187 str. 2 d., ir nubaustas administracine nuobauda – 400 Lt (keturių šimtų litų) bauda.
V. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pripažįstant jį nepadarius pažeidimo. Taip pat bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas nurodo, kad atvykus pareigūnams jis tik vykdė savo pareigines darbo instrukcijas ir užregistravo atvykusius pareigūnus į svečių registracijos žurnalą, kaip numato Saugos darbuotojų pareigybinių nuostatų 6 d. 14 p., todėl paprašė jų parodyti darbuotojų pažymėjimus. Paprašius pareigūnus parodyti pažymėjimų galiojimų laiką, pareigūnai ėmė šaipytis iš apelianto uoliai atliekamų pareigų. Policijos pareigūnas A. K. pažadėjo suorganizuoti apeliantui patikrinimą, o Darbo inspekcijos darbuotojas T. D. paprašė apeliantą pateikti darbuotojo pažymėjimą ir darbo grafiką. Apeliantas, manydamas, jog vyksta įmonės „Opacum“ patikrinimas, susisiekė su įmonės direktoriumi ir savo kolega, kartu dirbusiu, A. S.. Direktorius apeliantui nurodė pareigūnams pateikti visus prašomus dokumentus, ką ir padarė apeliantas. Darbo inspekcijos pareigūnas patikrino ir A. S. dokumentus. Po to A. S. palydėjo pareigūnus į UAB „Lietmetas“ patalpas.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka, kad jis trukdė pareigūnams atlikti jų funkcijas, gaišino jų laiką. V. P. neigia tyčia trukdęs pareigūnams, nes jam buvo būtina užregistruoti atvykusius asmenis. Tai patvirtina ir bylos medžiaga, kurioje užfiksuota, kad Svečių knygoje pareigūnų atvykimas užfiksuotas 9.15 val., o pačių pareigūnų surašytame UAB „Lietmetas“ patikrinimo protokole užfiksuota, kad patikrinimas pradėtas 9.20 val. Be to, patys pareigūnai užgaišo dėl to, kad tikrino apelianto ir jo kolegos dokumentus. Taipogi, pareigūnai nežinojo, kur yra UAB „Lietmetas“ patalpos, todėl turėjo sulaukti A. S., kuris palydėjo pareigūnus. Apeliantas neturėjo teisė palikti savo posto tuščio. Liudytojų parodymai nepatvirtina ir fakto, kad UAB „Lietmetas“ durys buvo užrakintos.
Apelianto nuomone, jis specialiai nedarė jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų trukdęs atvykusiems pareigūnams patekti į UAB „Lietmetas“ patalpas. Teismas neteisingai nurodė, kad buvo tikrinamas tik UAB „Lietmetas“, nes buvo patikrinti ir detektyvų agentūros „Opacum“ darbuotojų dokumentai. Apeliantas nurodo, kad jis dirba jau šešeri metai ir nė karto nebuvo baustas dėl savo atliekamų pareigų.
V. P. skundas tenkinamas.
Apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau LR ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose apygardos teismuose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju aukštesnysis teismas nenustatė priežasčių, kurios trukdytų bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl V. P. prašymas netenkinamas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (LR ATPK 256, 257 straipsniai).
Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, N575-344/12).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. P. veiksmuose yra LR ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.
LR ATPK 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. LR ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad asmuo atsakytų pagal LR ATPK 187 str. 2 d., numatytą teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, už ką ir yra nubaustas V. P., pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62 -841/2006).
Byloje nustatyta, to neginčija ir apeliantas, kad 2013 m. gegužės 22 d. atvykę į UAB „Lietmetas“ policijos pareigūnas A. K., Kauno apskrities VMI vyr. specialistas R. L., LR Darbo inspekcijos inspektoriai T. M., T. D., vykdė 2013-05-14 Kauno apskrities VPK pavedimą atlikti patikrinimą, kuriame buvo nurodyta atlikti netikėtus patikrinimus pagal PD prie VRM ir LKPB priemonių planą „Metalai“. Šio patikrinimo tikslas – nusikalstamų veikų bei teisės pažeidimų, susijusių su metalų vagystėmis bei nelegalios apyvartos išaiškinimo ir užkardymo srityje. Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 20 str. 6 p. numato, jog policijos pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas ar turėdamas duomenų, kad tokia veika yra rengiama, daroma ar buvo padaryta, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais turi teisę įeiti į visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareigūnai, vykdydami jiems pavestą pavedimą, turėjo teisę netrukdomi patekti į UAB „Lietmetas“ patalpas.
Esminis ginčas byloje vyksta dėl to, ar V. P. savo veika tikrai trukdė pareigūnams vykdyti jų pareigas, tuo pažeisdamas nustatytą valdymo tvarką. Pareigūnai A. K., T. M., T. D., R. L. tvirtina, kad V. P. netinkamai atliko savo pareigas, nepagrįstais reikalavimais apie pusvalandį užvilkino jų laiką, dėl to galimai sužlugdė vykdomą patikrinimą.
V. P. dirba UAB Detektyvų agentūros „Opacum“, kuri vykdo objektų, esančių Palemono g. 1, Kaune, apsaugą, saugos darbuotoju. UAB Detektyvų agentūros „Opacum“ saugos darbuotojai, atlikdami savo pareigas, vadovaujasi Saugos darbuotojų ir pamainos vyresniojo saugos darbuotojo pareiginiais nuostatais. Šių nuostatų 6 d. 14 p. reikalauja užregistruoti į saugomą objektą atvykusius valstybinių institucijų pareigūnus. Taigi, V. P. turėjo pareigą atvykusius A. K., T. M., T. D., R. L. užregistruoti, ką ir padarė. Atkreiptinas dėmesys, kad Policijos veiklos įstatymo 21 str. 3 d. nurodo, kad vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti. Jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) arba jei asmuo reikalauja, policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Kadangi atvykę pareigūnai buvo be skiriamųjų ženklų, V. P. vykdydamas jo darbą reglamentuojančias instrukcijas, galėjo ir privalėjo paprašyti pareigūnus pateikti tarnybinius pažymėjimus, jog įsitikintų atvykusių asmenų tapatybe bei statusu ir tai jokiu būdu negalėtų būti traktuojama, kaip neteisėtas veiksmas.
Byloje nėra surinkta neprieštaringų duomenų, kurie patvirtintų, kad pareigūnai buvo užlaikyti, kad V. P. būtų atsisakęs juos įleisti į tikrinamą įmonę, sudaręs tam kokias nors fizines kliūtis. Kaip teigia pažeidėjas, tą patvirtina ir liudytojas A. S., darbo laiku administracinių patalpų durys apskritai nėra rakinamos, o praėjimas į administracines patalpas buvo laisvas, nes nuolatiniai klientai eina nesiregistravę. Pareigūnai paaiškino, kad jie, laikydamiesi elgesio taisyklių, taip pat netikrino ar durys užrakintos, todėl negalima tvirtinti, kad jiems fiziškai buvo trukdoma praeiti.
Byloje nėra ir duomenų, kad pareigūnų registravimas vyko nepagrįstai ilgai, jų laikas tikrai buvo vilkinamas, taip trukdant atlikti pareigas. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriuo vadovaujasi apylinkės teismas priimdamas nutarimą, pažeidimo faktas užfiksuotas 2013 m. gegužės 22 d. 9 val. 40 min. Ir nors apylinkės teismas dėl nepaaiškintų priežasčių nurodo, kad pažeidimas užfiksuotas apie 9 val., tikslesnis laikas nenustatytas, tačiau A. K. tarnybiniame pranešime bei T. D., R. L. paaiškinimuose nurodyta, kad jie atvyko 9 val. 40 min, kaip ir nurodyta protokole. Visi minėti pareigūnai analogiškai nurodo, kad jiems atvykus į UAB „Lietmetas“ ir prisistačius apsaugos darbuotojui, nurodžius atvykimo priežastis bei paprašius juos įleisti į minėtos UAB patalpas, apsaugos darbuotojas apie pusvalandį pildė įvairius formalumus, po kelis kartus reikalavo parodyti tarnybinius pažymėjimus, kažkam skambino perspėdamas, kad atvyko tikrintojų delegacija. Pareigūnai tvirtino, kad V. P. specialiai pusę valandos vilkino jų laiką, perspėjo tikrinamos bendrovės darbuotojus ir suteikė jiems laiko pasirengti patikrinimui. Tačiau teismo posėdžio metu A. K., T. M. jau negalėjo tiksliai pasakyti kelintą valandą atvyko į tikrinamą objektą, jų manymu buvo apie 9 val., todėl skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad pareigūnai atvyko apie 9 val., bet tikslesnis laikas nenustatytas.
Tačiau būtent tikslaus laiko konstatavimas nagrinėjamoje situacijoje yra svarbus ir būtinas veiksnys, nes V. P. kaltinamas tuo, kad be pagrindo pusvalandį vilkino pareigūnų laiką, o šio fakto byloje surinkta medžiaga nepatvirtina.
Kaip jau minėta, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pareigūnai atvyko 9 val. 40 min., teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad galėjo būti 9 val. tačiau tikslus laikas nenustatytas. Teismui pateiktame „Svečių registracijos žurnale“ užfiksuota, kad pareigūnai atvyko 9 val. 15 min., o iš „Operatyvaus patikinimo pažymos“ matyti, kad operatyvus patikrinimas pradėtas (ir baigtas) 9 val. 20 min., šią pažymą pasirašė R. L., T. D., A. K.. „Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktas“ surašytas 9 val. 40 min., jį pasirašė vyresnysis specialistas R. L.. Liudytojas A. S. taip pat patvirtino, kad po jo pasikeitimo postais su V. P. 9 val., iki iškvietimo grįžti į postą palydėti atvykusių pareigūnų, praėjo 5-10 min. Taigi, atsižvelgiant į dokumentuose užfiksuotus laikus, niekaip negalima teigti, kad apsaugos darbuotojas V. P. pareigūnus užlaikė neleistinai ilgai, nes nė vienas – nei pačių pareigūnų pateiktas, nei objektyviai užfiksuotas laikas apskritai nepatvirtina, kiek jų registracija užtruko, tačiau net imant tikėtiną ilgiausią laiko intervalą, negalima teigti, kad pareigūnai užsibuvo poste ilgiau nei 15 – 20 min. Atsižvelgtina ir į tai, kad ne tik V. P. atliekami veiksmai uždelsė pareigūnų laiką. Kaip nurodė V. P., tai patvirtino ir liudytojai T. M. ir A. K., A. S., atvykę pareigūnai taip pat pareikalavo pateikti patikrinimui V. P. bei jo kolegos A. S. darbo pažymėjimus ir darbo grafikų, todėl pačių pareigūnų atliekami veiksmai, kuriems nebuvo esminio pagrindo, nes kaip ir jie patys nurodo, įmonės „Opacum“ tikrinimas nebuvo atliekamas, užvilkino jų laiką.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. P. skambino UAB „Lietmetas“ darbuotojams ir pranešė apie patikrinimą. Taip pat nėra duomenų, kad pareigūnai būtų įspėję V. P. niekam nepranešti apie jų atvykimą, todėl jis elgėsi pagal pareiginius nuostatus, be to, kaip tvirtino pats V. P., tai iš dalies patvirtino ir liudytojas T. M., apeliantas skambino savo vadovui V. V., kad informuotų jį apie tai, jog atvykę pareigūnai pareikalavo pateikti saugos darbuotojų darbo pažymėjimus ir darbo grafikus, bet ne UAB „Lietmetas“ darbuotojams. Tokia pareigą V. P. nustato Saugos darbuotojų pareiginių nuostatų 6 d. 31 p. Be to, V. P. per raciją iškvietė savo kolegą A. S., kad jis palydėtų atvykusius pareigūnus į UAB „Lietmetas“, nes pastarieji nežinojo kuriose patalpose yra įsikūrusi ši įmonė. Kaip patvirtino A. S., tai yra įprasta praktika dėl atvykusiųjų patogumo, jeigu jie gerai nežino įmonių dislokacijos vietos, o lydėti budintis poste negali, nes privalo nepalikti savo darbo vietos.
Taigi iš aptartų aplinkybių matyti, kad jokie V. P. veiksmai ar neveikimas negali būti traktuojami kaip nepagrįsti, tyčiniai ir galėję trukdyti į UAB „Lietmetas“ patikrinimo atlikti atvykusiems pareigūnams vykdyti jų pareigas, todėl jo veika negali būti traktuojama, kaip teisėtų reikalavimų nevykdymas. Byloje nėra nustatyta, kad V. P. nepateisinamai ilgai vykdė pareiginiuose nuostatuose nustatytą atvykusių asmenų registravimą ar sudarė kitokias, neteisėtas kliūtis pareigūnams patekti į tikrinamą įmonę.
Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog V. P. padarė administracinį teisės pažeidimą. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant vien prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą pripažindamas V. P. įvykdžius administracinės teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 187 str. 2 d., todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimas naikinamas ir byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 2 p., 2 d., 302¹³ str.
nutarė:
V. P. skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.