- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2S-586-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03956-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti J. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, remdamasi Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 straipsniu, prašo pratęsti leidimą priverstinai hospitalizuoti ir gydyti J. G., kuris hospitalizuotas 2019 m. spalio 12 d. Nurodė, kad pacientas lieka ūmios psichozės būsenoje, elgesys neadekvatus, dezorganizuotas, priešiškas, nekritiškas, pavojingas, išreikšti kliedesiai prieš žmoną, todėl yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi patenkino pareiškėjos prašymą – pratęsė J. G. priverstinį hospitalizavimą ir gydymą Viešojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 6 d.
3. Nustatė, kad pateiktos gydytojų komisijos 2019 m. vasario 6 d. išvadomis bei byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) paaiškinimais teismo posėdžio metu, patvirtina, kad J. G. dėl dabartinės savo psichikos sveikatos būsenos socialiai pavojingas, pacientui diagnozuota paranoidinė šizofrenija. Pacientas yra neprognozuojamo elgesio, grubus, nekritiškas, todėl yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teismui pateikta medžiaga patvirtina asmens priverstinio hospitalizavimo būtinumą, todėl prašymą dėl priverstinį gydymo tenkino – leido priverstinai gydyti pacientą minėtoje gydymo įstaigoje tris mėnesius mėnesį, skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 6 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas (suinteresuotas asmuo) J. G. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį.
5. Nurodė, kad advokatas Z. B. tik formaliai atliko savo pareigą, neišklausė atstovaujamojo ir neįsigilino į konkrečią situaciją. Teigė, kad nėra bendravęs su T. M., kuris atstovavo teismo posėdyje pareiškėją. T. M. pateiktas apelianto būsenos apibūdinimas neatitinka tikrovės, yra melagingas. Per 4 gydymo mėnesius apeliantas nėra sukėlęs jokio incidento, elgėsi nekonfliktiškai, neįžeidinėjo darbuotojų.
Atsiliepimas
6. Viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti.
7. Nurodė, kad Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytojų konsultacinė komisija, susidedanti iš komisijos pirmininko gyd. J. J., narių: skyriaus vedėjos gyd. E. G., gyd. I. Z. (toliau - Gydytojų komisija), 2019 m. vasario 6 d. apžiūrėjo suinteresuotą asmenį J. G. (pacientą), {vertinus paciento psichikos būklę, surašyta Gydytojų komisijos 2019 m. vasario 6 d. išvada, kurioje nurodyta, kad J. G. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, rezistentiška gydymui, F20.0 (kodas pagal TLK-10-AM sisteminį ligų sąrašą). Nurodyta, kad paciento psichikos būsena ir toliau lieka be dinamikos, pavydo, persekiojimo kliedesiai išlieka. Pacientas yra grubus, pakilus, dezorganizuoto elgesio, tyčia elgiasi netvarkingai, su skyriaus personalu bendrauja be distancijos, daug kalba seksualine tematika; išlieka aktualūs kliedesiai žmonos atžvilgiu, prasitaria, kad išėjės iš ligoninės keršis jai ir sūnui. Statuse išliekanti maniakinė paranoidinė psichozė su hebefrenįjos simptomais, didybės kliedesiais, neprognozuojamu elgesiu. Pažymima, kad pacientas savo būklei, psichikos ligai yra nekritiškas, laiko save sveiku ir mano, kad joks gydymas jam nereikalingas. Išvadoje konstatuojama: esama psichopatologija lieka aktuali, lemia paciento elgesį, todėl pacientas gali būti neprognozuojamo elgesio, socialiai pavojingas, gali padaryti žalą savo bei aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Kadangi šis paūmėjimas tęsiasi daugiau nei metai laiko, per metus gydomas psichiatrijos stacionare 6 kartą, susirgimas rezistentiškas gydymui, išsirašęs pacientas ambulatoriškai nesigydo, piktnaudžiauja alkoholiu, net neslepia, kad taip elgsis ir išsirašęs, tikslinga pratęsti stacionarinį gydymą dar 3 (trims) mėnesiams. Taip pat minėtoje Gydytojų komisijos išvadoje pateikti ir anamnezės duomenys. Nurodyta, kad suinteresuotas asmuo psichikos liga serga nuo 1980 m., daug kartų gydytas psichiatrijos stacionaruose, nuo 2007 m. iki 2017 m. buvusi gana kokybiška medikamentinė remisija. Dabartinis psichozės epizodas tęsiasi nuo 2017 m. rudens, per tą laiką pacientas 4 (keturis) kartus buvo gydytas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2018 m. kovo - gegužės mėn. bei dabartinė hospitalizacija tęsiama nuo 2018 m. spalio mėn. Išsirašęs vaistų nevartodavo, piktnaudžiavo alkoholiu, todėl būsena gretai pablogėdavo. Gydytojų komisijos apžiūros metu, suinteresuotas asmuo informuotas apie kreipimąsi į teismą dėl leidimo gydyti priverstinai pratęsimo, paaiškintos priverstinio gydymo priežastys. Taip pat informuotas apie galimybę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, jeigu neturi kito atstovo, numatomą preliminarią gydymo trukmę, skiriamus medikamentus, jų veikimą ir galimą šalutinį poveikį, alternatyvius gydymo metodus ir pasekmes, jei gydymas nebūtų skiriamas.
8. Gydytojų komisijos 2019 m. vasario 6 d. išvadoje buvo nustatytos visos suinteresuoto asmens priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo sąlygos, t.y. asmuo serga sunkia psichikos liga ir atsisako hospitalizavimo, yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Atkreiptinas dėmesys, kad nutartyje, nurodant byloje dalyvavusius asmenis (jų atstovus) padaryta techninė klaida, t.y. nurodytas tik vienas iš teismo posėdyje dalyvavusių pareiškėjo atstovų - T. M.. Pareiškėjas pažymi, kad 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, vykusiame vaizdo konferencijos būdu, nagrinėjant prašymą dėl suinteresuoto asmens priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo, dalyvavo ne tik teismo nutartyje nurodytas atstovas T. M., bet ir kitas pareiškėjo įgaliotas atstovas - Gydytojų komisijos pirmininkas, gyd. psichiatras J. J.. Tai patvirtina EPP sistemoje esantys bylos duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjas kartu su prašymu pratęsti leidimą priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį, teismui pateikė gydytojo psichiatro J. J. bei teisininko T. M. įgaliojimus.
9. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių Gydytojų komisijos išvadas dėl suinteresuoto asmens psichikos būklės ir jos keliamos grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai ar gyvybei.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjas savo poziciją šiame atsiliepime grindžia dokumentais ir įrodymais, esančiais civilinės bylos Nr. eS2-9091-854/2019 medžiagoje, todėl vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais pakartotinis byloje esančių dokumentų teikimas (dubliavimas) nebūtų tikslingas (pateikiama tik EPP dokumento kortelės (ekrane) kopija).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
12. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pratęstas asmens priverstinio gydymo terminas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau - Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas) 27 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą: 1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. To paties įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad jeigu paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą reikia pratęsti, psichiatrijos įstaigos administracija dėl šio pratęsimo privalo kreiptis į teismą. Sunkių ligų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-177 “Dėl sunkių ligų sąrašo patvirtinimo” 7 punkte nurodyta, jog sunkia liga pripažįstami labai ryškūs asmenybės pakitimai su adaptacijos sutrikimais dėl endogeninių psichikos susirgimų: F20; F21; F25.
14. Nagrinėjamu atveju iš bylos šalių paaiškinimų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo J. G. į Viešąją įstaigą Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę 2018 m. spalio 12 d. atvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu, palydint policijos pareigūnams. Kadangi J. G. gydytis nesutiko, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydamas leisti suinteresuotą asmenį priverstinai hospitalizuoti ir gydyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir leido suinteresuotą asmenį J. G. priverstinai hospitalizuoti ir gydyti 1 (vieną) mėnesį, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 12 d. (civilinė byla Nr. eS2-38410-845/2018). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymu pratęsė suinteresuoto asmens priverstinį hospitalizavimą ir gydymą 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 9 d. (civilinė byla Nr. eS2-41709-967/2018). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartimi, pareiškėjos prašymu, pratęsė suinteresuoto asmens priverstinį hospitalizavimą ir gydymą dar 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 6 d.
15. Apeliantas nesutinka, jog yra poreikis pratęsti jo hospitalizavimą ir gydymą, nes T. M. teismui pateiktos aplinkybės neatitinka tikrovė, t.y. apeliantas nebendravo su T. M., o per gydymo laikotarpį nėra sukėlęs jokio incidento savo veiksmais ar žodžiai nėra įžeidęs gydymo įstaigoje dirbančių asmenų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais.
16. Pirmiausia atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės atstovas T. M. yra įgaliotas įstaigos asmuo, kuriam pavesta atstovauti įstaigą byloje dėl priverstinio gydymo termino pratęsimo. Tuo tarpu, apelianto 2019 m. vasario 6 d. apžiūrą atliko ne pareiškėjos įgaliotas atstovas, o gydytojų konsultacinė komisija susidedanti iš komisijos pirmininko gyd. J. J., narių: skyriaus vedėjos gyd. E. G., gyd. I. Z. (toliau - Gydytojų komisija). Taigi, apelianto argumentas, kad T. M. jo neapžiūrėjo atmestini kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl asmens priverstinio gydymo termino pratęsimo.
17. Antra, gydytojų komisija diagnozavo J. G. paranoidinę šizofreniją, rezistentišką gydymui F20.0 (kodas pagal TLK-10-AM sisteminį ligų sąrašą). Komisijos išvadoje nurodyta, kad paciento būsena ir toliau lieka be dinamikos, pavydo, persekiojimo kliedesiai išlieka. Pacientas lieka nekritiškas, laiko save sveiku ir nurodo, kad jam gydymas nėra reikalingas. Išvadoje konstatuojama: esama psichopatologija lieka aktuali, lemia paciento elgesį, todėl pacientas gali būti neprognozuojamo elgesio, socialiai pavojingas, gali padaryti žalą savo bei aplinkinių sveikatai ar gyvybei. Kadangi šis paūmėjimas tęsiasi daugiau nei metai laiko, per metus gydomas psichiatrijos stacionare 6 kartą, susirgimas rezistentiškas gydymui, išsirašęs pacientas ambulatoriškai nesigydo, piktnaudžiauja alkoholiu, net neslepia, kad taip elgsis ir išsirašęs, tikslinga pratęsti stacionarinį gydymą dar 3 (trims) mėnesiams. Tuo tarpu, apeliantas J. G., nei nagrinėjant klausimą dėl priverstinio hospitalizavimo termino pratęsimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, įrodymų, kurie paneigtų gydytojų komisijos išvados teisėtumą ir pagrįstumą.
18. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis daro išvadą, kad J. G. serga sunkia psichikos liga, yra atsisakęs hospitalizavimo ir dėl paūmėjimo trukmės, liekančių dinamikos sutrikimų, persekiojimo ir pavykdo kliedesių išlieka rizika, jog asmuo gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai ar gyvybei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas pratęsti priverstinį asmens gydymo terminą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo yra nepagrįsti, todėl atmestini, kaip neįrodyti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (CK 2.26 str. 4 d.; Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27–28 str.; CPK 2 str., 3 str., 7 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsniu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.