Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu K. Š. parodė, kad jis apie 1,5 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 28 d. apie 10.00 val. įmonės automobiliu „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis turėjo pristatyti siuntą į (duomenys neskelbtini) prekyvietę, esančią (duomenys neskelbtini). Atvykęs nurodytu adresu jis sustojo šalia pastato, buvusiu jam iš kairės, o jam iš dešinės buvo automobilių stovėjimo aikštelė. Jis sustojo ant kelio, kurio danga buvo asfaltuota, pristatė siuntą ir ketino išvažiuoti. Priekyje jo eismas buvo draudžiamas (eismą draudė kelio ženklas „Plyta“), taip pat jis neturėjo, kur apsisukti, nes aplinkui buvo kiti automobiliai, kelias buvo vienpusis, todėl vienintelis būdas išvažiuoti buvo atbuline eiga. Važiuodamas atbuline eiga per dešinės pusės veidrodėlį jis pastebėjo keliu arti kelkraščio einančią moterį. Jam toliau važiuojant apie 5 km/h greičiu atbuline eiga minėta moteris staiga dingo. Jis manė, kad moteris nusuko ir nuėjo link automobilių stovėjimo aikštelės, todėl jis toliau važiavo atbulas ir staiga pajuto smūgį. Po smūgio jis iškarto sustojo, išlipo iš automobilio ir pamatė tą pačią moterį, gulinčią šonu prie jo vairuojamo automobilio (arčiau automobilio centro). Jis moteriai padėjo atsistoti ir pasodino ją į savo vairuojamą transporto priemonę. Tuomet moteris išsitraukė telefoną, apėjo tris ratus aplink jo vairuojamą automobilį ir nusifotografavo pastarojo valstybinius numerius. Sugrįžusi moteris pradėjo skųstis, kad jai svaigsta galva. Jis ant moters kūno jokių sužalojimų nematė. Jis pats paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir į įvykio vietą iškvietė policijos pareigūnus. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai ir medikai, kurie apžiūrėjo moterį ir šią išvežė į ligoninę (elektroninės bylos tomas 1, lapai 83-85).

3. Ikiteisminio tyrimo metu G. A. parodė, kad ji prekiauja (duomenys neskelbtini) turgavietėje. 2024 m. kovo 28 d. apie 10.50 val. pėstiesiems skirtu taku ji ėjo į tualetą. Einančią ties angaru, pažymėtu Nr. 4, ją partrenkė mikroautobusas, važiavęs atbulas, kuris atsitrenkė į ją galine dalimi, dėl ko ji nugriuvo ir susimušė galvą. Mikroautobuso vairuotojas pribėgo prie jos ir padėjo jai atsistoti, klausė, kur ją palydėti. Praėjus šokui ji iš karto bandė nufotografuoti automobilį. Vairuotojas jos klausė, kam reikia fotografuoti, ir siūlė nefotografuoti, tačiau ji vis tiek nusifotografavo automobilį. Vairuotojo paklausta, ar reikia iškviesti medikus, ji atsakė teigiamai, nes jai svaigsta galva. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai ir medikai, kurie ją išvežė į ligoninę. Po įvykio jai iki šiol skauda kairę ranką, galvą, akis ir kairįjį inkstą; vaistus nuo skausmo ji vartoja iki šios dienos, tačiau vaistų kvitų ji nerinko. Ji lankosi pas gydytojus (elektroninės bylos tomas 1, lapai 172-175; 179-181).

4. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. (A. J.) parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2024 m. kovo mėn. gavęs pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas partrenkė žmogų, ji nuvyko į įvykio vietą (nurodyti tikslų adresą jis negali), kurioje stovėjo krovininis mikroautobusas, priklausantis UAB (duomenys neskelbtini), šalia kurio stovėjo vyras bei moteris. Vyras (pastarojo duomenų jis neprisimena) buvo transporto priemonės vairuotojas ir paaiškino, kad važiuodamas atbulomis, žiūrėdamas į dešinįjį veidrodėlį, jis matė šalia automobilio einančią moterį, kuri po kurio laiko dingo iš matymo zonos, po ko jis išgirdo stuktelėjimą ir sustojo; išlipęs iš automobilio jis pastebėjo automobilio gale gulinčią moterį, kuriai jis suteikė pagalbą ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Patikrinus vairuotojo blaivumą šis buvo visiškai blaivus. Moteris (jos duomenų jis neprisimena) paaiškino, kad eidama iš savo prekybos vietos į bendro naudojimo tualetą ji nepastebėjo automobilio, kuris ją kliudė. Moteris buvo šoko būsenoje, skundėsi galvos skausmu. Į įvykio vietą iškviesti atvykę medikai moterį apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę (elektroninės bylos tomas 1, lapai 151-153).

5. Specialistas, apžiūrėjęs G. A. medicininius dokumentus, konstatavo, kad G. A. kontaktuojant su kietais bukais daiktais, veikiant smūgio jėga padarytos poodinės kraujosruvos viršugalvio kairėje pusėje, kairiame rieše ir kairėje plaštakoje, kryžkaulio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. kovo 28 d. Poodinės kraujosruvos viršugalvio kairėje pusėje, kairiame rieše ir plaštakoje atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą; kryžkaulio lūžis atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Akių tyrimo duomenys ir gydytojo suformuluota diagnozė labiausiai atitinka lėtinius, tikėtina amžiui, ar lėtinių ligų sukeltus pakitimus, todėl remiantis turimais duomenimis, regėjimo sutrikimas su nurodytu įvykiu nesiejamas (elektroninės bylos tomas 1, lapai 104-107).

6. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip keliu, esančiu prie automobilių stovėjimo aikštelės, eina moteris; tuo pačiu keliu atbulas važiuoja mikroautobusas, kuris važiuodamas partrenkia minėtą moterį, kuri nuo smūgio nukrenta ant žemės ant kairiojo šono; mikroautobusui sustojus iš pastarojo išlipa vairuotojas, kuris pribėga prie nukritusios moters (elektroninės bylos tomas 1, lapai 131-133).

7. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. kovo 28 d. apie 11.02 val. (duomenys neskelbtini) prekyvietės aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), K. Š., vairuodamas automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, 101 punkto reikalavimą, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 114 punkto reikalavimą, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams: nebuvo pakankamai atsargus, prieš pradėdamas važiuoti atbulomis neįsitikino, kad tai daryti saugu, nestebėjo automobiliui artimos aplinkos, dėl ko važiuodamas atbulomis automobilio galine dalimi partrenkė aikštelėje ėjusią G. A., padarydamas jai sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

8. K. Š., vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį, pažeidė Kelių teismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta G. A. sveikata, taigi K. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

9. Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą K. Š. skirti 30 MGL (1 500 eurų) dydžio baudos bausmę.

10. K. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. K. Š. įsipareigojo atlyginti G. A. padarytą 3 000 eurų dydžio turtinę ir neturtinę žalą (elektroninės bylos tomas 2, lapas 51), neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (elektroninės bylos tomas 2, lapai 60-63). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

11. Spręsdamas dėl K. Š. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. K. Š. padarė nusikaltimą, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai. K. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). K. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. K. Š. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė K. Š. neskirtina. K. Š. teistas (elektroninės bylos tomas 1, lapai 59-60, 139-142; elektroninės bylos tomas 2, lapai 35-38), baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurias yra sumokėjęs (elektroninės bylos tomas 1, lapai 145-147; elektroninės bylos tomas 2, lapai 67-70), dirba (elektroninės bylos tomas 1, lapai 143-144), taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. Š. skiriant švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant neženkliai didesnį už minimalų – 30 MGL, t. y. 1 500 eurų.

12. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, K. Š. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, K. Š. skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 10 MGL, t. y. 500 eurų, ir K. Š. skirtina galutinė 20 MGL, t. y. 1 000 eurų dydžio bauda, įpareigojant K. Š. šią baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti K. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL, t. y. 1 500 eurų dydžio baudą.

Baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu – 10 MGL, t. y. 500 eurų, ir K. Š. skirti galutinę 20 MGL, t. y. 1 000 eurų dydžio baudą, įpareigojant K. Š. šią baudą sumokėti per penkis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 200 eurų.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, Jūs turite teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-2267-990/2025“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

7. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

8. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.