- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-08
- Bylos Nr.
- 2-748/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Gasiūnienė, Vincas Verseckas
- Pareiškėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. globėjos ir turto administratorės E. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl arešto turtui panaikinimo (civilinės bylos Nr. 2-2520-45/2007).
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo J. B. globėja ir turto administratorė E. B. 2007 m. rugpjūčio 17 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė panaikinti laikiną J. B. nuosavybės teisių į 13 butų apribojimą, taikytą Kauno miesto tardymo valdybos tardytojo A. Bugajaus 1996 m. kovo 28 d. nutarimu baudžiamojoje byloje.
Pareiškėjo globėja ir turto administratorė nurodė, kad Kauno miesto tardymo valdybos tardytojo A. Bugajaus 1996 m. kovo 28 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-332-95 buvo laikinai apribotos J. B. nuosavybės teisės į 13 butų. Kauno miesto tardymo valdybos viršininko pavaduotojo A. Jokubausko 1996 m. gruodžio 9 d. nutarimu civiliniai ieškiniai bei dokumentai, susiję su areštuotu turtu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-332-95, buvo perduoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Klausimus, susijusius su turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Šiuo atveju tokius klausimus turi spręsti Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylą. J. B. nėra pareikšta ieškinių, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra reikalingas. J. B. negali disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, nors šiuo metu faktinio ir teisinio pagrindo taikyti nuosavybės teisių apribojimą nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. B. globėjos ir turto administratorės E. B. prašymą dėl arešto turtui panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2(45)-300/2001.
Nutartyje nurodyta, kad civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Ieškiniams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą nustatytas išimtinis teismingumas – jie pareiškiami nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme 2001 m. baigta nagrinėti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija” bankroto byla. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija” yra išregistruota. Teismas pažymėjo, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia arešto, susijusio su bankrutuojančios įmonės turtu, panaikinimo klausimus. Turtas, kuriam uždėtas areštas, priklauso fiziniam asmeniui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nurodė, jog turto areštas taikytas Kauno miesto tardymo valdybos tardytojo A. Bugajaus 1996 m. kovo 28 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr.20-1-332-95. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kokia nurodytos baudžiamosios bylos eiga. Teismas sprendė, kad prašymas neteismingas Vilniaus apygardos teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjo J. B. globėja ir turto administratorė E. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį bei perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 31 straipsniu. Pareiškėjas nereiškia ieškinio dėl daiktinių teisių, todėl klausimas nėra išimtinai teismingas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Pareiškėjas negali pareikšti atskiro ieškinio dėl nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo, nes areštas turtui taikytas baudžiamojoje byloje. Dokumentai, susiję su areštuotu turtu, buvo perduoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl jis turi spręsti dėl arešto panaikinimo.
2. Teismas netinkamai aiškino Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Pagal įstatymą, jeigu bankroto bylą nagrinėjančiam teismui buvo perduoti visi dokumentai dėl baudžiamojoje byloje areštuoto turto, klausimus, susijusius su šio turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas (Įstatymo 6 str. 8 d.).
3. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą, motyvuodamas tuo, jog nepridėti dokumentai dėl baudžiamosios bylos eigos. Toks trūkumas negali būti pagrindu atsisakyti priimti prašymą. Teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o ne atsisakyti priimti prašymą.
4. Teismas, atsisakydamas priimti prašymą, privalo motyvuoti nutartį, tai yra nurodyti į kurią instituciją pareiškėjas turi kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina ar neteisminga tam teismui. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas vadovaujantis BPK nuostatomis, todėl jokie kiti teismai pagal CPK normas negali nagrinėti nuosavybės teisės ribojimų, taikytų pagal BPK nuostatas, panaikinimo klausimo, išskyrus bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Kadangi visi dokumentai perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl tik jis gali spręsti klausimą dėl arešto turtui panaikinimo. Teismas atsisakė priimti prašymą, tačiau nenurodė kaip J. B. apginti savo teises, todėl pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas priima pateiktą procesinį dokumentą, kuris paduotas laikantis teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Ši teisė įgyvendinama laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams vadinamas teismingumu. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK nustato, kad tuo atveju, kai ieškinys tam teismui neteismingas, teismas turi atsisakyti jį priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo J. B. globėja ir turto administratorė E. B. 2007 m. rugpjūčio 17 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė panaikinti laikiną J. B. nuosavybės teisių į 13 butų apribojimą, taikytą Kauno miesto tardymo valdybos tardytojo A. Bugajaus 1996 m. kovo 28 d. nutarimu baudžiamojoje byloje (b. l. 2-3, 4, 5). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti prašymą, skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad ieškiniams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą yra nustatytas išimtinis teismingumas – jie pareiškiami nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui (CPK 31 str.). Be to, teismas nurodė, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia tik arešto, susijusio su bankrutuojančios įmonės turtu, panaikinimo klausimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad turto areštas 1996 m. kovo 28 d. nutarimu taikytas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-332-95, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, kokia nurodytos baudžiamosios bylos eiga (b. l. 21).
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nereiškė ieškinio (materialinio teisinio reikalavimo) dėl ginčijamų daiktinių teisių, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjo prašymas dėl arešto turtui panaikinimo yra išimtinai teismingas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, kaip tai nustatyta CPK 31 straipsnio 1 dalyje. Nepagrįstu taip pat laikytinas ir teismo motyvas, kad nesant pateiktų dokumentų dėl baudžiamosios bylos eigos yra pagrindas atsisakyti priimti pateiktą prašymą dėl arešto turtui panaikinimo. Teismui nustačius, kad prie paduoto procesinio dokumento nėra pateikti būtini įrodymai ar kiti duomenys, reikalingi išspręsti pareikštą prašymą, jis turėtų nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, ir tik jų nepašalinus spręsti klausimą dėl atsisakymo priimti tą procesinį dokumentą (CPK 115 str.).
IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje yra Kauno miesto tardymo valdybos viršininko pavaduotojo A. Jokubausko raštas, pagal kurį 1996 m. gruodžio 9 d., vadovaujantis BPK 195³ straipsniu iš baudžiamosios bylos Nr. 20-1-332-95, kuri iškelta pagal BK 275 straipsnio 3 dalį dėl svetimo turto iššvaistymo stambiu mastu, teismui, nagrinėjančiam IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylą, perduoti su areštuotu IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bei su šia bendrove per „EBSW grupės“ struktūrą ryšyje esančių (...) J. B. vardu užregistruotų NĮ „Statybos asociacija“ (...) turtu susiję dokumentai (IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylos 126 tomas, b. l. 25; b. l. 34-37). IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla išnagrinėta, bankrutavusi įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro.
Sprendžiant klausimą dėl institucijos, turinčios nagrinėti prašymą dėl arešto fizinio asmens turtui ar nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo, svarbu atsižvelgti į teisinį reguliavimą, buvusį perduodant dokumentus, susijusius su J. B. daiktinėmis teisėmis, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui bei juos priimant. Tuo metu galiojusio 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 66¹ straipsnis nustatė, kad jeigu baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu patraukta įmonė, kuriai yra iškelta bankroto byla, tai civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje gali būti nenagrinėjamas, o visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai tardytojo, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi turi būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. BPK 195³ straipsnyje nurodyta, kad jeigu baudžiamojoje byloje, užtikrinant civilinį ieškinį, BPK 195 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta tvarka yra areštuotas įmonės, kuriai teismas iškėlė bankroto bylą, turtas, visi su šio turto areštu susiję dokumentai gali būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešta areštuoto turto saugotojui. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia visus šio turto arešto klausimus. BPK 194² straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodyta, kad siekdamas užtikrinti turto konfiskavimą, remdamasis surinkta patikrinimo medžiaga ar baudžiamosios bylos įrodymais, turėdamas pakankamą pagrindą įtarti, kad fizinis ar juridinis asmuo iš kito fizinio ar juridinio asmens gavo nusikalstamu būdu įgytą turtą, kuris BPK 35 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti konfiskuotas, ir šį turtą gali išeikvoti, paslėpti arba šį turtą ar teisę į jį perleisti tretiesiems asmenims, kvotėjas, tardytojas, prokuroras motyvuotu nutarimu, sankcionuotu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ar jo pavaduotojų, apygardų, apylinkių vyriausiųjų prokurorų ar jų pavaduotojų, turi teisę tokiam asmeniui laikinai apriboti nuosavybės teises į šį turtą. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas ne ilgiau kaip 6 mėnesius ir panaikinamas kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimu, jeigu ši priemonė pasidaro nebereikalinga. Tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 8 dalis nustatė, kad jeigu įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtas buvo areštuotas baudžiamojoje byloje, visi su šio turto areštu susiję dokumentai gali būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir apie tai pranešta areštuoto turto saugotojui. Klausimus, susijusius su šio turto areštu, sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Nurodytose teisės normose nustatyta, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami dokumentai, susiję su baudžiamąja byla, kurioje civiliniu atsakovu patraukta įmonė, kad jeigu yra areštuotas įmonės, kuriai teismas iškėlė bankroto bylą, turtas, visi su šio turto areštu susiję dokumentai gali būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Galioję teisės aktai nenustatė, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų priimti dokumentus, susijusius su turto arešto ar apribojimų taikymu ne tik bankrutuojančiai įmonei, bet ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, nors ir susijusiam su bankrutuojančia įmone. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai, susiję su J. B. nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus (butus) laikinu apribojimu, be pakankamo teisinio pagrindo buvo perduoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau jie buvo priimti šio teismo ir teisėjo rezoliucija pridėti (prijungti) prie bankroto bylos, kad IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla yra baigta ir įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro, tačiau dokumentai, susiję su apribojimų J. B. daiktinėms teisėms taikymu, liko ir yra išnagrinėtoje IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje, darytina išvada, jog bankroto bylą nagrinėjęs teismas, priėmęs dokumentus, susijusius su fizinio asmens J. B. nuosavybės teisių į daiktus apribojimų taikymu, turi išspręsti klausimus, keliamus dėl šių apribojimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismas netinkamai išaiškino bylų teismingumą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo J. B. globėjos ir turto administratorės E. B. prašymą, motyvuojant tuo, jog prašymas neteismingas šiam teismui. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl pareiškėjo J. B. globėjos ir turto administratorės E. B. prašymo panaikinti turtinių teisių apribojimus perduotinas Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį.
Pareiškėjo J. B. globėjos ir turto administratorės E. B. prašymo panaikinti turtinių teisių apribojimus priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.