Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-785-2014;

Teisėja Asta Jakučiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00124-2013-8;

2014 m. vasario 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Rasai Verdnikovienei, nuteistojo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 ir A. R. nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2010-03-15 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bausmes iš dalies sudedant ir A. R. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2013-08-06, (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 1-ame lokaliniame sektoriuje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto nuteistojo savo asmeniniam naudojimui neteisėtai įgijo 0,8783 g kanapių dervos, kuri, vadovaujantis 2000-01-06 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, yra narkotinė medžiaga, šią narkotinę medžiagą perpakavęs į polietileno paketėlius laikė prie savęs paslėpęs kojinėje iki 2013-08-10, 7.00 val., kol pataisos namų pareigūnai kratos metu šią medžiagą rado ir išėmė.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde faktinės aplinkybės ir nusikalstamos veikos kvalifikacija nėra ginčijama, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme teigdamas, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 13/02-22/02 yra konstatavęs, kad „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai“.

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundo motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą su apelianto skundo motyvais nesutinka ir mano, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmę, konstitucinio teisingumo principo bei bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, įtvirtintų BK 54 straipsnyje nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai.

A. R. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Minėto straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys ir kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus padaryto nusikaltimo aplinkybes, asmens, padariusio nusikaltimą, asmenybę, kitas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas nusprendžia, kokią bausmės rūšį parinkti, kad paskirta bausmė būtų veiksminga poveikio priemonė siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas A. R. už narkotinių medžiagų įsigijimą ir laikymą neturint tikslo platinti skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažino 1/3 ir skyrė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tokia bausmė, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybės charakteristiką, padaryto nusikaltimo pobūdį, padarymo aplinkybes, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui.

Apeliantas savo prašymą švelninti bausmę motyvuoja tuo, kad dėl padaryto nusikaltimo jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad paminėta aplinkybė jau yra įvertinta pirmos instancijos teismo, kuris nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, aptardamas bausmės A. R. skyrimo klausimą, pažymėjo, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad apeliantas dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Motyvuodamas bausmės skyrimą teismas įvertino ir kitų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, apie kurias apeliantas savo skunde neužsimena, visumą. Teismas, skirdamas A. R. laisvės atėmimo bausmę, įvertino A. R. ankstesnių teistumų skaičių (anksčiau teistas 11 kartų), įvertino tai, kad nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo bausmės metu, yra recidyvistas, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir didesnį pavojingumą visuomenei, atsižvelgė į pataisos namų pateiktą A. R. charakteristiką (pataisos namų charakterizuojamas neigiamai) ir padarė pagrįstą išvadą, kad A. R. už ankstesnius nusikaltimus paskirtos bausmės jokios teigiamos įtakos nedaro, nuteistasis noro pasitaisyti nerodo, nusikaltimus daro sistemingai. Paminėtų aplinkybių kontekste apelianto nurodyti teiginiai, kad jis turi mažametę dukrą, neįgalią mamą, kuriai reikalinga priežiūra, pataisos namuose įgijo specialybes, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti paskirtą bausmę ir joms negali būti teikiamas prioritetas prieš bausmės tikslus. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas, įvertinęs visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą (padarytas nesunkus nusikaltimas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, A. R. anksčiau teistas net 11 kartu, paskutinis nusikaltimas padarytas laisvės atėmimo bausmės metu) bendrųjų bausmės skyrimo principų nepažeidė, įvertino ne tik neigiamai, bet ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, ir pagrįstai paskyrė 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kuri atitinka bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnyje. Bendrindamas bausmės pirmos instancijos teismas pažeidimų nepadarė, BK 63 straipsnio nuostatas taikė tinkamai. Paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga padarytam nusikaltimui, todėl tenkinti A. R. skundą jame nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendį palikti nepakeistą.