Kauno apygardos teismo nuosprendis

Nukentėjusioji S. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 išteisinamąjį nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį – J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. ir įstatymo nustatyta tvarka paskirti jam bausmę, tenkinti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodo, kad nuosprendyje nėra išdėstyta kurių liudytojų parodymais teismas remiasi, o kuriuos atmeta, taip pat neišdėstyti atmetimo motyvai. Nors liudytojos S. K. ir V. K. tiesiogiai nematė smurtinių J. R. veiksmų, tačiau matė nukentėjusiosios sužalojimus, atsiradusius po 2012-07-08 įvykio. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, netikėti jais pagrindo nėra. Taip pat minėtos liudytojos patvirtino, kad nukentėjusioji su dukra naudojasi lauko tualetu, kadangi bute jis nėra įrengtas. Ši aplinkybė yra įrodyta ir byloje esančia 2010-11-19 savivaldybės gyvenamosios patalpos charakteristika Nr. 201-9-487 (b. l. 63), kurioje nurodoma, kad sanitarinis mazgas yra lauko. Teismas į šiuos prijungtus dokumentus, kurie patvirtina ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojų S. K. ir V. K., S. G. S. parodymus, o J. R. parodymus paneigia, visiškai neatsižvelgė. J. R. iškviesti liudytojai, priešingai teismo argumentams, nepatvirtina jo parodymų bei nepaneigia privataus kaltinimo skunde išdėstytų aplinkybių. Liudytojas L. S. patvirtino, kad apie įvykį jam nieko nežinoma, todėl jo parodymai nei paneigia, nei patvirtina privataus kaltinimo skunde nurodytų aplinkybių. Liudytojas nurodė, kad jo santykiai su J. R. yra puikūs, taigi akivaizdu, kad jis duodamas parodymus apibūdina J. R. kaip pavyzdingą pilietį, siekdamas jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tarp apeliantės ir šio liudytojo buvo konfliktas dėl sandėliuko, to neneigė ir pats liudytojas, dėl šios priežasties jo parodymai nėra objektyvūs. Liudytoja J. V. parodė, kad negali pasakyti ar liepos 8 d. buvo namuose, t. y. jai apie įvykį taip pat nėra žinoma, todėl jos parodymai taipogi nei paneigia, nei patvirtina privataus kaltinimo skunde nurodytų aplinkybių. Pažymėjo, kad liudytojos parodymai iš dalies yra neteisingi, ji melagingai nurodo, jog apeliantė naudojasi tualetu name, tačiau tualetas bute nėra įrengtas. Be to, nurodė, jog ant nukentėjusiosios kūno nėra mačiusi sužalojimų, nors specialisto išvada Nr. GI788/12(02) patvirtina sužalojimo faktą, sužalojimai buvo akivaizdūs. Apeliantė kritiškai vertina ir liudytojų D. R. bei D. V. parodymus. Vien tai, kad liudytojas D. V. parodė, kad S. S. vakare į kiemą neišeina, nepaneigia jos nurodomų aplinkybių apie J. R. veiksmus ją sužalojant. Minėtas liudytojas taip pat melagingai teigia, kad S. S. nesinaudoja lauko tualetu. Aptartų liudytojų parodymai nepatvirtina nei vienos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl jie negali būti laikomi patikimais įrodymais, paneigiančiais J. R. kaltę.

Skundo autorė taip pat nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad J. R. nepripažino kaltės, nesuteikia pagrindo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Pastarasis nurodo, kad apeliantė nuolat kreipiasi į teismus dėl teisminių procesų pradėjimo, į kuriuos tyčia įtraukia jį, šios aplinkybės tik patvirtina, kad jis yra neigiamai nusiteikęs S. S. atžvilgiu. Nors J. R. nurodo, kad S. S. nesinaudoja tualetu, tačiau taip pat teigia, kad jis visą dieną namuose nebūna, todėl nežino kas naudojasi tualetu, tokie parodymai yra savaime prieštaringi.

Atkreipė dėmesį, kad 2014-08-05 teisiamojo posėdžio metu apeliantė nurodė sužalojimo mastą bei mechanizmą: J. R. su viena ranka atidaro duris ir trenkia, o su kita mane laikė už rankos (garso įrašas 33:47-33:56); kad viena ranka daužėsi į kraštą, o kita buvo sužalota su durimis, t. y. duris atidaro ir trenkia (garso įrašas 34:11-34:21); rankos buvo tarp durų, kai durys atsidaro, tame tarpe, (garso įrašas 34:28); išeiti neleido, prispaudė (garso įrašas 34:39- 34:44); daužė stipriai (garso įrašas 34:53); viena ranka daužėsi į tualeto kraštą (staktą), o su durim daužė kitą ranką, buvo mažesnė žaizdelė (garso įrašas 35:02-35:08). 2014-10-24 apeliantė taip pat patvirtino tas pačias aplinkybes, t.y. nurodė, kurioje rankų vietoje buvo sužalojimai - žastuose (garso įrašas 17:44-17:48); kad su durimis daužė vieną ranką, o kita ranka atsimušė į staktą, gal dėl to ir ilgesnė mėlynė buvo (garso įrašas 17:50- 17:59); smūgis buvo stipresnis į dešinę, į staktą kai duodavo, o su durim duodavo į kairę ranką (garso įrašas 18:19-18:29); laikė, kad neišeičiau iš tualeto (garso įrašas 18:50-18:52), stvėrė už rankų, man riešai skaudėjo (garso įrašas 19:52-19:53). Pažymėjo, kad rašytinis teisiamojo posėdžio protokolas, kuriame yra užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai nėra išsamus, daug ko nėra surašyta, tuo tarpu išklausius garso įrašą matyti, kad ji tiek 2014-08-05, tiek ir 2014-10-24 teisiamojo posėdžio metu nurodė tapačias aplinkybes. Teismas vertindamas josios parodymus visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo jau yra praėję daug laiko, todėl akivaizdu, kad ji nesugebėjo itin tiksliai įsiminti visų įvykio aplinkybių, t. y. už kurios rankos J. R. buvo suėmęs, kiek tiksliai laiko truko daužymas durimis. Mano, jog tai yra natūralus dalykas, kadangi praėjus tam tikram laiko tarpui asmenys negali įvykio aplinkybių prisiminti identiškai ar itin tiksliai, todėl jos parodymuose esantys netikslumai nepaneigia jų teisingumo ir objektyvumo. Pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino atskiras bylos detales, jų nevertindamas visų bylos duomenų kontekste.

Skunde taip pat pažymėjo, kad priimant skundžiamą nuosprendį teismas visiškai neatsižvelgė į specialistės M. K. parodymus. Teisiamojo posėdžio metu specialistė patvirtino specialisto išvadą Nr. G1788/12(02), paaiškino kraujosruvų atsiradimo mechanizmą-jei susistumdymas įvyko tarp durų, tai jei žmogus tarp durų stovi, su durim į vieną pusę smogė, tai pasviręs jis dar į kažką kitą galėjo atsimušti. Specialistė paaiškino, kad dešinio ir kairio žasto kraujosruvos galėjo gautis pagal nukentėjusiosios parodytą situaciją prie durų. Šiuo atveju minėti objektyvūs bylos duomenys dėl fizinio smurto panaudojimo fakto ir kilusių padarinių nebuvo tinkamai įvertinti. Apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos bei padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą dėl J. R. nekaltumo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tuo pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. toks, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, privačios kaltintojos (nukentėjusiosios) S. S. apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014-11-07 nuosprendis dėl J. R. išteisinimo pagal BK 140 str. 1 d. yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

S. S. pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusiąja paaiškino, kad 2012-07-08 ji dirbo lauke, apie 21 val. vakaro ji ruošėsi išeiti iš tualeto. D., kaltinamojo žmona, buvo lauke, jie abu buvo išgėrę. Kaltinamasis pribėgęs prie tualeto, jai prispaudė su durelėm rankas. Pradėjus jai rėkti „gelbėti”, atbėgo dukra, kurią kaltinamojo žmona vaikė su lazda. Nurodė, kad kaltinamasis yra labai agresyvus. Jis specialiai jai kenkia beveik kasdien. Paskui ji ištrūko. Iki dabar jaučia baimę. Į lauką eina tik su dukra. Kai parėjo į kambarį labai skaudėjo rankas. Kaltinamasis paėmęs ir prispaudęs laikė ją, atidaręs duris, trenkdavo jai per rankas tarp staktos. Jis daužė stipriai. Viena ranka daužėsi į tualeto lentas. Daužė apie 10 minučių. Pirmiausiai nuėjo į policiją, liepė kreiptis į specialistus dėl sužalojimo nustatymo, kreipėsi į ekspertą, kuris nustatė sužalojimus, išmatavo žaizdas. Lūžio ir atviros žaizdos nebuvo. Kai kaltinamasis daužė rankas tualeto durimis, tuo metu buvo S. ir R.. R. su durimis jai daužė kairę ranką, o su kita ji atsirėmė į staktą. Smūgis stipresnis į dešinę, kuomet atsitrenkdavo į staktą. Kurią ranką buvo sugriebęs neprisimena, patyrė didelį stresą, visą naktį skaudėjo (b. l. 28-29, 75-76).

Liudytoja G. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 8 metus. Nukentėjusioji yra jos mama. Kaltinamasis įžeidinėja, gąsdina jas užmušti. Įvykis įvyko 2014-07-08, 21 val. vakare, šeštadienį. Mama nuėjo į tualetą, ji išgirdo riksmą. Tuomet pamatė, kad J. daužo mamai su durelėm per rankas, laiko paėmęs už riešo, neleidžia jai išeiti. Kaltinamojo žmona su lazda vaikė ją, kad ji prie mamos neprieitų. Kieme buvo kaltinamasis su žmona ir ji su mama. Iškart po įvykio kreipėsi į policiją. Viduje tualeto neturi, naudojasi lauko tualetu. Mama į kitą butą kur yra tualetas ir niekas negyvena nueina labai retai, galimybę juo naudotis turi. Lauko tualetu kaltinamasis naudotis neleidžia. Po įvykio matė mamos sužalojimus, ji blogai jautėsi, negalėjo nieko dirbti, verkė ir dabar bijo eiti į tualetą (b. l. 29-30).

Liudytoja V. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo mačiusi, tik girdėjusi jo balsą. Nukentėjusiąją pažįsta apie 40 metų. 2012 metų liepos mėnesį atvažiavo pas nukentėjusiąją, nes paskambino jos dukra. Matė mėlynes ant rankų. Nukentėjusioji papasakojo, kad kaltinamasis viena ranka sugriebė nukentėjusiajai už rankos, o kita ranka trankė durimis jos rankas. Kai tualete daužė nukentėjusiąją, išbėgo jos dukra, tačiau kaltinamojo žmona pasiėmusi pagalį neleido jai padėti mamai. Nukentėjusioji naudojasi lauko tualetu, pati ten stengiasi neiti, kažkada seniai yra ten buvusi, taip pat buvo nuėjusi ir į gretimo buto tualetą, kur anksčiau gyveno nukentėjusioji (b. l. 30).

Liudytoja S. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra jį mačiusi, piktumų neturi. Su nukentėjusiąja pažįstamos 40 metų. Tą dieną paskambino nukentėjusiosios dukra ir pasakė, kad sumušė jos mamą, prašė vaistų atvežti. Nukentėjusiosios rankos buvo mėlynos, spaudimas pakilęs. Ji atvažiavo kitą dieną - liepos 9. Lauko tualete kaltinamasis uždarė duris ir pradėjo su durim nukentėjusiąją stumti, nenorėjo išleisti. Į kitą ranką su kumščiu sudavė. Prisimena, nes jos gimtadienis buvo. Į lauko tualetą eina visada. Viduje tualeto nebuvo (b. l. 30).

Liudytojas L. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, santykiai puikūs. Nukentėjusiąją prisimena kaip konfliktišką asmenybę. Kaltinamąjį apibūdina kaip puikų šeimos tėvą, gerą žmogų ir gerą kaimyną, visiškai negeriantį. Apie įvykį jam nieko nežinoma. Kaip galėjo būti padaryti sužalojimai nežino, mano, kad nukentėjusioji galėjo eiti ir nukristi. Netiki, jog kaltinamasis ją sumušė. Kas naudojasi lauko tualetu nežino (b. l. 31).

Liudytoja J. V. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Santykiai su nukentėjusiąja tokie, kad paskutiniu metu nedaug bendrauja. Su kaltinamuoju bendrauja kaimyniškai. Nurodė, kad nukentėjusioji naudoja psichologinį smurtą tiek prieš ją, tiek prieš R. Ji negirdėjo konflikto, ar liepos 8 d. buvo namuose negali pasakyti. Lauko tualetu naudojasi R. O nukentėjusioji naudojasi bute esančiu tualetu. Jos anksti keliasi, tvarkosi kieme ir 21 val. vakare jau nelabai vaikšto po kiemą. Nukentėjusios sužalotos nėra mačiusi. Nukentėjusioji yra labai energinga moteris (b. l. 48-49).

Liudytojas D. V. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta. Jam yra žinoma apie 2012 metų konfliktą. Tačiau mano, kad konflikto ten negalėjo būti, nes nukentėjusioji ir jos dukra vakare į kiemą neišeina. Jos iš ryto kieme būna, vakare jam neteko matyti. Jos naudojasi 2 bute esančiu tualetu. Būnant kieme girdi kaip iš ten nubėga vanduo. Tuo metu jis dažnai būdavo kieme ir būtų girdėjęs konfliktą. Nurodė, kad nukentėjusioji ir jos dukra yra nebendraujančios. Lauko tualetas kieme iš jų buto matosi. Jo šeima lauko tualetu nesinaudoja. Nukentėjusios sužalotos nematė, ji yra puikios sveikatos (b. l. 49).

Liudytoja D. R. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Nukentėjusioji niekada nesinaudoja lauko tualetu, niekada nematė jos einančios į jį, ji naudoja vidaus tualetą. 2012-07-08 vyras jai nepasakojo apie jokį konfliktą, ji nieko nematė, necenzūrinių žodžių ji nevartojo. Nukentėjusios sužalotos niekada nematė (b. l. 49-50).

2012-07-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1788/12(02) patvirtina, kad S. S. konstatuotos poodinės kraujosruvos žastuose, padarytos kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 5 - 6). Specialistė M. K. parodė, kad sužalojimai S. S. galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais. Riešų skausmas tai yra subjektyvūs nusiskundimai, jie tik buvo fiksuoti, nusiskundimų nevertina, sužalojimus vertina tik akivaizdžius. Sąsajų nėra tarp tų mėlynių ir riešų skausmo. Tai per daug viena nuo kitos nutolusios anatominės lokalizacijos. Jei būtų prilaikoma suimant už vienos rankos kraujosruvų lokalizacija gali būti visokia. Gali būti 5, gali būti 3, 4, 2 ir tik viena kraujosruva gali likti. Kad liktų kraujosruvos 14 x 6 cm suspaudžiant ranką mažai tikėtina, jos būtų mažesnės, kai suspaudžiama su pirštais, tada atkartojama jų forma. Pirštu galėjo būti suimta tik kur kraujosruva 3 x 2 cm. Durų poveikyje galima tokia kraujosruva, sužalojimai priklauso nuo to, kiek atsirėmė, nuo smūgių intensyvumo. Gali būti labai maža, gali būti labai išplitusi. Sužalojimai padaryti dviejų arba daugiau poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo gautis su durim suduodant iš pradžių į vieną, po to į kitą, o jei susistumdymas įvyko tarp durų, tai žmogui stovint tarp durų, su durimis į vieną pusę smogiant, tai pasviręs jis dar į kažką kitą galėjo atsimušti. Šiuo atveju kiekviena ranka patyrė po vieną trauminį poveikį. Gali būti ir daugiau poveikių, ypač į tą pusę kur didesnė mėlynė yra išryškėjusi. Galėjo būti atsitrenkiant su dešiniu žastu. Kraujosruva 14 x 6 cm galėjo būti. 3 x 2 cm irgi galėjo būti. Visaip galėjo būti. Nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti su kokiu daiktu padaryti sužalojimai. Tiesiog su kietu, buku daiktu. Kraujosruvos buvo padarytos nugariniame žaste (b. l. 75).

Prašymas – skundas patvirtina, kad S. S. 2012-07-09 kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Šančių ir Panemunės nuovadą ir pranešė, jog pareiškėjai nuėjus į lauko tualetą atėjo kaimynas J. R., kuris norėjo ją užkabinti, jai bandant išeiti jis viena ranka ją laikė, kita ranka su durimis trankė (b. l. 8).

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Šančių ir Panemunės nuovados 2012-07-20 nutarimu konstatuota, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. S. pareiškimą ir išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (b. l .7).

2010-011-19 savivaldybės gyvenamosios patalpos charakteristikoje užfiksuota, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinis mazgas yra lauko (b. l. 63).

Pagrindinis motyvas priimti išteisinamąjį nuosprendį buvo tai, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino nukentėjusiosios S. S. parodymus laikydamas juos prieštaringais, bei konstatuodamas, kad jos parodymų nepatvirtina kiti teisme ištirti įrodymai. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Tiek pareiškime – skunde policijos komisariatui, tiek privataus kaltinimo skunde apylinkės teismui nukentėjusioji iš esmės nurodė tapačias aplinkybes, jog kaimynas J. R. jos atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, t.y. jai bandant išeiti iš lauko tualeto viena ranka ją laikė, kad neišeitų, kita ranka trenkė su durimis. 2014-07-24 taikinamojo posėdžio metu apeliantė patvirtino, kad J. R. durimis ją daužė daug kartų tol, kol atbėgo duktė. 2014-08-05 duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu S. S. nurodė detalesnį jos sužalojimo mechanizmą, kad J. R. ją laikė prispaudęs durimis apie 10 min. stipriai daužė per rankas, viena ranka daužėsi į tualeto lentas. 2014-10-24 teisiamojo posėdžio metu apeliantė taip pat patvirtino tapačias aplinkybes, kad J. R. ją sugriebęs laikė (už kurios rankos nepamena), tačiau su durimis daužė vieną ranką, o kita ranka atsimušė į staktą, stipresnis smūgis buvo dešinei rankai, kuomet trenkdavosi į staktą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokius nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip nenuoseklius apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, juolab, kad parodymuose nėra jokių prieštaravimų dėl smurto pavartojimo vietos, laiko, konflikto eigos ir kitų aplinkybių. Nukentėjusioji patvirtino pavartoto fizinio smurto esmę – rankų sužalojimai daužant tualeto durimis. Tai, jog pastaroji negalėjo itin tiksliai nurodyti visų įvykio aplinkybių (už kurios rankos ją buvo paėmęs J. R.) ar subjektyviai įvertino fizinio poveikio trukmę (10 min.), nesudaro pagrindo jos parodymus vertinti kritiškai, kadangi nuo įvykio yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas (beveik 3 m.), be to, nukentėjusioji yra garbaus amžiaus moteris (86 m.). Tačiau objektyvi įvykių seka (nukentėjusioji jau kitą dieną po įvykio kreipėsi į policiją, pateikė prašymą – skundą, kuriame išdėstė jos sužalojimo aplinkybes ir kilusio konflikto esmę, taip pat inicijavo sveikatos sutrikdymo masto nustatymą) tik patvirtina įsitikinimą, kad S. S. dėstomos aplinkybės yra teisingos, neiškraipytos.