Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. skundą, atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. Higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o TLK (kitaip dar vadinamos ir laikinojo sulaikymo patalpomis - LSP) nėra joms priskiriamos.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2022-04-06 pažymos Nr. 60-7684 matyti, kad pareiškėjas trumpalaikio laikymo patalpose (toliau – ir TLK) buvo laikomas vieną kartą (2022-­02-24).

Šiose patalpose įrengta ventiliacija, patalpos ventiliuojamos priverstinės ventiliacijos sistemos pagalba. Patalpose langų nėra, dienos šviesa į šias patalpas nepatenka, tačiau įrengtas dirbtinis apšvietimas.

TLK, kurios yra administraciniame pastate, yra vienvietės (5 kameros) arba daugiavietės (6 kameros). Kamerose, kurios daugiavietės, įrengti san. mazgai, kurie atitverti iš trijų pusių, o kamerose, kurios vienvietės, san. mazgų nėra. Asmenys tiek iš vienviečių, tiek iš daugiaviečių kamerų pagal prašymą nuvedami į atskirą tualetą.

Nors nustatyti konkrečiai, kurioje trumpalaikio laikymo kameroje administraciniame pastate laikytas pareiškėjas negalima (tai nefiksuota, nes jokie teisės aktai to daryti neįpareigoja), iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis laikytas daugiavietėje kameroje. Visos daugiavietės TLK kameros įrengtos analogiškai, pridedamos vienos iš jų nuotraukos.

Taip pat nefiksuojami duomenys, kiek minėtose patalpose asmenų vienu metu laikoma, tačiau asmenys skirstomi taip, kad jiems tektų kuo didesnis tuo metu įmanomas plotas (tai priklauso nuo vienu metu į įstaigą atvežtų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus).

Patalpos, vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus Aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos - dezinfekcijos planu 2022-2023 metams, valymas bei dezinfekcija vykdoma kasdien. Skundų dėl TLK-4 patalpų negauta, todėl jos netikrintos. Skundų nebuvimas leidžia teigti, kad pažeidimų nebuvo.

Išvykstančiųjų trumpalaikio laikymo kameros įrengtos administracinio pastato pirmajame aukšte. Kameroje Nr. 1 įrengtas natūralus (per langą) ir dirbtinis apšvietimas. Kitose kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas, lango nėra. Visos kameros ventiliuojamos priverstinės ventiliacijos sistemos pagalba. Sanitarinių mazgų kamerose nėra, į san. mazgą asmenys vedami pagal prašymą. Kamerų sienos ir lubos tinkuotos, dažytos emaliniais dažais. Kameros aprūpintos sėdimaisiais suolais. Iš viso įrengtos 5 tokios patalpos. Pridedamos išvykstančiųjų trumpalaikio laikymo kameros Nr. 1 nuotraukos. Kadangi patalpos prižiūrimos vienodai, pagrįstai galima teigti, kad visos kameros analogiškos būklės.

Laiptai, vedantys į TLK esančias rėžiminiame korpuse, tvarkingi, o jokių įvykių, susijusių su Šiaulių TI laikomų ar dirbančių asmenų saugumu naudojantis laiptais, nėra buvę.

Pareiškėjo laikymas minėtose patalpose buvo trumpalaikis, kas pareiškėjui negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Pagalbos mygtuko neįrengimo sukeliamų padarinių pareiškėjas niekaip nesieja su būtent jo patirtais išgyvenimais ar nepatogumais. Pažymėtina, jog teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė. Asmens subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas yra visų pirma konkretaus asmens vertybė, ji yra reikšminga, reikalinga, vertinga konkrečiam teisės subjektui. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas pagalbos mygtuko nebuvimą abstrakčiai sieja ir su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga, taigi šie pareiškėjo motyvai / reikalavimai sietini su viešojo intereso gynyba. Pareiškėjas nėra juridinis asmuo, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą ir reikšti reikalavimus, kuriais būtų apginti viešieji interesai.

Taip pat atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu. Be to, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Papildomai atsakovas nurodė, kad visos TLK kameros yra pastato cokoliniame aukšte, jų administracinio pastato pirmame aukšte iš viso nėra, išvykstančių asmenų trumpalaikio sulaikymo kameros yra įrengtos ir šalia administracinio pastato esančiame pastate, pirmame aukšte, bet jos yra naudojamos ti tuomet, kai yra užimtos visos atvykstančių asmenų trumpalaikio sulaikymo kameros. Pareiškėjo nurodyta patalpa TLK-4, į kurią jis buvo patalpintas atvykus, yra režiminiame korpuse, duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas patalpose, esančiose administraciniame korpuse, nėra, teisės aktai nereikalauja to fiksuoti, tačiau ir šios patalpos yra ventiliuojamos, įrengtas dirbtinis apšvietimas

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas I. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 1500 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2022-02-24 iki 2022-03-07. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.

2020-01-22 įsigaliojo Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau - ir Taisyklės). Nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių), atliekami visi veiksmai, numatyti Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte: patikrinama jo asmens tapatybė, patikrinama, ar gauti visi bausmei (suėmimui) vykdyti būtini dokumentai, atliekama jo asmens krata, patikrinami jo turimi asmeniniai daiktai, taip pat atliekama jo medicininė apžiūra, esant poreikiui jis higieniškai švarinamas, jam suteikiama galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jo rūbai ir kt.

Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą, atliekant Taisyklių 4 punkte nustatytus veiksmus nuteistieji (suimtieji) laikinai, bet ne ilgiau kaip penkioms valandoms gali būti uždaromi į laikino sulaikymo kameras, o pagal 12 punktą, atlikus 4 punkte nustatytus veiksmus, nuteistieji, kol bus suskirstyti į gyvenamąsias patalpas (kameras), bet ne ilgiau kaip iki 5 darbo dienų gali būti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, jog įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. To paties teisės akto 2 punkte įtvirtinta, jog šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.

Higienos normos įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Be to, atkreipiame dėmesį, kad higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui, o TLK (kitaip dar vadinamos ir laikinojo sulaikymo patalpomis - LSP) nėra joms priskiriamos (pagal HN134:2015 11.1 punktą gyvenamoji patalpa - patalpa laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje laikomiems asmenims gyventi, o pagal 11.2. punktą laikinojo sulaikymo patalpa - specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti).

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2022-04-06 pažymos Nr. 60-7684, pareiškėjas trumpalaikio laikymo patalpose buvo laikomas vieną kartą (2022-­02-24).

Pareiškėjas nurodo, jog jis buvo laikomas laikino sulaikymo, kratos patalpose, kurios neatitiko higienos normos reikalavimų.

Bylai aktualiu laikotarpiu laikino sulaikymo, kratos patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pareiškėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieš ar po pareiškėjo patalpinimo į šias patalpas), nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos 2022-2023 m. plano matyti, jog gyvenamųjų patalpų, surinkimo-paskirstymo, laikino sulaikymo ir kt. patalpų sanitariniai įrenginiai, taip pat patalpų grindys, sienos, inventorius valomi ir dezinfekuojami kasdien.

Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas nurodė, kad buvo vedamas nesaugiais laiptais. Pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, ar kad jis būtų patyręs sužalojimus dėl tokiu būdu įrengtų laiptų, todėl šie teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Vertinant sąlygas kratos patalpose, pareiškėjas nurodo, kad jose buvo šalta, tačiau dėl to skundų pateikęs nebuvo, kad krata būtų trukusi ilgiau, nei tai vyksta paprastai, nenurodo, iš jo sveikatos istorijos matyti, kad poveikio sveikatai tai nesukėlė, tad iš šis argumentas yra atmestinas.

Vertinant, kokiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas, atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2022-04-06 pažymoje Nr. 60-7684 nurodoma, kad pareiškėjas buvo patalpintas į TLK-4, kuri yra režiminiame korpuse, nors savo skunde pareiškėjas nurodo, kad jis buvo patalpintas į kamerą, esančią administraciniame korpuse, rūsyje. Iš pateiktų duomenų negalima tiksliai nustatyti, kokioje kameroje, esančioje administraciniame pastate, rūsyje, pareiškėjas buvo laikomas, šio pastato pirmame aukšte kamerų nėra. Kaip nurodoma, visos daugiavietės kameros yra vienodos, į bylą pateikti įrodymai (fotonuotraukos) rodo, kad jose pakankamai laikomasi higienos normų. Nors pažymoje nurodoma, jog pareiškėjas buvo patalpintas į TLK-4, esančią režiminiame korpuse, tačiau iš jo paties pareiškimo matyti, kad jis pradžioje buvo vienoje kameroje, po to, po kratos ir patalynės išdavimo, buvo kitoje kameroje, o išvykstant dar kitoje, tačiau teisės aktai nereikalauja tiksliai fiksuoti, kur ir kokioje kameroje trumpam sulaikymui asmenys buvo uždaryti. Pažymėtina, jog pareiškėjas skundžiasi sąlygomis kamerose, esančiose rūsyje administraciniame pastate, tačiau skundų nėra teikęs nei dėl vienos iš kamerų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2022-04-06 pažymoje Nr. 60-7684 nurodyta, kad pareiškėjas buvo TLK-4, tačiau nei laikas, nei ten buvusių asmenų skaičius nefiksuoti, to teisės aktai nereikalauja, toliau fiksuojamas tik asmenų skaičius, jam būnant gyvenamosiose kamerose.

Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tualetai TLK yra įrengti, atitverti, tačiau nėra paneigta atsakovo nurodyta aplinkybė, jog esant poreikiui, asmenys yra išvedami iš kameros į šalia įrengtus tualetus, pareiškėjas nenurodo, kad jis būtų prašęs jį išvesti ir šis prašymas nebūtų patenkintas, tad argumentai dėl tualetų atmestini.

Pareiškėjas nurodė, kad patalpose nebuvo iškvietimo mygtuko. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo teisų pažeidimas. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema, tačiau taisyklių 2 punktas numato, kad šios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Atsakovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų, kad priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, konstatuotina, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2018, 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 ir kt.). Tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala, jo teiginiai deklaratyvūs, todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimo.

Pareiškėjas nurodė, jog laikino laikymo patalpose buvo laikomas 4,5 val., o po to, po kratos atlikimo buvo patalpintas į kitas patalpas, kur laikomas dar 4 valandas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punkte numatyta, kad atliekant Taisyklių 4 punkte nustatytus veiksmus nuteistieji (suimtieji) laikinai, bet ne ilgiau kaip penkioms valandoms gali būti uždaromi į laikino sulaikymo kameras. Taisyklių 12 punkte numatyta, kad Atlikus Taisyklių 4 punkte nustatytus veiksmus, nuteistieji, kol bus suskirstyti į gyvenamąsias patalpas (kameras), bet ne ilgiau kaip iki 5 darbo dienų gali būti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad Taisyklėse nurodyti terminai pažeisti nebuvo, todėl pareiškėjo argumentai dėl per ilgo laikymo laikino sulaikymo patalpose, atmestini, kaip nepagrįsti.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017). Įvertinus tai bei įvertinus tai, jog pareiškėjas, kaip jis pats nurodo, trumpalaikio sulaikymo kamerose buvo labai trumpai, ne ilgiau kaip 10 valandų, poveikis nebuvo ilgalaikis.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 1500 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Kalėjimų tarnybos, dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.