Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 82, 87 ir 92 straipsniais, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant 12 mėnesių būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; tęsti mokslą; nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose; iki 2008 m. vasario 1 d. atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems;

3) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant iki 2009 m. rugsėjo 1 d. susitarti dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, o nepavykus susitarti, atlyginti iki 2010 m. balandžio 1 d.; tęsti mokslą, iki 2009 m. rugsėjo 1 d. užsiregistruoti mokymo įstaigoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi (buvimu) gydymo įstaigose; per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išdirbti 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė ir 30 val. nemokamų darbų pakeisti į 90 parų arešto bausmę;

5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį – 78 MGL (3 900 Eur) dydžio bauda; paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metams bei turto – 1 380 Eur konfiskavimas;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2022 m. vasario 15 d., laikotarpiu nuo 6 iki 15 val., išėmęs 20 eurų vertės durų stiklą, įsibrovė į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), ir pavogė nukentėjusiajam S. L. priklausančius daiktus: 30 eurų vertės elektrinę mėsmalę „Henske“, 20 eurų vertės maišytuvą „Philips“, 20 eurų vertės vaisių ir daržovių trintuvą „Henske“, 3 eurų vertės 2 l talpos stiklainį su marinuotais pomidorais, 2 eurų vertės 1 l talpos stiklainį su marinuotais grybais, 1 euro vertės 0,5 l talpos stiklainį su marinuotais burokėliais, 5 eurų vertės 0,5 kg kavos pakuotę „Pauling“, tokiu būdu pagrobė svetimą, S. L. priklausantį 81 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 17 d. apklaustas A. P. parodė, kad anksčiau gyveno su savo patėviu S. L. Ten jis ir patėvis turėjo atskirus kambarius. Šių metų vasario mėnesį, tikslios dienos neprisimena, bet pamena, kad mėnesio gale, galimai įtarime nurodytą dieną, ryte, jis vienas buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Kol jo patėvis S. L. buvo darbe, jis išėmė šio kambario durų stiklo rėmą ir pralindo pro plyšį. Kambario durų nelaužė, nesugadino, kaip minėjo, tik išėmė stiklą. Įlindęs į kambarį jis žinojo, kur guli tarkavimo mašinėlė ir kiti elektriniai virtuvės daiktai, taip pat paėmė kelis stiklainius ir kavos pakelį. Meškerės jokios nematė ir neėmė, patalynės komplekto irgi neėmė. Paimtus daiktus pardavė (duomenys neskelbtini) turguje kažkokiam senukui, kurio nepažįsta, už 30 eurų. Šie pinigai jam buvo reikalingi skolos grąžinimui. Pavogtą maistą suvalgė. Sutinka, kad pasielgė blogai savo patėvio S. L. atžvilgiu. Jeigu šis sutiks, jis visus daiktus atpirks. Šiuo metu dirba, tačiau neoficialiai, todėl galės patėviui grąžinti daiktus arba pinigus. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. balandžio 26 d. papildomai apklaustas A. P. parodė, kad lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, dėl padarytos veikos gailisi. Neoficialiai dirba, todėl galės atlyginti patėviui nusikaltimu padarytą žalą. Sutinka, kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nurodyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla nustačius bent vieną iš jų.

Be A. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo S. L. parodymais, 2022 m. vasario 15 d. protokolu–pareiškimu, 2022 m. vasario 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. kovo 4 d. specialisto išvada, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. kovo 4 d. raštu, kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. P. 2022 m. vasario 15 d., laikotarpiu nuo 6 iki 15 val., išėmęs 20 eurų vertės durų stiklą, įsibrovė į kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), ir pavogė nukentėjusiajam S. L. priklausančius daiktus: 30 eurų vertės elektrinę mėsmalę „Henske“, 20 eurų vertės maišytuvą „Philips“, 20 eurų vertės vaisių ir daržovių trintuvą „Henske“, 3 eurų vertės 2 l talpos stiklainį su marinuotais pomidorais, 2 eurų vertės 1 l talpos stiklainį su marinuotais grybais, 1 euro vertės 0,5 l talpos stiklainį su marinuotais burokėliais, 5 eurų vertės 0,5 kg kavos pakuotę „Pauling“, tokiu būdu pagrobė svetimą, S. L. priklausantį 81 eurų vertės turtą.

Paskelbus A. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę A. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą kvalifikuotą nusikaltimą nuosavybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Padaryta turtinė žala neatlyginta, tačiau kaltinamasis įsipareigojo ją atlyginti. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. P. – anksčiau teistas, be kita ko, už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smuklaus svetimo turto pagrobimą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmę – areštą, kurio dydis nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui, skiriamam už nusikaltimus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

S. L., kuris Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. kovo 16 d. nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu, pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti dėl 2022 m. vasario 15 d. įvykdytos vagystės patirtos 101 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta civilinio ieškovo patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo A. P. veiksmų, kurie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinti nusikaltimu, be to, pastebėtina, kad ir kaltinamasis sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, įsipareigojo atlyginti žalą iki 2022 m. pabaigos, t. y. iš esmės dėl to nėra ginčo, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš A. P. S. L. naudai priteisia 101 Eur turtinės žalos atlyginimą.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – vokas, kurio viduje yra 6 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais (Vilniaus AVPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. kovo 28 d. nutarimu perduoti saugojimui Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyriui, kvitas (duomenys neskelbtini)) – įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. P. galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti S. L. iš A. P. 101 Eur (vieną šimtą ir vieną eurą) turtinei žalai atlyginti, nurodant šią sumą sumokėti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – voką, kurio viduje yra 6 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.