Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovo G. A. ieškinį atsakovei A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo bei neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Luminor Bank AB ir „Swedbank“, AB, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Atskirasis skundas tenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad ieškovo atskirasis skundas iš esmės sudaro pakankamą pagrindą apskųstą teismo nutartį panaikinti.

9. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, skundą), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo G. A. ieškinį atsakovei A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, konstatavęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Apeliantas (ieškovas) su tokia išvada nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jo ieškinio pateikimo metu A. A. 2017 m. birželio 20 d. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo G. A. kaltės Vilniaus miesto apylinkės teisme nebuvo priimtas, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismo žinioje šio ieškinio pagrindu yra nagrinėjama civilinė byla. Be to santuokos nutraukimo bylose priešingų šalių pareikštų ieškinių dėl bylų specifiškumo negalima laikyti tapačiais, t. y. paduotais tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, todėl tokiose situacijose net ir vėliau pateiktas ieškinys turėtų būti priimtas, o teismas turėtų spręsti klausimą dėl bylų sujungimo. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto skundo argumentais iš esmės sutinka.

11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad A. A. 2017 m. birželio 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. A., kuriuo prašė panaikinti A. A. ir G. A. santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) ir įstatymo nustatyta tvarka įtrauktos į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, apskaitos akto įrašą dėl G. A. kaltės ir išnagrinėti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Paduodama ieškinį, A. A., be kita ko, prašė atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovės A. A. prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė, nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – žyminiam mokesčiui sumokėti bei papildomiems rašytiniams įrodymams ir įstatymo reikalavimus atitinkantiems ieškinio priedams pateikti. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį dalyje dėl ieškovės A. A. prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetimo ir įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atidėjo ieškovei A. A. žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo. Ieškovės A. A. ieškinys dėl santuokos nutraukimo priimtas teisėjos 2017 m. gruodžio 15 d. rezoliucija.

13. Ieškovas (apeliantas) G. A. ieškinį atsakovei A. A. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2017 m. spalio 30 d., t. y. tuo metu, kai A. A. ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių dar nebuvo priimtas ir civilinė byla nebuvo užvesta (CPK 137 str. 1 d.). Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad A. A. ieškinys nebuvo priimtas ir civilinė byla nebuvo užvesta, nebuvo jokio pagrįsto pagrindo riboti G. A. teisę kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, juo labiau, kad ieškinio padavimo dieną apie A. A. inicijuotą procesą ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo žinioje yra byla tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu, bei neteisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą (CPK 137-138 str.).

14. Pažymėtina, kad šiuo atveju iš esmės sutiktina su apelianto argumentais, jog, priešingai aiškinant CPK nuostatas, galėtų susidaryti teisinė situacija, kai A. A. ieškinys nepriimamas (neatidėjus žyminio mokesčio ir/ar ieškovei nesumokėjus žyminio mokesčio) ir civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių pagal A. A. ieškinį neužvedama, o G. A. ieškinį atsisakyta priimti vien dėl to, kad jo sutuoktinė mėgino inicijuoti procesą dėl santuokos nutraukimo. Tokiu atveju nė viena iš šalių nepradėtų proceso dėl santuokos nutraukimo, kas iš esmės pažeistų šalių teises, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus.

15. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 137 str.), dėl to atskirasis skundas tenkinamas ir ieškovo G. A. ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant klausimą iš naujo, atkreiptinas dėmesys į šiuo metu esančią situaciją – kad ieškovės A. A. ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių yra priimtas ir užvesta civilinė byla (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys), išsprendus ieškovo G. A. ieškinio priėmimo klausimą, svarstytinas klausimas dėl bylų sujungimo CPK 136 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka, kadangi, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje būtina kartu išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu (CK 3.59 str., CPK 385 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovo G. A. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.