Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. (toliau – S. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-699 taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. R. Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, nuteistas galutine subendrinta 3 (trejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 19 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo S. R. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors šių duomenų visuma, kaip tai teisingai akcentuojama ir nuteistojo skundu, ir sudaro formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo aspektu vis tik pastebėtina, kad atlikus nuteistojo S. R. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 30 balų, kas atitinka žemą rizikos grupę, tačiau, ji vis dar gali būti mažinama, todėl šiuo konkrečiu atveju S. R. pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką įvertinimas yra būtinas. Jis nustatomas vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas) ir turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Įvertinus S. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais jo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį už gerą elgesį jis buvo paskatintas septynis kartus, pataisos įstaigoje dirba, įdarbintas bus ir lygtinio paleidimo atveju, turės ir gyvenamąją vietą. Ir vis tik, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama S. R. lygtiniam paleidimui, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Tokiu būdu, vien tai, kad spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą pirmosios instancijos teismas aptarė ir kitas, Komisijos nutarime nepaminėtas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, bei atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, įstatymų nuostatų nepažeidžia ir teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu, nesudaro.

9. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog netvirtindamas Komisijos nutarimo apylinkės teismas iš esmės vertino ne jo elgesį pataisos namuose, bet asmenybę, tokiu būdu, iš Komisijos prisiimdamas tik jai priskirtas funkcijas. Šie S. R. skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Neabejotina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, bet ir jo asmenybės pokyčius, sprendžiant, ar šiuo metu jų jau pakanka tokio asmens lygtiniam paleidimui, ar jų įtaka pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui vis dar nėra minimali. Būtent šių aplinkybių objektyvus ir visapusiškas įvertinimas, pagrįstai manant, jog lygtinio paleidimo atveju asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, leidžia nuspręsti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Toks nuteistojo asmenybės vertinimas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidžia.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas S. R. nėra pirmasis. Praeityje jis jau buvo teistas kelis kartus, jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės – bauda, tačiau, atsižvelgiant, jog jis ir vėl nusikalto, be kita ko, padarydamas eilę skirtingo pobūdžio nusikalstamų veikų, nukreiptų į jam artimą asmenį – sugyventinę, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog jokios teigiamos įtakos jo elgesiui teismo parodytas pasitikėjimas juo, neturėjo, todėl abejotina, jog ir šiuo metu, paleidus S. R. lygtinai, jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia S. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

11. Neignoruojant šių aplinkybių atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį S. R. nepavyksta ir atliekant jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, kur kiekvieno nuteisto asmens elgesio kontrolė yra itin griežta ir atsakingai prižiūrima. Kaip matyti iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, per visą jam skirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, S. R. buvo du kartus baustas drausmine tvarka, be kita ko, už pakankamai šiurkštaus pobūdžio pažeidimų padarymą – uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas. Paskutinė jam skirta drausminė nuobauda buvo panaikinta vos kiek daugiau nei prieš 1 (vienerius) metus (2018 m. lapkričio 6 d.), kas įvertinus S. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką, aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo metu jo elgesio korekcija vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, jog iš paprastosios grupės į lengvąją tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui S. R. buvo perkeltas tik 2019 m. birželio 26 d.

12. Šios išvados kontekste akcentuotinas ir galimas S. R. finansinis nestabilumas šiam išėjus į laisvę lygtinio paleidimo atveju. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, iš nuteistojo yra priteistas net 5500 eurų siekiantis civilinis ieškinys, o pataisos įstaiga yra gavusi jo vardu išduotų vykdomųjų dokumentų net 11321,87 eurų sumai. Nors pataisos namuose nuteistasis dirba, tačiau išmokėta S. R. suma tesiekia 282,37 eurus, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistojo finansiniai sunkumai, atsižvelgiant dar ir į tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie laisvėje esantį asmens turtą, kurį galima būtų nukeipti į nuteistojo vykdomųjų dokumentų padengimą, tokiu būdu palengvinant jo finansinę naštą laisvėję, gali būti neįveikiami nuteistajam ir paskatinti jį nusikalsti pakartotinai. Juo labiau, jog praeityje, nors ir dirbdamas, tačiau nuteistasis buvo teistas už finansinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog legaliai iš darbo užmokesčio jo gaunamų pajamų S. R. vis tik nepakako jo asmeninių poreikių tenkinimui.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią S. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. R. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

14. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir galiojančių drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog S. R. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.