- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- ATP-80-300/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-01694-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- D. K.
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens – D. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimo, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 289,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nubaustas už tai, kad 2015 m. gegužės 10 d., apie 6 val. 45 min, (duomenys neskelbtini) r., kelyje (duomenys neskelbtini) km, vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybiniai numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,27 promilės girtumo laipsnis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracine tvarka nubaustas asmuo – D. K. prašo skirti jam didesnę piniginę baudą bet sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Skunde nurodo, kad jo sveikatos būklė yra sunki, jis eismo įvykio metu patyrė daugybinius sužalojimus, gyvena priemiestyje, todėl negali naudotis viešuoju transportu, jam nuolat reikia lankytis pas gydytojus, yra antros grupės invalidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Administracine tvarka nubausto asmens – D. K. apeliaciniu skundu yra keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad D. K. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 289,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Taigi D. K. skirta minimalaus dydžio bauda ir minimalios trukmės jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
ATPK 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama pagal norminį aktą, numatantį atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino D. K. atsakomybę apibūdinančias aplinkybes, todėl jam pagrįstai nebuvo paskirta švelnesnė nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta papildoma nuobauda, ją švelninti, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.
Pirma, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Antra, vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Trečia, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kuri jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Ketvirta, iš bylos medžiagos matyti, kad praeityje už kelių eismo taisyklių pažeidimus D. K. nuo 2001 m. baustas net 19 kartų, tarp jų ir už vairavimą esant neblaiviam (16–24 b. l.). Ir galiausiai, D. K. padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, o jam nustatytas girtumo laipsnis net daugiau nei tris kartus viršijo leistiną ribą. Taigi šios aplinkybės pagrindžia ne tik apelianto padaryto pažeidimo pavojingumą, bet ir rodo jo neatsakingumą ir abejingumą galimam pavojui savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas, o D. K. skirta administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą atitinka tiek jo padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, tiek teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarimą nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.