- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- 1A-458-195/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13238-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė
- Advokatai
- Girdutis Vainius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),
asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. A., jo gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymą ir perduotas pagal laidavimą dviejų metų laikotarpiui su 1000 eurų užstatu P. K. atsakomybei.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu G. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 10 MGL (500 eurų), dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu G. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Mersedez Benz S 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės.
1. G. A. 2018 m. kovo 21 d., apie 15.32 val., Vilniuje, A. Vienuolio g. 1, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "Mersedez Benz S 320", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,39 promilių etilo alkoholio).
2. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui G. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotas jam nuosavybės teises priklausantis automobilis "Mersedez Benz S 320", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
4. Skunde G. A. nurodo, kad pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymi, jog teismų praktikoje BK 72 straipsnyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas ir pan. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Nurodo, kad nusikalstamos veikos priemone ar įrankiu gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti.
5. Apelianto nuomone, šiuo atveju transporto priemonė yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurios variavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę, nėra įstatymo uždraustas. Pažymi, kad kriminalizuota tik tokia veika, kai asmuo transporto priemonę vairuoja neblaivus. Apelianto manymu, šiuo atveju transporto priemonė yra nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymis. Todėl, transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme.
6. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso bei prieš jį galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso straipsnio sankcijose nebuvo numatytas transporto priemonės konfiskavimas, jį privaloma skirti tik kai pažeidimas padaromas pakartotinai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis, (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis, 130² straipsnis). Todėl mano, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą turi būti įvertinama tai, ar nėra nusikaltimų sistemiškumo, kitų reikšmingų aplinkybių. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis praeityje neteistas, nebaustas, byloje nėra duomenų, kad vairuodamas automobilį jis būtų daręs kitas įstatymo uždraustas veikas, todėl jo atveju turto konfiskavimas neturi būti taikomas. Apelianto įsitikinimu, kad poveikio už padarytą nusikalstamą veiką tikslai, gali būti pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.
7. Apeliantas nurodo, kad jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę dvejus metus uždraudus naudotis specialia teise – jis neturės galimybės vairuoti automobilį, pažymi, kad pirmą kartą padarė atsitiktinę ir neapgalvotą nusikalstamą veiką, pasižada taip niekuomet nebedaryti. Apelianto nuomone, šiuo atveju yra akivaizdus teisingumo ir proporcingumo principų pažeidimas. Teigia, jog turto konfiskavimas šiame procese būtų nesuderinamas su jam realizuojama baudžiamąja atsakomybe ir suvaržytų jo teises labiau nei reikalinga bausmės tikslams pasiekti.
III. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
IV. Teismo posėdyje nuteistojo advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
V. Apeliacinis skundas atmetamas.
Motyvuojamoji dalis
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
8. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad konfiskuojamas jo automobilis yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurios variavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę, nėra įstatymo uždraustas. Nurodo, jog baudžiamajame įstatyme kriminalizuota tik tokia veika, kai asmuo transporto priemonę vairuoja neblaivus. Nors apelianto vertinimu, apylinkės teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas jam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, neatsižvelgė į jo asmenybę, kad jis praeityje neteistas, nebaustas, byloje nėra duomenų, kad vairuodamas automobilį jis būtų daręs kitas įstatymo uždraustas veikas, tačiau šie skundo argumentai nelaikytini pagrįstais. Konstatuotina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju akivaizdu, kad kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Nusikaltimo padarymo priemonės palikimas asmeniui kuris pasinaudodamas šia priemone padarė nusikalstamus veiksmus būtų akivaizdžiai nelogiškas, paliekantis galimybę naudojantis šia priemone daryti kitas panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, ir tai prieštarautų įstatyme įtvirtintiems bausmės tikslams. Nors apelianto teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jam atimta dviems metams, todėl jis vis viena negalėtų vairuoti automobilį, tačiau kaip rodo gyvenimo aktualijos, ši priemonė dažnai nepakankama, siekiant sulaikyti asmenis vairuoti transporto priemones esant neblaiviems.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. A. vairavo kelių transporto priemonę – "Mersedez Benz S 320", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,39 promilių girtumas, taigi pastarasis tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, o pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, konstatavo, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad automobilį G. A. vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), taip pat įvertinęs kaltinamojo padarytą veiką ir jo asmenybę, atsižvelgęs į tai, kad automobilis yra kaltinamojo asmeninis turtas, padarė pagrįstą išvadą, jog automobilis turi būti konfiskuojamas. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, automobilio konfiskavimas yra proporcinga priemonė, nevaržanti asmens labiau nei reikia nubaudimo tikslams pasiekti. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl automobilio konfiskavimo yra logiška ir pakankamai motyvuota, neprieštarauja suformuotai teismų praktikai, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis neteisingas, atmestinas kaip nepagrįstas. Skunde nurodomas argumentas, kad nagrinėjamu atveju konfiskavus apeliantui nuosavybės teisėmis priklausantį automobilį, ši baudžiamojo poveikio priemonė jam būtų aiškiai per griežta, pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Sprendžiant automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimo reikalingumą, laikyti, kad tokia bausmė yra neproporcinga ir per didelė, pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemones <......>, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet sudarytų sąlygas galimam pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio nuostatas, pagrįstai konfiskavo apelianto naudojamą automobilį, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta keisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.
11. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. A. apeliacinį skundą atmesti.