- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-06
- Bylos Nr.
- 2A-43-538/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Rimvida Zubernienė
- Trečiasis asmuo
- R. E. V.
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- P. V.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. E. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui P. V., tretieji asmenys bankroto administratorė UAB „Jonvita“, R. E. V., dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir pagal atsakovo P. V. priešieškinį ieškovui R. S., trečiasis asmuo R. E. V., dėl 7344,21 Lt išlaidų priteisimo bei atsakovo P. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovą iš negyvenamųjų patalpų - garažo, esančio Šilutės pl. 43-30, Klaipėdoje, su visais garaže esančiais atsakovo daiktais. Nurodė, kad 2006-09-28 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš E. V. transporto paslaugų įmonės, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Jonvita“, įsigijo garažą, tačiau negali juo naudotis, nes buvęs turto savininkas – R. E. V. išnuomojo šį garažą savo tėvui – atsakovui P. V., kuris už atliktus garažo remonto darbus ir sumokėtus mokesčius reikalauja sumokėti 11 316,13 Lt, priešingu atveju atsisako atlaisvinti garažą.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 7344,21 Lt už atliktus remonto darbus ir turėtas išlaidas dėl sumokėtų mokesčių už garažą. Nurodė, kad garažą 1992-03-20 jam išnuomojo garažo savininkas R. E. V. 25 metams. Garaže jis savininko leidimu atliko remonto darbų ir už tai sumokėjo 7344,21 Lt. Kadangi jis pagerino išsinuomotą daiktą, tai mano, kad dabartinis savininkas jam turi atlyginti patirtas išlaidas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-03-05 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iškeldino atsakovą P. V. iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui R. S., su visais garaže esančiais P. V. priklausančiais kilnojamaisiais daiktais. Priteisė iš atsakovo P. V. 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. S. Priešieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovas P. V. nepagrįstai ir neteisėtai užima ieškovui priklausančias patalpas, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja iškeldinti atsakovą iš garažo su garaže esančiais atsakovo daiktais. Nurodė, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis garažą išsinuomojo 25 metų laikotarpiui ir nuomotojo teises bei prievoles pagal nuomos sutartį privalėjo perimti ieškovas, nes nuomos sutartis nenutraukta ir atsakovas nepateikė duomenų, kad garažo nuomos sutartis įregistruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog jis buvo sąžiningas ginčo patalpų valdytojas ir pagerino savininko įsigytą daiktą.
Apeliaciniu skundu atsakovas P. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-05 sprendimą panaikinti. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino 1992-03-20 nuomos sutartį, nesiaiškino sutarties prigimties, ketinimų, jos nepanaikino. Teigia, kad 1992-03-20 sutartis ir šiuo metu tebėra galiojanti. Nurodo, kad nepagrįstas teismo teiginys, jog jis neteisėtai užvaldė R. S. turtą. Nurodo, kad garažas buvo parduotas pažeidžiant LR Vyriausybės nustatytas nekilnojamojo turto pardavimo bankroto bylose taisykles. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog garažo nuomos sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, nes nėra įregistruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka, nes sudarant sutartį buvo vadovautasi 1964 m. Civiliniu kodeksu, kuris nenumatė privalomos šios sutarties registracijos. Nurodo, kad sutarties teisinė registracija nėra nuomos sutarties galiojimo sąlyga. Nurodo, kad garažo savininko R. E. V. leidimu atliko įvairius pagerinimo darbus už 7344,21 Lt ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau teismas atmetė jo priešieškinio reikalavimą ir tokio sprendimo nepagrindė jokiais motyvais ir argumentais. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo ieškovui 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovas nepateikė šias išlaidas patvirtinančių dokumentų ir jis su tais dokumentais nebuvo supažindintas.
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas yra sąžiningas garažo, esančio (duomenys neskelbtini), įgijėjas ir minėtą nekilnojamąjį turtą jis įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad pretenzijas, susijusias su garažo nuomos sutartimi, jis gali reikšti ne jam, o UAB „Jonvita“, nes garažo sutartis buvo sudaryta vykdant R. E. V. transporto paslaugų įmonės bankroto procesą. Taip pat nurodo, kad atsakovas neginčija pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo, taip pat nereiškia jokių materialinių reikalavimų ieškovui.
Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992-03-20 nuomos sutartimi garažas buvo išnuomotas P. V. 25 metų laikotarpiui už 100 rublių mokestį. (b. l. 36). 2004-06-14 E. V. transporto paslaugų įmonei iškelta bankroto byla (b. l. 6). R. S. 2006-09-29 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 01 pagrindu įsigijo iš bankrutavusios E. V. transporto paslaugų įmonės atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Jonvita“, negyvenamąją patalpą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Šalys pasirašė garažo priėmimo–perdavimo aktą (b. l. 10). Nuosavybės teisę į minėtą daiktą ieškovas įregistravo Nekilnojamojo turto registre (b. l. 11).
Pagal Bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintas nuostatas, jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš bylos medžiagos ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad administratorius pranešė tiek garažo savininkui P. E. V., tiek atsakovui, kad nuomos sutartis vykdoma nebus. Tai reiškia, kad ši sutartis pasibaigė, ir kitos išvados daryti teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes R. V. transporto paslaugų įmonė veiklos nebevykdė ir jokių pajamų gauti negalėjo. Todėl pardavus šią patalpą ieškovui ir šią pirkimo–pardavimo sutartį įregistravus Nekilnojamojo turto registre, ieškovas įgijo teisę reikalauti iškeldinti atsakovą iš jam priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovas pagal Bankroto įstatymo nuostatas turi teisę reikalavimus reikšti tik Bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka (Bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p.).
Be to, pažymėtina, kad pagal 6.494 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, 1992-03-20 nuomos sutartis nebuvo registruota viešame registre. Nors atsakovas ir tvirtina, kad sudarant 1992-03-20 sutartį buvo vadovautasi 1964 m. Civiliniu kodeksu, kuris nenumatė privalomos šios sutarties registracijos, tačiau pažymėtina, kad įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui sutarties pasekmėms taikomos galiojančio Civilinio kodekso nuostatos (CK 4 str. 2 d.), todėl šalims neįregistravus minėtos sutarties viešame registre, naujajam savininkui šios nuomos sutarties teisės ir pareigos nepereina. Tokios pat nuostatos yra įtvirtintos ir CK 6.531 straipsnio 2 dalyje, kur nurodyta, kad tik įregistruota viešame registre pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Taigi nuomos sutartis registre neįregistruota, todėl iš šios sutarties kylančios teisės ir pareigos ieškovui neatsiranda, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neturi prievolės atlyginti pagerinimo išlaidų, ir atmetė atsakovo priešieškinį.
CK 6.535 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal šio straipsnio nustatytas taisykles. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Taigi pasibaigus nuomos sutarčiai su atsakovu, jis nebeturi pagrindo naudotis negyvenamąja patalpa – garažu, nes toks valdymas yra neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškeldino atsakovą iš ieškovui priklausančių patalpų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Byloje yra duomenys, kad ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (b. l. 4), ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patyrė 1500 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 5, 85), šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte nurodytus priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą kriterijus, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 1600 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo surašymą sumokėjo advokatui 500 Lt. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovo ieškovui priteistina 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d., 3 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. V. ieškovui R. S. 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.