Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2017-06-06 · Civilinė byla Nr. e2VP-2373-983/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-06
Bylos Nr.
e2VP-2373-983/2017
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-01589-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
T. U., R. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.e2VP-2373-983/2017Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01589-2016-9.Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.; 3.5.18 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 6 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims T. U., R. U., antstolei Marijai Gaivenei dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) prašymu prašo nustatyti T. U. nuosavybės teisę į ½ dalį sutuoktinės R. U. gaunamos nuolatinės išmokos. Nurodė, kad antstolė Marija Gaivenė vykdo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą 2016-12-06 vykdomąjį raštą Nr, 2VP-1855-810/2016 dėl 80 Eur išieškojimo iš T. U. Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdymo procese buvo nustatyta, kad skolininko sutuoktinė R. U. gauna nuolatinę išmoką iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, prašo nustatyti skolininko T. U. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš sutuoktinės gaunamos nuolatinės išmokos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad byloje yra pateikta pakankamai duomenų tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 593 str. 3 d.)

Prašymas tenkintinas.

Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr.0007/17/00550 antstolė Marija Gaivenė (toliau tekste - Antstolis) vykdo išieškojimą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo išduotą 2016-12-06 vykdomąjį raštą Nr, 2VP-1855-810/2016 dėl 80 Eur išieškojimo dėl antstolio reikalavimo nevykdymo iš T. U. Valstybinei mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdymo procese pareiškėjas gavo 2017-05-16 Antstolio Patvarkymą Nr.S17-10391 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, kadangi skolininkas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) , buveinės adresas (duomenys neskelbtini), yra vadovas, tačiau dokumentai įmonės registracijos adresu nėra įteikiami. Skolininko sutuoktinė R. U. gauna nuolatinę išmoką iš (duomenys neskelbtini). 2017-05-16 Antstolis priėmė patvarkymą Nr.S17-10415 dėl išskaitytų sumų aprašymo ir arešto.

Išieškotojas, nepraleisdamas antstolio nustatyto termino kreipiasi į teismą prašydamas nustatyti skolininko T. U. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš sutuoktinės R. U. gaunamos nuolatinės išmokos.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aiškindamas ir taikydamas šią CPK normą, kasacinis teismas nurodė, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). <...> tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą dėl bendrąja nuosavybe su kitais asmenimis esančio skolininko turto dalies nustatymo, bylos Nr. 3K-3-12-701/2015).

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Remiantis Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis T. U. ir R. U. susituokė (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro duomenimis vedybų sutartis nėra sudaryta. Darytina išvada, kad suinteresuoto asmens R. U. gaunama išmoka laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl laikytina, kad suinteresuoto asmens R. U. gaunama išmoka abiem sutuoktiniams nuosavybės teisėmis priklauso lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytina, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) T. U. priklauso ½ dalis areštuotos sutuoktinės R. U. nuolatinės išmokos gaunamos (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str., teismas

nutaria:

prašymą tenkinti:

nustatyti, kad T. U., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis areštuoto sutuoktinės R. U., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės išmokos gaunamos (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą atskiruoju skundu.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė