Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui persiųstu antstolės Neringos Lipeikienės aktu dėl išieškojimo negalimumo iš skolininko

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje A-6-355-170/2008 T. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, paskirta 5250 Lt (1520,51 Eur) bauda. Pažeidėjas laiku baudos nesumokėjo, todėl nutarimo vykdymas buvo perduotas antstoliui.

Nutarimas neįvykdytas, tai patvirtina antstolės Neringos Lipeikienės 2018 m. vasario 5 d. išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-18-62-2414, kuriame nurodoma, jog skolininkas lėšų kredito įstaigose bei registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, niekur nedirba.

Motyvuojamoji dalis

Vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje nutrauktinas.

Nors Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nuo 2017 m. sausio 1 d. neteko galios, įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui, tačiau pagal 2015 m. birželio 25 d. priimto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika nėra perkvalifikuojama, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Vyriausiasis administracinis teismas 2003-01-22 konsultacijoje 26.1-K “Dėl nutarimo skirti baudą vykdymo senaties termino” pasisakė, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Sprendžiant priverstinio baudos išieškojimo senaties klausimą iki 2015 m. liepos 1 d. teismų praktikoje buvo vadovaujamasi analogija su Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Konsultacijoje buvo nurodoma, kad analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusi LR ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija inter alia numatė, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos.

Tačiau, vadovaujantis 2013 11 19 įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601, kuriuo buvo patvirtinta nauja LR ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojimo (2015 07 01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka, tai yra kuomet konkretus nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas dar nebuvo nustatytas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę T. S. paskirtos nuobaudos priverstiniam vykdymui taikytina ne penkerių, o dvejų metų senatis.

Atsižvelgiant į tai, kad 2008-10-08 teismo nutartimi savanoriško baudos mokėjimo terminas pažeidėjui buvo pratęstas iki 2009-01-07 d., nuo šios datos skaičiuotina 2 metų priverstinio nuobaudos vykdymo senatis. Atitinkami teismas spręsdamas dėl galimybės taikyti baudos vykdymo senatį vertina tik 2009-2011 m. laikotarpį. VSDFV duomenimis, T. S. pirmus trejus metus po baudos paskyrimo beveik nedirbo, jokių pašalpų, pensijų, kompensacijų negavo. Laikotarpiu nuo 2009-01-07 iki 2011-01-07 fiksuoti du trumpalaikiai įsidarbinimo epizodai: (2009.09.23-2009.09.28 darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2010.06.14-2010.10.11 darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau tik antrojo įsidarbinimo laikotarpiu pažeidėjo darbinės pajamos buvo pakankamos bent iš dalies mokėti baudą, todėl laikytina, kad tik šiuo laikotarpiu nuobaudos vykdymo senatis buvo sustojusi. Tačiau net ir eliminuojant iš senaties skaičiavimo termino darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį, jo nedarbo laikotarpiai po baudos paskyrimo sudaro daugiau nei dvejus metus. Iš kitų šaltinių baudos išieškoti galimybės nebuvo. Tokiu būdu teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad nedarbo laikotarpiais skolininkas turėdamas objektyvių galimybių sumokėti baudą, vengė ją sumokėti ir nuobaudos vykdymo senatis buvo sustojusi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad dvejų metų vykdymo senaties terminas jau yra suėjęs bei nutarimas jau negali būti vykdomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 309 straipsniu, teisėjas

nutaria:

Nutraukti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. A-6-355-170/2008, kuriuo T. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, paskirta 5250 Lt (1520,51 Eur) bauda, vykdymą, suėjus baudos priverstinio vykdymo senaties terminui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per šį apylinkės teismą.