Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovei V. Š., trečiajam asmeniui G. Š., dalyvaujant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. T. nurodė, kad LR CK 3.132 str. numatyta, kad tėvai turi sudaryti sąlygas bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. LR CK 3.176 str. 4 d. nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Iš byloje esančio nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ieškovės atžvilgiu darytina išvada, kad nėra nustatytas koks nors ieškovės netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu, tačiau iš pateiktos pedagoginės psichologinės tarnybos rašto matyti, kad mergaitė yra minėjusi, kad ji nenori susitikti su močiute, o apie tėtį kalba nenoriai. Iš šito dokumento matyti, kad mergaitė jaučiasi nelabai saugi, ji pati yra sutrikusi ir negali adekvačiai atsakyti į tam tikrus klausimus, tuo labiau, kad mergaitės amžius yra pakankamai mažas ir ją bandant papildomai apklausti, vargu ar būtų galima daugiau ką sužinoti. Prašo priimti sprendimą pirmiausia atsižvelgiant į mergaitės poreikius ir jos būklę, tačiau mano, kad rimto pagrindo, dėl ko reiktų atmesti ieškinį, nėra. Bendravimas su artimaisiais giminaičiais vaikui yra labai svarbus ir reikšmingas vaiko tapatybės supratimui ir kilmei. Mano, kad ginčas tarp šalių buvo spręstas ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, šiuo atveju buvo kalbėta su mergaitės mama, o ji tvirtino, kad sutinka dėl ieškovės bendravimo su dukra ir jokių kliuvinių nedaro. Todėl tokiu atveju Vaiko teisių apsaugos skyrius negali konstatuoti nei pažeidimo, nei duoti kokius nors įpareigojimus. Kodėl šiuo atveju nebuvo nustatyta konkreti bendravimo su vaiku tvarka, pasakyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos matyti (I t. b.l. 86), kad A. Š. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvas yra G. Š., motina – V. Š.. 2011m. birželio 6d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad šiuo sprendimu tarp atsakovės V. Š. ir trečiojo asmens G. Š. santuoka buvo nutraukta, o jų vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina V. Š. (I t. 50-61). Iš byloje esančių santuokos ir gimimo liudijimų matyti (I t. b.l. 8-10), kad A. Š. yra ieškovės vaikaitė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo, nurodo, jog anksčiau su vaikaite negalėjo bendrauti dėl konfliktiškų santykių, kurie susiklostė G. Š. ir V. Š. skyrybų proceso metu, o šiuo metu nei jai, nei G. Š. nėra žinoma vaiko buvimo vieta.

LR CK 3.172str. numato, kad tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Pagal LR CK 3.135str. seneliai yra priskiriami prie artimųjų vaiko giminaičių. LR CK 3.176str. 1d. numato, kad jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais. Minėto straipsnio 3d. numato, kad jei tėvai nevykdo valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji giminaičiai nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji giminaičiai gali kreiptis į teismą. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl teisės kreiptis į teismą su tokiu ieškiniu neturėjo, vien dėl šios priežasties tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė, jos sūnui G. Š. ir V. Š. pradėjus skyrybų procesą, visada siekė, kad būtų nustatyta konkreti jos ir vaikaitės bendravimo tvarka. Ieškovė teismui pateikė savo sutarties variantą dėl bendravimo su vaikaite tvarkos, kurį siūlė pasirašyti atsakovei (I t. b.l. 14,15), kurios atsakovė nepasirašė. Kaip matyti iš atsakovės atsiliepimo (I t. b.l. 80-85), paaiškinimų teisme (I t. b.l. 111), atsakovė nepasirašė šio susitarimo todėl, kad jos netenkino šios sutarties sąlygos, be to, ieškovė turėjo galimybę matytis su vaikaite G. Š. skirtu bendrauti su dukra laiku arba atvykstant ieškovei į jos namus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė nesutiko su tokia ieškovės pozicija, todėl kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių. LR CK 3.176str. 1d. numato, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais, kai tėvai atsisako tokias sąlygas sudaryti, tačiau šiuo atveju atsisakymas, teismo nuomone, neturi būti suprantamas tiesiogine prasme. Tai, kad ieškovė nesutiko bendrauti su vaikaite atsakovės pasiūlytomis sąlygomis, neatima iš jos teisės pasinaudoti įstatyme numatyta ginčo sprendimo tvarka, kuri numatyta LR CK 3.176str. 1d., t.y. besąlygiškai sutikti tik su vaiko motinos pasiūlytais bendravimo su vaikaite variantais, kurie, kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, jai buvo nepriimtini. Todėl ieškovė, realizuodama įstatymo jai suteiktą teisę, kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl ginčo išsprendimo (I t. b.l. 11). Iš byloje esančio Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymo ieškovei matyti (I t. b.l. 12), kad skyriaus darbuotojai bendravo su atsakove, kuri nurodė, kad netrukdė ir ateityje netrukdys dukrai A. Š. bendrauti su seneliais, todėl ieškovei buvo pasiūlyta ginčus dėl bendravimo su vaiku spręsti taikiai arba kreiptis į teismą. Atsakovės atstovas nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius nenustatė, jog atsakovė nevykdo įpareigojimo netrukdyti bendrauti ieškovei su dukra, nepriėmė sprendimo, kuriuo būtų atsisakiusi įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku, kaip numatyta LR CK 3.176str. 3d. Todėl, atsakovės atstovo nuomone, ginčas ikiteismine tvarka spręstas nebuvo ir ieškovė neturėjo teisės kreiptis su ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaikaite tvarkos nustatymo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad, kilus ginčui dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais, paprastai yra nustatoma detali bendravimo tvarka, kodėl šiuo atveju tokia tvarka nebuvo nustatyta - paaiškinti negalėjo. Todėl teismas daro išvadą, kad Vaiko teisių apsaugos skyriui nenustačius detalios bendravimo tvarkos, ieškovei negali būti atimta teisė su ieškiniu kreiptis į teismą, nes įstatyme nustatytą pareigą kreiptis dėl ginčo sprendimo į valstybinę vaikų teisių apsaugos instituciją ji įvykdė. Todėl teismas laiko, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir turėjo teisę pateikti ieškinį teismui. Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2012-01-30 nutartimi, kuria buvo spręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo konstatuota, kad ieškovė nesprendė ginčo iki teismo. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėta nutartis buvo priimta sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neišnagrinėjus bylos iš esmės. Be to, bylą nagrinėjančiam teismui prejudicinę galią turi tik aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (LR CPK 182str.2p.), o šiuo atveju buvo nagrinėjamas atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovės bendravimas su vaikaite prieštarautų vaiko interesams, nes ieškovė naudoja smurtą prieš vaiką. Šią aplinkybę atsakovė grindžia tuo, kad, bylos nagrinėjimo metu apklausiant vaiką dėl bendravimo su ieškove, ji nurodė, kad močiutė jai įžnybo, sudavė per koją, ji nenorinti susitikinėti su močiute. Iš byloje esančio A. Š. apklausos protokolo matyti (I t. b.l. 122), kad ji buvo apklausta teisme 2012-01-23, dalyvaujant psichologei E. Ž. ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. L., kiti proceso dalyviai apklausoje nedalyvavo. Iš vaiko apklausos matyti, kad ji apklausoje nurodė, jog ,,mažoji‘‘ močiutė, kaip įvardijama ieškovė, pas ją būnant jai kelis kartus įžnybo ir sudavė per kojytę, kai ji močiutės neklausė. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad mergaitės apklausos metu jai buvo keturi su puse metų. Paklausus mergaitę, ar kas nors ją mokė taip kalbėti, ji vieną kartą nurodo, kad nemokė, kitą – kad kažkas mokė, tik neatsimena kas. Paklausus mergaitę, ar ji nori būti su ieškove, ji nurodo, kad ir nori, ir nenori, nurodė, kad nori būti tris kartus. Paklausta, kada mergaitė buvo skriaudžiama, ji vieną kartą atsakė, jog buvo naktis, paskui – jog buvo rytas. Apklausiama mergaitė taip pat paminėjo, jog tėtis pas močiutę ją palieka ir važiuoja pas paneles, nes taip jai sakiusi mama. Įvertinus mergaitės išsakytą nuomonę, teismas daro išvadą, kad jos paaiškinimai yra prieštaringi, iki šiol atsakovė niekada nėra pastebėjusi jokių smurto žymių, vaikui pabuvus pas ieškovę, todėl, atsižvelgiant ir į vaiko amžių apklausos metu, teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovė smurtavo mergaitės atžvilgiu. Atsakovės prašymu, kad išsiaiškinti, ar nebuvo smurtauta vaiko atžvilgiu, teismas 2012-01-23 teismo nutartimi pranešė prokurorui apie veiksmus A. Š. atžvilgiu, kurie turi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140str. požymių (I t. b.l. 124,125). Pagal teismo nutartį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau iš 2012-11-23 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo matyti (I t. b.l. 150-158), kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovės kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Iš nutarimo turinio matyti, kad atsakovė, žinodama, jog vaikui yra paskirta kompleksinė psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, nenuvežė mergaitės ekspertams, išvykusi su ja į užsienį, žadėjo grįžti į Lietuvą su mergaite ekspertizės atlikimui 2012m. rudenį, tačiau pas ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną taip ir neprisistatė. Paskutinio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė teismui dokumentus iš Šiaulių miesto psichologinės pedagoginės tarnybos (II t. b.l. 14), jog 2012m. sausio 17d. į tarnybą kreipėsi atsakovė dėl dukters A. Š. padidėjusio jautrumo, dirglumo po susitikimų su tėvu. Rašte nurodoma, kad konsultacijų metu mergaitė nurodė bijanti tėvo, nenorinti susitikti su močiute – tėvo mama, tačiau ketvirto susitikimo metu ji prasitarė norinti jį pamatyti. Tačiau iš G. Š. pateiktų atsakymų iš šios tarnybos matyti (II t. 27-29), kad buvo pravestos septynios konsultacijos su A. Š., per pirmas tris konsultacijas mergaitės teigė nenorėjusi susitikti su tėvu G. Š., ketvirto susitikimo metu nurodė, kad norėtų jį pamatyti, vėliau konsultacijos nutrūko, nes mama nebeatvyko į konsultacijas. Tačiau teismas, vertindamas šiuos įrodymus, atkreipia dėmesį į tai, kad į tarnybą atsakovė kreipėsi 2012m. sausio 17d., iki mergaitės apklausos teisme, nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė nenurodė, kad mergaitės dirglumas yra susijęs su tėvo ar ieškovės bendravimu. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu atsakovė visada tvirtino neprieštaraujanti ieškovės ir dukters bendravimui, nenurodė jokių aplinkybių, kad G. Š. darytų neigiamą įtaką mergaitės psichologinei būsenai. Tokių aplinkybių atsakovė nenurodė ir 2012m. sausio 23d. vykusio teismo posėdžio metu, nors jau tuo metu ji buvo nuvykusi į tarnybą susitarti dėl psichologinių konsultacijų dukrai. 2012-01-23 teismo posėdžio metu apklausiama mergaitė nurodė, kad myli tėvą ir nori būti su juo. Iš atsakovės atstovo pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti (II t. b.l. 15), kad 2012-02-14, jau po atsakovės kreipimosi į Šiaulių miesto psichologinę pedagoginę tarnybą, gydytoja A. N. nurodė, kad mergaitė nukreipta pas psichologą dėl emocijų sutrikimo, mergaitė nesijaučia saugi išvažiuodama iš savo namų. Iš G. Š. pateikto recepto matyti (II t. b.l. 17), kad mergaitės emocinė būsena buvo sutrikusi jau 2011-11-18, nes ta pati gydytoja A. N. mergaitei skyrė raminamuosius vaistus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tuo metu vyko V. Š. ir G. Š. skyrybų procesas, ši aplinkybė ir be specialisto išvados leidžia teismui daryti išvadą apie neigiamą įtaką jos psichologinei būsenai. Todėl, įvertinęs atsakovės atstovo pateiktus įrodymus iš Šiaulių miesto psichologinės pedagoginės tarnybos, teismas daro išvadą, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės bendravimas su vaikaite neigiamai įtakotų jos psichologinę būseną.

Ieškovės kreipimosi į teismą metu atsakovė teigė, kad netrukdo dukrai bendrauti su ieškove. Tačiau šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios. Bylos nagrinėjimui užtrukus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo ieškovės atžvilgiu, šiuo metu atsakovės gyvenamoji vieta yra nežinoma. Atsakovės atstovas nurodė, kad kontaktus su atsakove prarado 2012m. pavasarį, G. Š. nurodė, kad apie atsakovės dingimą sužinojo 2012m. kovo mėnesį. Nors teismo sprendimu tarp V. Š. ir G. Š. buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, atsakovė šiuo metu šios tvarkos nesilaiko. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovės atstovas. Iš trečiojo asmens G. Š. pateiktų dokumentų matyti (II t. b.l. 26), kad šiuo metu antstolio patvarkymu yra paskelbta A. Š. paieška. Todėl šiuo metu akivaizdžiai yra pažeidžiamos ieškovės teisės bendrauti su vaikaite.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kišimosi. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31). Teismo teigimu, „šeimos gyvenimas“ pagal Konvencijos 8 straipsnį apima mažiausiai ryšius tarp artimųjų giminaičių, kaip, pavyzdžiui, tarp senelių ir vaikaičių, nes tokie giminaičiai gali užimti svarbią vietą šeimos gyvenime. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis, priklausančiais vadinamajai „išplėstinei šeimai“. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu tai kenkia paties vaiko interesams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 3.176 straipsnyje ir kituose vaiko teisių apsaugos srities įstatymuose nenurodyta, kokias konkrečiai sąlygas būtina sudaryti, kad būtų tinkamai įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Šios sąlygos kiekvienu konkrečiu atveju gali skirtis, nes tai priklauso nuo vaikų amžiaus, poreikių, auklėjimo krypties, šeimos, kurioje vaikas auga, savitumų, artimųjų giminaičių gyvenimo aplinkos, asmeninių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-57/2007). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mergaitė nuo gimimo bendravo su ieškove, matydavosi su ja iki 2012m. sausio 25d., kai G. Š. buvo atvežęs dukrą jam bendrauti skirtu laiku pas ieškovę. Todėl vaikui ilgą laiką nebuvo sudarytos sąlygos bendrauti su močiute. Vaiko teisių apsaugos atstovas pritarė, kad būtų nustatyta ieškovės bendravimo su vaiku tvarka, rimtų argumentų, kurie būtų pagrindas uždrausti tokį bendravimą, nėra. Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Bylos nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad vaiko bendravimas su ieškove iš esmės kenktų vaiko interesams, vaikui turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su seneliais (šiuo atveju močiute), nes tai atitinka vaiko interesus, tai svarbu vaiko raidai. Tačiau, teismo nuomone, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikaite tvarka ir būdas šiuo metu neatitinka vaiko interesų. LR CPK 376str. 3d. numato, kad šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškovė pageidauja praleisti su vaikaite kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį nuo penktadienio 19val. iki sekmadienio 17val. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad mergaitė yra maža, jau beveik metai laiko nesimatė su ieškove, todėl periodinis miegojimo vietos keitimas gali iš esmės kenkti vaiko interesams, t. y. tokio amžiaus vaikui iš esmės labai svarbi rami ir įprasta miegojimo aplinka. Todėl ieškovės prašomas nustatyti bendravimo būdas iš esmės galėtų lemti vaiko psichologinę įtampą bei baimę. Todėl teismas mano tikslinga nustatyti, jog ieškovė bendrautų su vaikaite kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį nuo 10 val. iki 19val., ją parvežant namo nakvoti. Iš teismo sprendimu nustatytos vaiko bendravimo su tėvais tvarkos matyti, kad vaiko tėvas G. Š. bendrauja su dukra kas antrą lyginės kalendorinių metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 19val. iki sekmadienio 17val. Tuo tarpu atsakovei tenka nelyginiai kalendorinių metų savaitgaliai. Todėl nustačius, jog ieškovė bendraus su vaikaite pirmą mėnesio savaitgalį, nežymiai sumažės tiek tėvo, tiek motinos bendravimo laikas savaitgaliais. Tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl informacijos suteikimo pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių negalimas bendravimas su vaiku. Nors ieškovė pareiškė prašymą praleisti 14 dienų atostogų su vaikaite, toks jos reikalavimo patenkinimas šiuo momentu neatitiktų vaiko interesams dėl jau išdėstytų motyvų, todėl negali būti tenkintinas. Pažymėtina, kad teisiniai santykiai, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra tęstinio pobūdžio, pasikeitus faktinėms aplinkybėms yra galimas šio ginčo naujas sprendimas. Vaikui paaugus ir vėl pradėjus bendrauti su ieškove, yra galimybė spręsti tiek vaiko nakvojimo klausimą pas ieškovę, tiek nustatyti tam tikrą laiką atostogų metu praleisti vaikaitei su ja. Nors atsakovės atstovas nurodo, kad atsakovė šiuo metu gyvena užsienyje, teismas bylos nagrinėjimo metu neturi jokių duomenų apie atsakovės ir vaiko gyvenamąją vietą. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovės gyvenamoji vieta šiuo metu yra deklaruota Lietuvoje. Nors šiuo metu yra paskelbta vaiko paieška, duomenų apie vaiko buvimo vietą teismas neturi. Ieškovė pageidauja, kad vaiko kelione pas ją rūpintųsi, organizuotų, finansuotų ir užtikrintų atsakovė. Teismo nuomone, šalys turi vienodai prisidėti prie išlaidų, kuriomis užtikrinamas vaiko bendravimas su artimais giminaičiais, todėl nustatytina, kad ieškovė pati pasiima vaikaitę iš atsakovės, o atsakovė parsiveža mergaitę namo. Jei paaiškėtų, jog atsakovė su vaiku iš tikrųjų gyvena užsienyje, šalys turi teisę pasinaudoti įstatymo numatytu teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo institutu ar kreiptis į teismą, kad būtų pakeista bendravimo su vaiku tvarka. Nors ieškovė prašo nustatyti, jog ji ir atsakovė abipusiu susitarimu gali keisti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, tokią galimybę šalys turi visada priklausomai nuo valios ir geranoriškumo, todėl teismo sprendimo nustatyti tokią bendravimo su vaiku sąlygą nereikia. Pagal ieškovės pateiktą bendravimo su vaikaite variantą ieškovė prašo nustatyti atsakovei po 20 Lt baudą už kiekvieną dieną, pažeidus atsakovei teismo nustatytą bendravimo tvarką. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, neturi ir negali turėti duomenų, bus jis vykdomas, ar ne. Tokių sankcijų nustatymas nėra reglamentuotas Civilinio kodekso normomis. Pažymėtina, kad baudų skyrimas už teismo sprendimo nevykdymą yra reglamentuotas Civilio proceso kodekso, kuris nustato teismo sprendimų vykdymo procesą, todėl negali būti nustatytas teismo sprendimu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Atsižvelgiant į išdėstytus, motyvus, ieškovės ieškinys tenkintinas dalinai, leidžiant jai bendrauti su vaikaite pirmą mėnesio savaitgalį nuo 10val iki 19val. , mergaitei nenakvojant pas ieškovę, pareiga pasiimti vaiką nustatomą ieškovei, o parsivežti iš ieškovės – atsakovei.

Ieškovės ieškinys yra neturtinio pobūdžio. Todėl ieškinį patenkinus dalinai, teismo sprendimas iš esmės yra priimtas ieškovės naudai. Vadovaujantis LR CPK 93str.,98str., iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 137 Lt sumokėtas žyminis mokestis ir 1200 Lt už advokato padėjėjos pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259str., 260str., 263str.-270str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Nustatyti tokią ieškovės R. S. bendravimo su vaikaite A. Š., gim. 2007-07-25, tvarką:

ieškovė R. S. turi teisę būti su vaiku kiekvieno mėnesio pirmąjį savaitgalį, t.y. šeštadienį ir sekmadienį, nuo 10 val. iki 19 val.;

vaiką A. Š. iš jos gyvenamosios vietos pasiima ieškovė R. S., o parsiveža - atsakovė V. Š.;

pasikeitus bet kurio iš šios tvarkos dalyvių gyvenamajai vietai, telefono numeriui ar aplinkybėms, dėl kurių nebegalimas iš anksto planuotas susitikimas su vaiku, šis privalo nedelsiant pranešti apie tai kitam šios bendravimo tvarkos dalyviui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės V. Š. ieškovei R. S. 1337 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.