Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-34-334/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-19
Bylos Nr.
AN2-34-334/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-34-334/2017
Proceso Nr. 4-08-3-00221-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja D. Š., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. M. ( toliau – Pažeidėjas) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmė nutarimą, pagal kurį A. M. pripažino kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau – ANK ) 426 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą ir vadovaujantis ANK 27 straipsniu, 426 straipsnio 7 dalies straipsniu, A. M. kartu su administracine nuobauda skyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams. Nutarime nurodoma, kad A. M. 2017 m. sausio 26 d., apie 01.53 val., Panevėžyje, J. Basanavičiaus ir Beržų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Audi A5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kuris buvo išreikštas, važiuojant jam iš paskos patruliniu automobiliu, pažymėtu policijos skiriamaisiais ženklais. Su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir per garsiakalbį buvo liepiama sustoti. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 punkto reikalavimus ir padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliaciniu skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.Apeliaciniame skunde A. M. dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimo nurodė, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė materialines bei procesines teisės normas, kurios leistų bausti pagal ANK 426 straipsnio nuostatas, todėl yra nepagrįstos ir neteisėtos.Pažeidėjas teigia, jog jo kaltė yra grindžiama tik prielaidomis, spėjimais ir abejotinais įrodymais, o teismas įrodymus vertino šališkai, su išankstine pažeidėjo kaltumo nuostata. Nurodė, jog teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, rėmėsi akivaizdžiai melagingais pareigūno D. B. duotais parodymais, visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareigūnai nepateikė tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašų, kuriais, pasak pareigūnų, buvo užfiksuotos viso administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės.Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tuo tarpu ANK 426 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas, duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį, liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas, įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Ekipažas turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Iš esmės analogiška nuostata nustatyta ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymas Nr. 5-V-673 „Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 96-4537) (toliau – Įsakymas) 25 punkte. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už šio nusižengimo padarymą tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Būtina asmens patraukimo atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas. 2017 m. kovo 1 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas administracinis nusižengimas, kurį padarė Pažeidėjas. Jame nurodyta nusižengimo esmė bei nustatytos aplinkybės. Tai, kad Pažeidėjas nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, įrodo byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, t. y. liudytojų policijos pareigūnų, kurie vijosi ir stabdė Pažeidėjo vairuojamą automobilį, tarnybiniai pranešimai bei pirmosios instancijos teismo posėdyje jų duoti parodymai, kitų liudytojų parodymai bei rašytiniai bylos dokumentai.Skunde nurodyta aplinkybė, jog teismas įrodymus vertino šališkai, su išankstine pažeidėjo kaltumo nuostata, todėl Pažeidėjo parodymai buvo laikomi nenuosekliais, yra atmestina. Teismas nustatė, kad Pažeidėjas vairuodamas automobilį, ir viršydamas daugiau nei dvigubai viršijant maksimalų leistiną greitį ( 142 km/h ), siekė išvengti atsakomybės, todėl nurodė, jog automobilį vairavo V. D. Tačiau vėliau, pakeitė savo pateiktus paaiškinimus ir teismo posėdžio metu, prispaustas surinktų įrodymų, prisipažino, jog melavo norėdamas išvengti atsakomybės. Teismas, taip pat ištyręs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kai kurie A. M. parodymų argumentai apskritai nelogiški, t. y. argumentas, kad jis, artėdamas prie J. Basanavičiaus ir Beržų gatvių sankryžos, pastebėjo prasilenkiantį su juo policijos tarnybinį automobilį, nenaudojantį jokių specialių priemonių atkreipti jo dėmesį, ką patvirtino ir liudytoja V. B. teismo posėdžio metu, tačiau iš karto po to jam nepavyko pastebėti jo stabdžiusio policijos tarnybinio automobilio su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ypatingai tamsiu paros metu, kai tokie šviesos signalai yra labiau pastebimi, ir per garsiakalbį liepiančio jam sustoti, net ir vėliau Panevėžio miesto aplinkkelyje, priešais – pravažiuojant pro policijos tarnybinį automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais, nors pastarąją aplinkybę, kad pastebėjo šalikelėje stovintį policijos tarnybinį automobilį be įjungtų specialių švyturėlių, patvirtinto kartu su juo automobilyje buvusi liudytoja V. B. teismo posėdžio metu. Taip pat A. M. prieštaringas argumentas, nurodytas teismo posėdžio metu, kad Panevėžio miesto aplinkkelyje jis visą laiką važiavo didesniu greičiu, nesant kitų automobilių, ar, kad jis saugiu greičiu, laikantis KET taisyklių, važiavo visą laiką ir tik prieš pat stacionarų greičio matuoklį nusprendė padidinti važiavimo greitį, tačiau taip skubėti, pažeidžiant KET taisykles, už ką gresia specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nesant jokios tam objektyvios priežasties, yra visiškai nepagrįsta ir nelogiška. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus faktus, teismas pripažįsta, jog Pažeidėjo nurodytos aplinkybės yra prieštaringos, todėl vertinamos kaip nenuoseklios.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Pažeidėjas nurodo, kad nesustojo, kadangi nematė, jog policijos pareigūnai važiuoja jam iš paskos ir reikalauja sustoti. Tačiau tokie apelianto teiginiai neatitinka objektyvios aptariamo įvykio situacijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kai buvo stabdomas A. M. vairuojamas automobilis, pasinaudojant ne tik policijos tarnybinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėliais, bet ir per garsiakalbį, liepiant sustoti, juolab tai policijos pareigūnų buvo daroma net du kartus – Panevėžio mieste ir užmiestyje – Panevėžio miesto aplinkkelyje, o iš policijos pareigūno R. G. tarnybinio pranešimo ir parodymų matyti, kad pakartotinai stabdant A. M. vairuojamą automobilį Panevėžio miesto aplinkkelyje, buvo įjungti policijos tarnybinio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėliai prieš priešais atvažiuojantį automobilį, todėl pagrįstai abejotina A. M. teiginiais, kad jis nematė jį stabdžiusių policijos tarnybinių automobilių, juolab nenustatyta jokių objektyvių kliūčių A. M. atžvilgiu, galėjusių kliudyti jam tinkamai reaguoti į tokius policijos pareigūnų reikalavimus. KET 12 punktas, eismo dalyvius įpareigoja duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) bei specialiaisiais garso signalais. Iš to seka išvada, jog transporto priemonės vairuotojas, kaip ir kiti eismo dalyviai, kelyje turi būti budrus ir atitinkamais savo veiksmais (sumažinti greitį arba visiškai sustoti, pasitraukti į kelio važiuojamosios dalies kraštą) reaguoti, jei link jo artėja specialioji transporto priemonė, tačiau Pažeidėjas to nepadarė, t.y. visiškai nereagavo į artėjančią specialiąją transporto priemonę, o kitų objektyvių priežasčių, leidžiančių teigti, jog A. M., tinkamai sureagavo į policijos pareigūnų veiksmus, nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos bylos įrodymus, visiškai sutinka su skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad visos byloje nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo, jog Pažeidėjas neabejotinai matė ar bent jau privalėjo matyti jam iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais ir girdėti nurodymą sustoti per garsiakalbį, suprato, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, ir privalėdamas ir turėdamas galimybę sustoti, to nepadarė. Pažymėtina, jog policijos pareigūnų ekipažas su įjungtais tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalais stabdė tamsiu paros metu, esant minimaliam automobilių judėjimo srautui, todėl, darytina išvada, kad iš paskos važiuojančio policijos tarnybinio automobilio su įjungtais šviesos signalais nepastebėti šiuo atveju praktiškai tiesiog buvo neįmanoma. Apygardos teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai matė daromą nusižengimą, parodymais. Tuo tarpu liudytoja V. B. yra A. M. draugė, todėl apylinkės teismas, atsižvelgdamas į jų santykius (yra draugai), pagrįstai kritiškai įvertino jos parodymus, kaip pagalbą siekiant padėti draugui išvengti griežtos atsakomybės. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, jog pareigūnai gali būti šališki, kaip nors kitaip priešingai nusiteikę prieš Pažeidėją ar dėl kitokių priežasčių yra suinteresuoti šios bylos baigtimi. Aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų pareigūnų šališkumą, apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Taigi, nors pats Pažeidėjas nuosekliai neigė matęs jį stabdančius policijos pareigūnus, šie jo pasiteisinimai yra paneigti byloje surinktų patikimų duomenų visuma, todėl pagrįstai apylinkės teismo buvo įvertinti kaip jo siekis išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog vien tai, kad šiuo atveju Pažeidėjui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, jos savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.Pažeidėjas skunde nurodė, jog be pateiktos tarnybinio automobilio registratoriaus užfiksuotos medžiagos negalima objektyviai vertinti liudytojų pareigūnų L. G. ir D. B. parodymų, nes pagal D. B. parodymus, jis ne tik nepakluso teisėtam pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, bet ir padarė dar du grubius KET pažeidimus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja aplinkybių, susijusių su kitais grubiais KET pažeidimais. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos pateiktos informacijos matyti, jog remiantis įsakymu ,,Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių padaliniams skirtos automobilinės vaizdo ir garso įrašymo, kitos inventorinės garso ar vaizdo su garso įrašymo įrangos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir dėl naudojamos vaizdo įrašymo įrangos techninių savybių, duomenys atmintyje kaupiami apie 12 val. ir po to įrašai daromi naujai, todėl darytina išvada, jog tai buvo techninis nesklandumas, dėl kurio nėra galimybės pateikti vaizdo registratoriaus duomenų. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į minėtą situaciją ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, bei tai, jog nėra nustatyta duomenų, patvirtinančių pareigūnų šališkumą, abejoti pareigūnų parodymais nėra pagrindo.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Pažeidėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, apelianto veiksmai visiškai atitinka ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį ir jo kaltė padarius nusižengimą pilnai įrodyta. Pažeidėjui skirta nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, Pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl individualizuota tinkamai.Pirmosios instancijos teismas ANK 426 straipsnio taikymą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnio 1 daliemi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Švitinienė