Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. M. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-10-01 17.10 val., būdamas neblaivus (nustatytas 0,46 prom. girtumas) Alytuje, Pramonės gatvėje, vairavo automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.

Pareiškėjo įsitikinimu, apylinkės teismas nagrinėjantis bylą, turėjo pagrįstai ir teisėtai imtis iniciatyvos surinkti papildomus įrodymus - gauti specialisto išvadas, juos apklausti, gauti iš jų paaiškinimus, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, nors tai būtų padėję pašalinti prieštaravimus tarp byloje esančių įrodymų ir priimti teisingą sprendimą.

J. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 126 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi ATPK 126 st. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014).

Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014 ).

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. M. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 1 d. įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pareiškėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų iš esmės nekartoja.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-10-01 17.10 val., patruliai sustabdė transporto priemonę Mazda 6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. M.. Pareigūnės G. S. 2015-10-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad J. M. dokumentų patikrinimo metu iš vairuotojo burnos sklido alkoholio kvapas. Todėl vairuotojui buvo pasiūlyta atlikti blaivumo testą alkotesteriu. Prietaisas parodė 0,46 promiles. Vairuotojas su pažeidimu sutiko, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi (b. l. 3). Alkotesteriu „Alcotest 7510“, serijos Nr. ARDN-0135, J. M. nustatytas 0,46 promilių girtumas (b.l. 4). Policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti. Nustatyta, kad 2015-04-16 VĮ „Vilniaus metrologijos centras“ išdavė patikros sertifikatą Nr. 0012593 (b. l. 5), kuriuo patvirtino, kad alkotesteris „Alcotest 7510“ Nr. ARDN-0135 yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2015-10-15, todėl galiojo ir ginčo teisės pažeidimo padarymo metu. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. Savo paaiškinime surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą J. M. nurodė, kad su pažeidimu sutinka, vairavo išgėręs alaus (b. l. 1), tačiau apklaustas pirmosios instancijos teisme neprisipažino padaręs pažeidimą ir paaiškino, kad 2015-10-01 buvo išgėręs, tačiau nesutiko, kad vairavo automobilį viršijant leistiną girtumą. Nurodė, kad apie 10 val. išgėrė skardinę alaus ir apie 14 val. taip pat išgėrė skardinę alaus. Jis buvo užtikrintas, kad neįpūs, tačiau įpūtė 0,46 promilės. Jam paprašius, kad leistų antrą kartą pūsti, pareigūnai nesutiko, pasiūlė važiuoti į ligoninę kraują pasitikrinti. Į ligoninę jis nuėjo pėsčiomis, maždaug valandos laikotarpiu. Kreipėsi į priėmimą, ten jis įpūtė 0,18 promilės, po to iš karto paėmė kraują, pamatavo spaudimą ir dar kartą pūtė į alkotesterį, įpūtė 0,15 promilės. Specialisto išvadoje nurodyta, jog kraujyje yra 0,2 promilės etilo alkoholio (b. l. 21).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą nagrinėjamu atveju J. M. ir padarė, jis kreipėsi į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę dėl medicininės apžiūros atlikimo. Medicinos įstaigoje buvo atlikta medicininė apžiūra, paimtas kraujo mėginys. Buvo surašytas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaiginimui nustatyti aktas Nr. 77 (toliau – medicininės apžiūros aktas), kuriame nurodyta, kad 18:40 val. J. M. iškvepiamame ore buvo 0,18 promilių, 18:58 pakartojus tyrimą, iškvėptame ore buvo 0,15 promilių, 18:40 – kraujyje 0,20% promilių etilo alkoholio. Konstatuota, kad asmuo blaivus (b.l. 18). Specialisto išvadoje Nr. T-A 7914/15(01) nurodyta, kad J. M. kraujas paimtas 18:40 val., kraujyje rasta 0,20% promilių etilo alkoholio (b. l.19). Taigi policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir medicininės įstaigos atlikto kraujo tyrimo bei tikrinimo alkotesteriu rezultatai nustatyti skirtingu laiku, skiriasi. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad vairuotojas vairuojantis transporto priemonę privalo būti blaivus, o ne vairuodamas automobilį ar prieš sėdant į jį, vartoti alkoholinį alų. Todėl šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi aukštesnių instancijos teismų formuojama praktika, jog nagrinėjant tokio pobūdžio administracinės teisės pažeidimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Pažymėtina, jog paprastai suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 proc. promilės per valandą, taigi nagrinėjamu atveju praėjus 1 val. iš J. M. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai tai parodė. Tai, kad praėjus 1 val. sumažėjo alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse, parodė ir medicinos įstaigoje atliktas blaivumo patikrinimas alkotesteriu. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia jog apylinkės teismas nepagrįstai išskirtinai rėmėsi tik policijos pareigūnų naudoto alkoholio matuoklio parodymais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Įvertinus laiko tarpą, skiriantį pirmąjį patikrinimą alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, atliktą po 1 valandos nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, taip pat policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytą J. M. neblaivumą - 0,46 promilės, ir medicininės apžiūros akto rezultatus: 18:40 val. - 0.18 promilės ir po 18 minučių 918:58 val. - 0,15 promilės, 18:40 – kraujyje 0,20% promilių etilo alkoholio, darytina pagrįsta išvada, kad prietaisu „Alcotest 7510“, serijos Nr. ARDN-0135 nustatytas alkoholio kiekis J. M. iškvėpiamame ore – 0,46 prom., objektyviai atspindi pažeidėjo neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, o alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas specialisto išvada.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. M. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 1 d. ir jam paskirtoji administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apylinkės teismas visapusiškai, objektyviai pakankamai išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Keisti nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarimą J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.