- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- e2-1330-180/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00433-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Dolomitas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Geležinkelio tiesimo centras“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Specrail“, uždaroji akcinė bendrovė „Milsa“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Dolomitas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. 2-55-3-00433-2016-4 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Dolomitas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Geležinkelio tiesimo centras“ (tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Specrail“, uždaroji akcinė bendrovė „Milsa“) dėl sprendimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Dolomitas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ vykdomo konkurso „GTC-15/80 granitinės skaldos pirkimas“ metu priimtus sprendimus atmesti jos (ieškovės) pasiūlymą, sudaryti pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėtoją ir neleisti susipažinti su laimėtojos UAB „Specrail“ pasiūlymu.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jei ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą. Teigė, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų, ieškovės teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma, nes ji siekia sudaryti viešojo pirkimo sutartį su atsakove, o ne reikalauti žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi prašymą atmetė.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas vadovavosi CPK 144, 145 ir 423⁷ straipsnių nuostatomis, kurių turinys iš esmės yra analogiškas – laikinųjų apsaugos priemonių taikymui keliamos tos pačios sąlygos: ieškinys turi būti preliminariai pagrįstas, jų netaikius, turi pasunkėti sprendimo įvykdymas, apsaugomas viešasis interesas, o laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos, parinktos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais.
Teismas sprendė, kad atsakovės vykdomo konkurso objektas (granitinės skaldos pirkimas geležinkelio tiesimui) yra tiesiogiai susijęs su geležinkelių transporto infrastruktūra, jos plėtimu ir modernizacija bei eksploatavimu, todėl strategiškai svarbus ne tik atsakovei, jos vykdomoms tiesioginėms funkcijoms, bet ir valstybei.
Teismo įsitikinimu, laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą – sustabdžius pirkimo procedūras, užsitęstų konkurso procedūros. Dėl to didesnę finansinę žalą patirtų atsakovė. Ieškovė neigiamas finansines pasekmes galėtų pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė AB „Dolomitas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį ir patenkinti jos prašymą.
Teismas nenurodė jokių aplinkybių ar motyvų, kurie pagrįstų, kad šiuo atveju labiau turėtų būti ginamas pirkimo objektas kaip viešasis interesas, o ne sąžiningas tiekėjų varžymasis. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pagal CPK 144 straipsnį prioritetas teikiamas šalių tarpusavio santykių vertinimui, o ne viešajam interesui.Priešingai nei sprendė teismas, viešasis interesas pirmiausia reikalauja stabdyti pirkimo procedūras, o ne operatyviai sudaryti pirkimo sutartį, nes šiuo atveju yra būtina užtikrinti jų teisėtumą, neleisti švaistyti lėšų, sudarant (vykdant) sutartį su tiekėju, kuris paskelbtas laimėjusiu konkursą, pažeidus viešųjų pirkimų procedūras. Nors viešojo pirkimo rezultatas yra susijęs su viešuoju interesu, to nepakanka, kad būtų galima atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, atsakovė jau yra sudariusi pirkimo sutartį, todėl būtina stabdyti jos vykdymą.Patenkinus ieškovės prašymą, nekils neigiamų pasekmių visuomenės interesui, nes pagal atsakovės pateiktą kalendorinį darbų vykdymo grafiką, darbai, kuriems reikalinga skalda, iš esmės bus vykdomi tik 2017 metų antroje pusėje.Teismas neteisėtai apribojo ieškovės teisę pasirinkti pažeistų interesų gynybos būdą, nes ieškinio dėl žalos pareiškimas šiuo atveju nebūtų efektyvus.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB ,,Geležinkelio tiesimo centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį (atskirąjį skundą) atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Apeliantės teiginiai yra prieštaringi – ieškinyje teigiama, kad atsakovė laikytina perkančiąja organizacija, todėl byla nagrinėtina pagal viešųjų pirkimų ginčams taikytinas teisės normas. Skunde apeliantė nurodo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti sprendžiant pagal bendrąsias CPK normas, netaikant viešųjų pirkimų bylose nustatytos viešojo intereso apsaugos.Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones akivaizdžiai būtų pažeistas visuomenės interesas. Atsakovė siekia įsigyti granitinę skaldą, kuri bus panaudota valstybinės reikšmės projektui „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai-Lieplaukė“ įgyvendinti. Tai padidins eismo saugumą ir kt. Skalda turi būti pradėta naudoti 2016 metų gegužės mėnesį.Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pažeistas viešasis interesas užtikrinti sąžiningą dalyvių varžymąsi, nes tokio viešojo intereso šioje byloje nėra. Atsakovė yra privatus juridinis asmuo, veiklą vykdantis konkurencinės rinkos sąlygomis, o konkursui skirtos lėšos yra nuosavo kapitalo lėšos, kurios negali būti vertinamos kaip viešosios. Atsakovė 2016 m. vasario 29 d. sudarė sutartį su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju, kurio siūloma granitinė skalda atitinka konkurso techninę specifikaciją. Sutarties vykdymo sustabdymas keltų grėsmę laiku įvykdyti projektą, dėl ko grėstų netekti Europos sąjungos finansavimo. Atsakovė projektą, kurios vertė – 50,5 mln. Eur be PVM, vykdo kartu su jungtinės veiklos partneriais. Atsakovė yra atsakinga už viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos, tai yra balasto (granito skaldos), pabėgių ir bėgių įrengimą. Šių darbų sustabdymas lemtų viso projekto stabdymą neapibrėžtam laiko tarpui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė yra laikytina perkančiąja organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo prasme. Iš esmės nei ieškovė, nei atsakovė neginčija, kad pirkimo objektas yra susijęs su viešuoju interesu – skalda yra reikalinga siekiant įgyvendinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomą iš dalies Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai-Lieplaukė, rangos darbų pirkimas“.
Nors apeliantė teigia, kad byloje egzistuoja ir kitas viešasis interesas – užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumą, garantuoti sąžiningą tiekėjų varžymąsi, tačiau tokio pobūdžio bylose iš esmės visada sprendžiama, kuriam viešajam interesui teiktinas prioritetas. Pagal teismų praktiką, kai konkuruoja kelios teisinės vertybės, pirmiausia turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala.
Atsakovė vykdė konkursą skaldai pirkti ne Viešųjų pirkimų įstatymo pagrindu. Byloje, nagrinėjamoje iš esmės, sprendžiama dėl atsakovės statuso, t. y. ar ji yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, todėl, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, viešojo pirkimo principai nėra aktualūs, nors organizuojant kitokio pobūdžio konkursą, tokie principai kaip skaidrumas, lygiateisiškumas ir kt., taip pat aktualūs. Jeigu iš ieškovo pateiktų duomenų preliminaraus įvertinimo negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl konkurso principų pažeidimo, konkurso organizatoriaus statuso, tai iš perkamo objekto, jo panaudojimo tikslo nekyla abejonių, kad tai susijęs su poreikiu užtikrinti visuomenei ar jos pažeidžiamai grupei būtinų prekių/paslaugų įsigijimą kuo skubiau, kad nebūtų padaryta nepataisoma žala šiems asmenims ir konstitucinėms vertybėms. Taigi tokia vertybė turi būti ginama, kad būtų užtikrinti geresnės būklės keliai ir eismo dalyvių saugumas.
Apeliantės teiginys, kad sustabdžius sutarties vykdymą, nekils neigiamų pasekmių visuomenės interesui, nes darbai, kuriems reikalinga skalda, iš esmės bus vykdomi tik 2017 metų antroje pusėje, grindžiamas prielaida. Byloje nustatyta, kad atsakovė sutartį su pirkimo laimėtoju sudarė 2016 m. vasario 29 d. Sutartyje tiekėjas įsipareigojo paruošti 3 000 t skaldos per penkias dienas nuo sutarties pasirašymo (3.1 p.); sutartis galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas būtent šiam interesui.
Apeliantė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad teismas neteisėtai apribojo jos teisę pasirinkti pažeistų interesų gynybos būdą, nes ieškinio dėl žalos pareiškimas šiuo atveju nebūtų efektyvus. Su šiuo teiginiu sutiktina iš dalies. Toks pirmosios instancijos teismo teiginys vertinamas tik kaip prielaida.
Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat ir teise į gynybą, pasirinkdami pažeistų teisių, įstatymo saugomo intereso gynybos būdą (CPK 5 str., CK 1.137, 1.138 str.). Ar apeliantė pasirinks ginti pažeistas teises per žalos atlyginimo institutą, ar kitu būdu, jeigu, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius atsakovės veiksmų neteisėtumą, sudarytas sandoris bus dėl vienokių ar kitokių teismo nustatytų ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių išsaugotas, – pačios apeliantės pasirinkimo teisė. Paminėtas teismo teiginys dėl pažeistų teisių gynimo būdo nėra privalomas.
Į esminius skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta.
Pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.