Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rimvydo Norkaus ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nevėžio vingis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nevėžio vingis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarties sąlygų pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl galimybės pakeisti sutarties sąlygą teismo sprendimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. spalio 22 d. buvo gautas ieškovo UAB „Nevėžio vingis“ prašymas priimti papildomus įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovas vykdo mokėjimus pagal lizingo sutartį ir pradelstų mokėjimų suma sumažėjo nuo 110 129,71 Lt iki 54 724,69 Lt. Būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo ieškovui susipažinus su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis - patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengiant CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Bylos nagrinėjimo ribos gali būti peržengtos tik tuomet, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo kiekvienu atveju ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčas vyksta tarp privačių juridinių asmenų dėl komercinių santykių, kilusių iš lizingo sutarčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje kilęs ginčas nėra susijęs su viešuoju interesu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant ieškovo apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija iš ieškovo apeliacinio skundo argumentų nustatė, jog ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą motyvuoja iš esmės remdamasis vieninteliu argumentu, jog atsakovas neturėjo teisės vienašališkai nutraukti lizingo sutarčių dėl to, kad tarp ieškovo ir atsakovo vyko derybos dėl lizingo sutarčių sąlygų, susijusių su ieškovo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis vykdymo, pakeitimo dėl pasikeitusių aplinkybių (CK 6.204 str.). Teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą būtent šiuo aspektu, iš bylos faktinių aplinkybių nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2008 m. liepos 11 d. sudarė Lizingo sutartį Nr. LT076635, pagal kurią atsakovas perdavė ieškovui naudoti ir valdyti verslo tikslais 55/100 dalis pastato-kavinės-baro, kadastro Nr. 2798-8002-2016, esančio Parko g. 33A, Panevėžyje, o ieškovas įsipareigojo kas mėnesį atsakovui mokėti turto išpirkimo įmokas ir palūkanas iki 2018 m. liepos 30 d., kurios iš viso sudaro 1 884 651,17 Lt (b.l. 14-21). Lizingo sutarties 11.1.1 punkte įtvirtinta atsakovo kaip lizingo davėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ankščiau joje nustatyto termino, jei ieškovas (lizingo gavėjas) iš esmės pažeidžia sutartį, tai yra nesumoka visos ar dalies sutartinės įmokos pagal įmokų grafiką ar neįvykdo kitos finansinės prievolės per nustatytą laiką ir nesugeba per 30 dienų po mokėjimų ar nustatyto termino padengti šio įsiskolinimo (b.l. 18). Lizingo sutarties 11.4 punkte įtvirtinta, jog ieškovui (lizingo gavėjui) iš esmės pažeidus sutartį, atsakovas išsiunčia pranešimą, kuriame pareikalauja, kad ieškovas sumokėtų įsiskolinimą ar įvykdytų kitas neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ne vėliau kaip per 14 kalendorinių nuo pranešimo gavimo dienos ir įspėja, kad ieškovui neįvykdžius reikalavimo per nurodytą terminą, sutartis bus vienašališkai nutraukta; toks pranešimas laikomas pranešimu apie sutartie nutraukimą ir papildomai nustatytu terminu prievolei įvykdyti (CK 6.217 str. 3 d., 6.218 str. 1 d.) (b.l. 18). Kaip matyti iš bylos šalių tarpusavio korespondencijos, šalys laikotarpyje nuo 2009 m. liepos 21 d. iki 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudarė dar vieną lizingo sutartį Nr. LT083720, kurios tikslas buvo suteikti papildomą finansavimą pagal lizingo sutartį Nr. LT076635 (b.l. 27-29, 53). Nors pati lizingo sutartis LT083720 į bylą nėra pateikta, teisėjų kolegija iš byloje esančios šalių korespondencijos bei atsižvelgusi į tai, kad šalys dėl šios sutarties nutraukimo/pakeitimo atskirų argumentų nepateikė, daro išvadą, kad šia sutartimi buvo pakoreguotos tik lizingo sutarties Nr. LT076635 sąlygos, susijusios su ieškovo mokėtinų įmokų dydžiais; tuo tarpu lizingo sutarties Nr. LT083720 nutraukimo sąlygos liko tokios pačios kaip ir buvo nustatytos lizingo sutartyje Nr. LT076635 (CPK 176 str., 183 str., 185 str.). Iš byloje esančių atsakovo pretenzijų ieškovui matyti, kad atsakovas 2009 m. balandžio 1 d. kreipėsi į ieškovą su pretenzija dėl 29,370,02 Lt įsiskolinimo pagal lizingo sutartį Nr. LT076635 (b.l. 25), 2009 m. gegužės 4 d. – dėl 26 947,69 Lt įsiskolinimo pagal lizingo sutartį LT076635 (b.l. 27), 2009 m. liepos 21 d. – dėl 42 450,34 Lt įsiskolinimo pagal lizingo sutartį Nr. LT076635 (b.l. 28), 2009 m. rugpjūčio 24 d. – dėl 46 240,24 Lt įsiskolinimo pagal lizingo sutartis Nr. LT076635 ir Nr. LT083720 (b.l. 29), 2009 m. spalio 19 d. – dėl 59 726,66 Lt įsiskolinimo pagal lizingo sutartis Nr. LT076635 ir Nr. LT083720 (b.l. 30). Visose šiose pretenzijose buvo duotas ieškovui 14 dienų terminas sumokėti įsiskolinimus bei ieškovas buvo įspėtas, kad pastarajam to nepadarius, atsakovas nutrauks sutartį(-is). Kadangi šias atsakovo pretenzijas į bylą pateikė ieškovas, darytina logiška išvada, kad ieškovas jas visas gavo (CPK 176 str., 183 str., 185 str.). Be to, ieškovas neneigė, kad jis iš tikrųjų nevykdė pagal lizingo sutartį(-is) prisiimtų įsipareigojimų mokėti sutartyje(-yse) nurodytais terminais įmokas. Priešingai, ieškovo naujai į bylą Lietuvos apeliaciniam teismui 2012 m. spalio 22 d. pateikti įrodymai apie ieškovo atliktus mokėjimus patvirtina, kad ieškovas 110 130,16 Lt dydžio įsiskolinimą atsakovui pagal lizingo sutartis pradėjo mažinti tik nuo 2010 m. gruodžio 1 d. ir šiuo metu vis dar yra likęs skolingas atsakovui 54 724,69 Lt (CPK 314 str.). Ieškovui ir toliau nevykdant minėtų įsipareigojimų, dėl ko ieškovo įsiskolinimas atsakovui pagal lizingo sutartis 2010 m. sausio 12 d. jau siekė 110 130,16 Lt, atsakovas 2010 m. sausio 12 d. pranešimu vienašališkai nutraukė lizingo sutartis (b.l. 53). Be to, iš ieškovo 2009 m. sausio 15 d. ir 2009 m. kovo 19 d. prašymų bei atsakovo 2009 m. kovo 12 d. priminimo Nr. 1953 ir 2009 m. gruodžio 22 d. atsakovo atsakymo (rašto Nr. SR-51341) ieškovui matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo vyko derybos dėl lizingo sutarties(-čių) sąlygų, susijusių su ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymu, pakeitimu (b.l. 22-24, 84-85). Ieškovui ir atsakovui nepavykus susitarti, ieškovas 2010 m. kovo 10 d., tai yra jau esant nutrauktoms lizingo sutrtims, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sutarties sąlygų pakeitimo dėl pasaulinės ekonominės krizės (b.l. 1-7).

Iš aukščiau paminėtų bylos faktinių aplinkybių teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovui netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, atsakovas jas vienašališkai nutraukė lizingo sutartyse numatytais pagrindais ir tvarka (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d., 6.218 str.). Tuo laikotarpiu, kai ieškovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, dar iki atsakovui vienašališkai jas nutraukiant tarp šalių vyko derybos dėl lizingo sutarties sąlygų, susijusių su ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymu, pakeitimo dėl pasikeitusių aplinkybių (6.204 str.), tačiau šalys dėl šių pakeitimų nesusitarė.

Nagrinėjamai situacijai aktualios yra CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisinės nuostatos, kuriose atsispindi sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai. Vadovaujantis šiais principais, bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties bei atitinkamai nukentėjusiosios sutarties šalies teisių pažeidimą, dėl kurio nukentėjusioji sutarties šalis įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais savo pažeistų teisių gynybos būdais. Vienas iš tokių būdų gali būti vienašališkas sutarties nutraukimas, nepažeidžiant įstatymo nuostatų ir sutarties sąlygų (CK 1.138 str. 5 p., 6.209 str., 6.217-2.18 str.). Tuo tarpu sutarties šalių lygybės ir sutarties tęstinumo (favor contactus) principai suponuoja sutartį pažeidusios ar suinteresuotos sutarties pakeitimu (išsaugojimu) šalies teisę inicijuoti sutarties pakeitimą, siekiant išsaugoti sutartinių teisinių santykių tęstinumą (CK 6.223 str.). Šalims nepavykus dėl to susitarti gera valia, suinteresuota sutarties pakeitimu šalis gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sutarties pakeitimo (CK 1.138 str. 5 p., 6.204 str. 3 d.). Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas nėra numatęs galimybės sutarties pakeitimu suinteresuotai šaliai sustabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą tol, kol tarp šalių vyksta derybos dėl šiuos įsipareigojimus reglamentuojančių sutarties sąlygų pakeitimo. Vadinasi, „kol sutartis nepakeista, ji turi būti vykdoma joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o jeigu nevykdoma ar netinkamai vykdoma, - kreditorius gali taikyti atitinkamus pažeistų teisių gynimo būdus, taip pat vienašalį sutarties nutraukimą, jeigu toks nutraukimas atitinka sutarties ir įstatymų sąlygas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovui laiku nemokant lizingo įmokų, atsakovas taikė lizingo sutartyse numatytą savo pažeistų teisių gynimo būdą – vienašališką sutarčių nutraukimą sutartyse nurodytu pagrindu ir tvarka (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d., 6.218 str.). Sutartys buvo nutrauktos nuo 2012 m. sausio 12 d. Ieškovas atsakovo vienašališko sutarčių nutraukimo teisėtumą ginčijo vieninteliu aspektu – kad atsakovas šias sutartis nutraukė, nepaisant ieškovo gauto pasiūlymo dėl sutarties pakeitimo dėl pasikeitusių aplinkybių (CK 6.204 str.). Tuo tarpu ginčo dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo, vertinant sutarčių pažeidimų pobūdį bei sutartyse nustatytų sutarčių nutraukimo tvarkos laikymąsi byloje nebuvo. Todėl teisėjų kolegijai nustačius, kad įstatymo leidėjas neriboja atsakovo teisės nutraukti sutartį dėl sutarties pažeidimo, nepaisant to, kad sutartį pažeidusi šalis kreipiasi į jį dėl sutarties pakeitimo, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl draudimo atsakovui vienašališkai nutraukti sutartis, neginčijant sutarties pažeidimo pobūdžio ir nutraukimo tvarkos teisėtumo, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012, yra konstatavęs: „kad sutarties keitimo ar sutarties nutraukimo konkurencija turi būti sprendžiama sutarties keitimo naudai, siekiant sutartį išsaugoti (favor contractus) ir leidžiant sutartį peržiūrėti, kaip sutarties privalomumo ir vykdytinumo principų išimtis, nebent ir pakeitus sutartį jos vykdymas sutarties šaliai būtų per sunkus, o kreditorius nebeturėtų intereso įvykdyti sutartį ir siekti jos rezultato. [...] sutarties šalis, ginčydama sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumą, gali kartu reikšti reikalavimą patikrinti, ar nebuvo teisės normose nustatytų sąlygų sutartį keisti tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, jeigu tos aplinkybės suvaržė sutarties vykdymą taip, kad iš esmės pakeitė sutartinių prievolių pusiausvyrą, kad vienai iš šalių pasidarė sudėtinga įvykdyti prievolę ir, jeigu būtų buvęs sutarties pakeitimas, gal būtų buvę galima išsaugoti sutartį ir atkurti sutarties šalių prievolių pusiausvyrą, o ne taikyti ultima ratio – sutarties nutraukimą“. Vadinasi, tuo atveju, jei ieškovas būtų reikalavęs vienašališką sutarčių nutraukimą pripažinti negaliojančiu bei pakeisti sutarties sąlygas CK 6.204 straipsnio pagrindu, teismas būtų turėjęs spręsti sutarčių pakeitimo ir nutraukimo konkurencijos klausimą. Tuo tarpu ieškovui neginčijant sutarčių pažeidimų pobūdžio, vadovaujantis kuriais atsakovas vienašališkai nutraukė sutartis, bei neįrodinėjant sutarčių nutraukimo tvarkos pagal sutarčių sąlygas pažeidimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, ieškinį atmetė, vertindamas tik ieškinio faktiniame pagrinde nurodytas aplinkybes, susijusias su kreditoriaus galimybe ginti savo pažeistas sutartines teises vienašališkai nutraukiant sutartį, nepaisant to, kad sutartį pažeidusi šalis siūlo ją pakeisti (CPK 5 str., 12-13 str., 135 str. 1 d. 2 ir 4 p., 176 str. 1 d., 270 str. 2 d. 4 p.). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas byloje kilusį ginčą, nepagrįstai vadovavosi faktu, jog lizingo sutartys jau yra atsakovo vienašališkai nutrauktos (CPK 12 ir 178 str.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditoriaus teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl jos pažeidimų, nepaisant to, kad sutartį pažeidusi sutarties šalis, prašo ją pakeisti, bei priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija netenkina atsakovo prašymo dėl 10 000 Lt baudos ieškovui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant apeliacinį skundą. Vien iš apeliacinio skundo reikalavimo formuluotės negalima spręsti apie apeliacinio skundo nepagrįstumą. Tuo tarpu šioje byloje kilusiais sutarties tęstinumo ir nutraukimo klausimais, kuriais ieškovas ir grindė apeliacinį skundą, buvo pasisakyta kasaciniame teisme. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo turinį, neturi pagrindo išvadai, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, dėl ko jam turėtų būti skirta bauda (CPK 95 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ prašymo skirti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Nevėžio vingis“ baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.