Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės užsienio bendrovės SIA „Citadele Leasing“ ieškinio atsakovui V. R. dėl įpareigojimo grąžinti turtą priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė užsienio bendrovė SIA „Citadele Leasing“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu pareikštu atsakovui V. R. (toliau – atsakovas), kuriuo prašo įpareigoti atsakovą grąžinti/perduoti ieškovui lengvąjį automobilį BMW M5, 2013 metų gamybos, ID Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui naudotis turtu ir įpareigoti atsakovą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti saugoti ieškovui lengvąjį automobilį BMW M5.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Ši teisė realizuojama tam tikra įstatymo nustatyta tvarka, kurią numato P. K. į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą sąlygų, kurias privalo aiškintis teismas, gavęs ieškinį. Ieškinio priėmimo, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi laikoma pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš tarp ieškovės (iki 2020 m. vasario 9 d. SIA „UniCredit Leasing“) ir atsakovo 2017 m. spalio 20 d. sudarytos Finansinio lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurios 1.2.1. punktą lizingo davėja (ieškovė) įsipareigojo įsigyti iš pardavėjo lizingo gavėjo (atsakovo) nurodytą turtą (šiuo atveju lengvąjį automobilį BMW M5) nuosavybės teise ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis asmeninėms, šeimos, namų ūkio reikmėms tenkinti sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, o lizingo gavėjas įsipareigojo tinkamai mokėti visus sutartyje numatytus mokėjimus bei vykdyti kitas sutarties sąlygas. Lizingo gavėjui suteikiama vartojimo kredito rūšis – finansinis lizingas. Atsižvelgiant į Sutarties dalyką ir jos šalių ypatumus – Sutartis sudaryta tarp paslaugas teikiančio juridinio asmens ir fizinio asmens, Sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis), o atsakovas laikytina vartotoju (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis).

Sutarties 12.5 punkte nurodyta, kad šalių ginčai turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme pagal lizingo davėjo buveinės registracijos vietą. Minėtoje sutartyje taip pat nurodyta, kad lizingo davėjo buveinės vieta yra Vilniuje.

Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 straipsnio 1 dalis) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Kita vertus, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis ne tik esant paties vartotojo pretenzijoms, bet ir teismas turi teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui nesąžiningumą, net jei nepateiktas vartotojo prieštaravimas. Pareiga įrodyti, kad CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis). Taigi, verslininkas, jau teikdamas ieškinį teismui, turėtų nurodyti argumentus, pagrindžiančius, jog teritorinio teismingumo sąlyga buvo ne standartinė, o individualiai aptarta, t. y. vartotojas turėjo galimybę (ar pasinaudojo galimybe) daryti įtaką šios sąlygos turiniui, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pvz., vartotojo valią patvirtinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017). Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė ieškovė, minėta nuostata sutartyje ir pati Sutartis yra standartinės, daro išvada, kad atsakovas sudarė Sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui. Ieškovė ieškinyje nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad Sutarties sąlyga dėl teritorinio teismingumo buvo aptarta individualiai ir ji atitiko vartotojo valią (CPK 178 straipsnis). Taigi, nenustačius, jog teritorinį teismingumą nustatanti Sutarties sąlyga buvo individualiai aptarta, ji netaikytina.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini). Toks atsakovo adresas nurodytas ir Sutartyje. Todėl ieškinys reikštinas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, kuri yra Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų veiklos teritorijoje.

Atsižvelgiant į tai, jog sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą paaiškėjo, kad ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, ieškinį atsisakytina priimti ir ieškinys grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), išaiškinant ieškovės teisę kreiptis su ieškiniu į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Be kita ko pažymėtina, kad ieškovė atsakovu nurodo V. R., tuo pat metu nurodydama V. S. asmens kodą, kai tuo tarpu ieškovės pateikta Sutartis yra sudaryta su V. S., todėl pateiktame ieškinyje yra nurodyti netikslūs duomenys apie atsakovą. Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis nebuvo įskaitytas šioje byloje, todėl jo grąžinimo klausimas nesprendžiamas (CPK 87 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės SIA „Citadele Leasing“ ieškinį atsakovui V. R. dėl įpareigojimo grąžinti turtą.

Išaiškinti ieškovei, kad su ieškiniu dėl įpareigojimo grąžinti/perduoti ieškovei lengvąjį automobilį BMW M5, 2013 metų gamybos, ID Nr.: (duomenys neskelbtini) ji turi teisę kreiptis į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.