Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo G. S. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ įgalioto asmens Ž. S., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2FB-3082-713/2015 pagal pareiškėjo G. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A/S Danske bank Lietuvos filialui, UAB ,,Gelvora“, AB SEB bankas, UAB ,,SD servisas“, B AB ,,Snoras“, UAB ,,Bitė Lietuva“, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, AB ,,Citadele“ bankas, K. L., antstoliams M. L., S. V., L. U. D. , V. K. dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Bankrutuojančio G. S. bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą panaikinti G. S. 2015 06 03 kreditorių susirinkime priimtus nutarimus 2-uoju ir 3-uoju darbotvarkės klausimais ir išspręsti klausimus iš esmės, patvirtinti G. S. kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2015 06 03 vykusiame G. S. kreditorių susirinkime buvo svarstyti G. S. mokumo atkūrimo plano ir administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimai. Susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu nepritarė mokumo atkūrimo planui nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi FABĮ nėra minima nei kreditorių galimybė savo nuožiūra koreguoti planą, nei teismo teisė daryti kokius nors tokio plano pakeitimus – iš esmės įstatymų leidėjas kreditoriams deleguoja tik teisę pritarti arba nepritarti planui, o teismui patvirtinti arba nepatvirtinti planą. Kreditoriams suteikus teisę koreguoti fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, būtų iškreipta įstatymų leidėjo valia, kurioje pagrindinė fizinio asmens teisė yra parengti planą, o pareiga - jį įgyvendinti. Kreditoriai 3-uoju darbotvarkės klausimu nepritarė bankroto administravimo išlaidų sąmatos 8609,11 Eur dydžiui nepagrįstai, kadangi plane yra detaliai nurodytos bankroto administratoriui skirtinos sumos ir, atsižvelgiant į 5 metų procedūros trukmę, numatomus vykdyti veiksmus, išlaidos nelaikytinos didelėmis. Bankroto administratorius 2015 05 11 išvadoje nurodė, kad planas parengtas tinkamai ir detaliai, jo turinys atitinka visus FABĮ 7 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir gali būti realiai įgyvendintas, ko pasėkoje bus pasiektas pagrindinis bankroto proceso tikslas – atkurtas fizinio asmens mokumas. Tuo tarpu kreditoriai, balsuodami prieš mokumo plano patvirtinimą, nenurodė nei vieno plano projekto neatitikimo įstatymo normoms, nepritardami išlaidų sąmatai savo paskaičiavimų nepateikia, prašo nutraukti procesą, o tai neatitinka FABĮ tikslų atkurti fizinio asmens mokumą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Bankroto byla nutraukta įstatyme nenumatytu pagrindu. Įstatyme nėra numatyta galimybė nutraukti fizinio asmens bankroto bylą šalims nepasiekus susitarimo. FABĮ 10 straipsnyje nustatytas baigtinis fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindų sąrašas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą bankroto byla gali būti nutraukiama nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano, tačiau turi egzistuoti ir šios sąlygos: 1) kreditoriai nepritaria planui dėl jo neatitikties įstatymo 7 straipsnio nuostatoms; 2) teismas įpareigoja pašalinti trūkumus; 3) bankrutuojantis asmuo teismo nustatytų trūkumų nepašalina. Šiuo atveju nebuvo nei vienos bylos nutraukimo sąlygų, kadangi kreditoriai nesirėmė plano neatitikimu FABĮ 7 straipsniui, teismas nebuvo nustatęs jokių plano trūkumų ir įpareigojęs juos pašalinti. Be to, kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo planui dėl dviejų priežasčių – nepagrįstai didelės administravimo išlaidų sąmatos ir išlaidų būtiniems poreikiams tenkinti, o tai nėra aplinkybės, priklausančios nuo pareiškėjos valios. Pažymi, kad FABĮ skirtas visų pirma apginti nuskurdusio asmens, o ne jo kreditorių interesus, tačiau teismas įstatymo tikslus aiškino priešingai.Bankroto byla nutraukta išimtinai užtikrinat kreditorių interesus, nes jiems naudingesnis išieškojimas. Teismas iškėlė fizinio asmens bankroto bylą, nes konstatavo jo nemokumą, tačiau bankroto byla nutraukta remiantis tuo pačiu asmens nemokumu ir pareiga išlaikyti vaiką, o tai reiškia, kad ta pati asmens padėtis skirtingais bankroto etapais vertinama skirtingai. Teismas netinkamai, neadekvačiai ir atsietai nuo pareiškėjo asmenybės įvertino priemones mokumui atkurti. Apeliantas nėra verslus, neturi lėšų jokiai papildomai veiklai ir pan., todėl nėra aišku, kokius dar teisėtus pajamų gavimo būdus įmanoma numatyti. Dėl pareiškėjo turimo vidurinio išsilavinimo ir darbo patirties stokos rasti geriau apmokamą darbą galimybių praktiškai nėra, taigi ir planuoti tai padaryti nėra prasmės. Teismo išvados dėl per didelės administravimo išlaidų sąmatos grįstos abejonėmis. Dėl kreditorių interesų diskriminuojamas ne tik pats fizinis asmuo, bet ir bankroto administratorius, kuriam įstatymas suteikia teisę gauti patiriamų išlaidų atlyginimą.Nutartis nemotyvuota, nes joje nėra aptarti fizinio asmens poreikius pagrindžiantys įrodymai. Teismo rėmimasis teismų precedentais neatsižvelgiant į galimus reikšmingus socialinius, ekonominius ir kt. pokyčius, įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, lėmė galiojantiems teisės aktams prieštaringas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepatvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas ir todėl nutraukta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, teigiant, kad bankroto byla nutraukta nesant FABĮ numatytų bankroto bylos nutraukimo sąlygų.

Apeliantas teigia, kad teismas nebuvo nustatęs jokių plano trūkumų ir įpareigojęs juos pašalinti, kaip tą numato FABĮ 8 straipsnio 7 dalis. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo G. S. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo klausimas kartą jau buvo sprendžiamas. Kauno apylinkės teismas 2014 12 11 nutartimi patvirtino pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, kuriam kreditoriai taip pat buvo nepritarę dėl to, kad nesutiko su nustatytu bankroto administravimo išlaidų ir sumos, skirtos pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui, dydžiais. Kauno apygardos teismas 2015 03 10 nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2014 12 11 nutarties dalį dėl G. S. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ir grąžino plano tvirtinimo klausimą nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismas 2015 03 31 nutartimi pareiškėjui nustatė vieno mėnesio terminą pašalinti mokumo atkūrimo plano trūkumus ir pateikti teismui tvirtinti patikslintą, atsižvelgiant į kreditorių pastabas bei 2015 03 10 Kauno apygardos teismo nutarties argumentus dėl plane nurodytų numatomų atlikti administratoriaus veiksmų būtinumo ir šiems darbams skiriamų lėšų pagrįstumo, ir į tai, kad kreditorių reikalavimams tenkinti skirta suma gali būti padidinta būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų sumų ir bankroto administravimo išlaidų sumažinimo sąskaita; planą. Dėl to pareiškėjas, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas ir teismo argumentus, turėjo patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros. Todėl vertintina, kad kreditoriams 2015 06 03 susirinkime buvo pateiktas tvirtinti patikslintas mokumo atkūrimo planas, tačiau kreditorių susirinkimas 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarė nepatvirtinti kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano. Kreditoriai UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, AB ,,SEB“ bankas, hipotekos kreditorius A/S Danske Bank Lietuvos filialas, kurių patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 93,21 proc., balsavę „prieš“ minėto kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą, pateikė pastabas, iš kurių matyti, kad planui nebuvo pritarta dėl to, kad nesutiko su plane numatytomis išlaidomis, skirtomis būtiniems bankrutuojančio asmens ir jo išlaikytinių poreikių tenkinimui ir išlaidų, skirtų administravimo išlaidų dengimo, dydžiu. Taigi, bankrutuojantis asmuo turėjo galimybę atsižvelgti į kreditorių pastabas dėl plano ir pateikti kreditoriams tvirtinti jų interesų nepažeidžiantį planą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015 yra nurodęs, kad, asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2p).

Apeliantas teigia, kad kreditorių susirinkimo nepritarimas mokumo atkūrimo plano projektui nesudaro pagrindo teismui jo netvirtinti ir nutraukti bankroto bylą, nes tokio fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo pagrindo nėra numatyta FABĮ. Sutiktina su apelianto argumentu, kad kreditorių nepritarimas mokumo atkūrimo planui nėra absoliutus pagrindas teismui atsisakyti šį planą tvirtinti. Pagal FABĮ nuostatas galutinio sprendimo teisė dėl pateikto plano patvirtinimo/nepatvirtinimo tenka fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris šį klausimą turi išspręsti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 str. 8 d.). Spręsdamas dėl plano patvirtinimo, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t. y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimo atveju turėtų būti realizuojama tik tuomet, kai pateiktas tvirtinti planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos. Tačiau ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo mokumo atkūrimo planą, šių įstatymo nuostatų nesilaikė. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad plane turi būti nurodytos kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos, o 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Kadangi kreditoriai nepritarė bankroto administravimo išlaidų bei sumos būtiniesiems poreikiams tenkinti dydžiams, o teismas kreditorių prieštaravimus laikė pagrįstais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog kreditoriai nepritarė planui dėl jo neatitikties FABĮ 7 straipsnio nuostatoms. Teismas vertino, kad patikslintas planas negali būti įgyvendinamas, nes yra išimtinai palankus skolininkui ir užtikrinantis tik jo interesų apsaugą ir tuo pažeidžiantis kreditorių interesus ir teises. Todėl nėra pagrįsti skundo argumentai, kad teismas nepatvirtino plano tik dėl to, kad jam nepritarė kreditoriai, o toks bylos nutraukimo pagrindas FABĮ nenumatytas. Nustatęs, kad planas neatitinka FABĮ 7 straipsnyje keliamų reikalavimų, teismas pagrįstai taikė FABĮ numatytas plano nepatvirtinimo pasekmes – bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.).

Nėra pagrįsti skundo argumentai, kad nutartis nemotyvuota, kadangi teismas išsamiai išanalizavo mokumo atkūrimo plano turinį, įvertino jo įgyvendinimo aplinkybes, analizavo visų kreditorių nesutikimo su mokumo atkūrimo plano argumentus ir priežastis. Teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, detaliai išanalizavo byloje esančius rašytinius įrodymus, o būtent – duomenis apie pareiškėjo gaunamas pajamas, jo turinę padėtį ir šių duomenų pagrindu atliko paskaičiavimus, priėjo nutartyje išdėstytas išvadas, jog bankroto bylos eigos pabaigoje 2020 m. III pusmetį 8609,11Eur administravimo išlaidų suma turėtų būti visiškai padengta, o tuo tarpu, neskaitant hipoteka įkeisto turto pardavimo ir dalinio atsiskaitymo su hipotekos kreditoriumi 48 424,41 Eur suma, per visą bankroto bylos eigą kreditorių finansinių reikalavimų būtų padengta tik 5 874,84 Eur suma, t. y. beveik pusė pareiškėjo 99 119,06 skolos, t. y. 42 343,56 Eur, būtų nurašyta. Teismas įvertino ir tai, kad pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių, kad būtų rastas kompromisas tarp mokumo atkūrimo plane nurodytų ir kreditorių siūlomų nurodyti priemonių, jokių kitų reikšmingų pajamų nėra numatoma gauti. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamos nutarties argumentu, kad, patvirtinus planą, nebūtų užtikrinta teisinga kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyra, kadangi bankroto procesas iš esmės apsiriboja tik nekilnojamojo turto pardavimu ir tai nėra pakankama priemonė skolininko mokumui atkurti, teigia, kad pajamas gali gauti tik dirbdamas pagal darbo sutartį UAB „Lemona" bei pardavus hipoteka įkeistą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015m. balandžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015 yra nurodęs, kad fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimaliais pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus; mokumo atkūrimo vykdymo ataskaitoje turi aiškiai atsispindėti, kaip bankrutuojantys fiziniai asmenys šias pareigas vykdė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 yra nurodęs, jog fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmens atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmens elgesį. FABĮ 16 straipsnyje nustatytos fizinio asmens pareigos (tarp kurių – pirmiau nurodyta pareiga dirbti, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti surasti geriau apmokamą darbą) turi būti vykdomos nuosekliai ir realiai, o ne vien formaliai, jų įgyvendinimas turi būti kontroliuojamas viso bankroto proceso metu. Todėl plane nenurodžius iš esmės jokių mokumo atkūrimo priemonių, o bankroto proceso metu apsiribojus tik nekilnojamojo turto pardavimu bei bankrutuojančio asmens darbu, nesiekiant gauti daugiau pajamų, fizinio asmens mokumas būtų atkurtas tik nurašius bankrutuojančio asmens skolas, o tai nėra suderinama su LR FABĮ įtvirtinta įstatymo paskirtimi – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir skunde nurodyti argumentai, kad byla nutraukta nuo bankrutuojančio asmens nepriklausančių galimybių, t. y. bankroto administravimo išlaidų sąmatą nustato bankroto administratorius, o išlaikymas vaikui buvo priteistas teismo įsakymu. Vertinat argumentą dėl bankroto administratoriaus nustatytos bankroto administravimo išlaidų sąmatos sutiktina su suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytu argumentu, kad bankroto administratoriaus kandidatūra pasiūlyta paties bankrutuojančio asmens, kuris, rinkdamasis bankroto administratorių, turėjo galimybes išsiaiškinti, kokią bankroto administravimo išlaidų sąmatą paskaičiuos šis bankroto administratorius, turėjo galimybę įvertinti, ar ši sąmata nepažeis kreditorių interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, yra nurodęs, kad administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, bankroto administravimo išlaidų dydis yra tiesiogiai susijęs su kreditorių interesais, todėl nustačius, kad bankroto administravimo išlaidos yra nepagrįstos, yra pagrindas konstatuoti kreditorių interesų pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų dėjęs pastangas ar ėmęsis kokių nors veiksmų, kad bankroto administratoriaus nustatytos bankroto administravimo išlaidos atitiktų bankroto bylos sudėtingumą, numatomų darbų apimtį ar būtų svarstęs kitą bankroto administratoriaus kandidatūrą.

Vertinant skundo argumentą dėl teismo įsakymu priteisto išlaikymo vaikui pažymėtina, kad kaip buvo minėta anksčiau, bankroto proceso efektyvumas iš esmės priklauso nuo paties bankrutuojančio asmens siekio bendradarbiauti ir maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimus. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti, kad iš jo priteistas išlaikymas vaikui atitiktų jo finansinę padėtį. Pabrėžtina, jog vaikus turi išlaikyti abu tėvai.

Atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, kad teismo išvados dėl per didelės administravimo išlaidų sąmatos grįstos abejonėmis ir kad teismas dėl kreditorių interesų paneigė administratoriaus teisę gauti patiriamų išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad administratoriaus prašomų patvirtinti bankroto administravimo išlaidų, administratoriaus atlyginimo dydžiai turi būti pagrįsti, atitikti administratoriaus vykdomų funkcijų pobūdį, mastą ir bylos sudėtingumą. Bankroto administravimo išlaidų dydis, remiantis FABĮ 22 straipsnio 4 dalimi, priklauso nuo to, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, parduodamo turto rūšį ir jo kiekį, bankroto procedūrų kiekį ir sudėtingumą. Pareiškėjas individualios veiklos nevykdo, turi vienintelį nekilnojamąjį turtą – butą, kurį ketinama parduoti už 55 027 Eur, bankroto procesas iš esmės nesudėtingas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliai įvertino bankroto administratoriaus numatomus atlikti veiksmus bankroto proceso metu, bankroto bylos sudėtingumą bei nustatė, kad plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti bei bankroto administratoriaus atlyginimas yra per dideli. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2015 03 10 nutartyje buvo konstatuota, kad plane nurodytos administravimo išlaidos tam tikra apimtimi persidengia su atlyginimu bankroto administratoriui. Po šios nutarties priėmimo patikslinus planą išlaidos bankroto procedūroms atlikti ir toliau persidengė su bankroto administratoriaus atlyginimu, dėl ko bankroto administravimo išlaidų suma buvo paskaičiuota du kartus už tą patį. Tokia situacija vertintina kaip pažeidžianti kreditorių interesus, nes nepagrįstai padidintos bankroto administravimo išlaidos tiesiogiai įtakoja kokia apimtimi bus tenkinami kreditorių interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjo G. S. mokumo atkūrimo planą. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, jei teismas nepatvirtina plano. Teismui nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano, buvo pagrindas nutraukti pareiškėjo bankroto bylą, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.