Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2012-01-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-371-718/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-01-05
Bylos Nr.
1-371-718/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-371-718/2012(Teisminio proceso Nr. 1-30-2-00275-2011-4)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1.; 1.1.4.2; (S) 2.10.1.3.; 2.10.1.4.; 2.10.1
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1. 2003-10-14 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 159 str. 1 m. ir 5 mėn. laisvės atėmimo bausme; 2. 2006-09-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, 2008-02-15 atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d., 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. J. pasikėsino pagrobti svetimą turtą : jis, 2009 m. liepos 06 d. apie 18.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. L., R. L. ir G. L., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš UAB „JRM“ nuosavybės teise priklausančio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti 536 vienetus keramikinių plytų, kurios vieno vieneto kaina 1,60 Lt, už bendrą 857,60 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. kadangi buvo pastebėtas bei sulaikytas policijos darbuotojų.

Kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis rinko plytas iš namo, esančio (duomenys neskelbtini). Plytas jis rinko kartu su R. L., Asta bei G. L.. Surinkus plytas, G. L. paskambino nepažystamam vyriškiui, kuris vėliau privažiavo su lengvuoju automobiliu ir jie tada minimas plytas krovė į automobilį, kol prie jų privažiavo kitas vyriškis, kuris jiems paaiškino, kad plytos yra jo nuosavybė ir atvykę policijos pareigūnai juos visus pristatė į komisariatą (b.l.144-145).

Liudytojas R. M. parodė, kad jis dirba bendrovėje „JRM“, kuriai nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas yra buvęs gyvenamasis namas. Anksčiau jame gyveno žmonės, kurie jau seniai iškeldinti. Maždaug prieš du metus buvo tvarkoma Liepų gatvė, todėl tuomet pastatas buvo aptvertas, bei jis buvo užkonservuotas, t.y. užmūrytos visos angos. Minėtam namui priklauso 7,63 arai žemės, tačiau minėtas plotas nėra aptvertas. Pastatas nesaugomas, tačiau jis kiekvieną darbo dieną vykdamas į Klaipėdos miestą pravažiuodamas Liepų gatve, pažiūri į bendrovei priklausantį namą, ar jis tvarkingas, t.y. ar nėra vagių, ar nekrenta kokios namo dalys, ir t.t. 2009 m. liepos 6 d. apie 16.00 val. liudytojo sūnus - T. M. pastebėjo kaip iš bendrovei „JRM“ priklausančio pastato, svetimi asmenys krauna į automobilį plytas, bei apie tai informavo jį, bei policiją. Kadangi minėtą dieną buvo išvykęs, tai prie pastato atvykau tik kitą dieną. Atvykus sekančią dieną, jis apžiūrėjo į pastatą, bei netrukus buvo atlikta lokalinė sąmata, kurios metu nustatyta, kad iš viso pagrobta 6447 vienetų pilnavidurių, keramikinių plytų, kurios vieno vieneto vertė 1,60 Lt., kas sudarytų bendrą 10315,20 Lt sumą. Iš T. M. sužinojo, kad automobilyje buvo pakrauta 164 vienetai plytų, bei paruoštos išnešimui, bei išvežimui, tačiau dar buvusios pastato viduje – 372 plytos, už bendrą 857,60 Lt sumą. Iš sūnaus sužinojo, kad įvykio vietoje buvo sulaikyti 6 asmenys ( b.l. 31-33).

Papildomos apklausos metu R. M. parodė, kad kuomet bendrovė „JRM“, kuriai jis vadovauja, įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), minėtas pastatas jau buvo užkonservuotas, t.y. visos namo angos buvo užmūrytos. Liudytojo pateiktose nuotraukose matyti, kad visos pastato angos užmūrytos, tiek iš išorinės, tiek iš vidinės namo pusės. Kad patekti į pastatą, buvo paliktas įėjimas, kuris pateiktose nuotraukose nesimato. Įėjimas buvo matyti atvažiuojant Liepų gatve nuo Palangos kelio. Įėjimas, t.y. durys, buvo uždarytos pakabinama spyna bei užkaltos. Lokalinę sąmatą dėl pagrobtų plytų jam atliko buvusi darbuotoja, kuri dirbo sąmatininke – G. G.. Pareiškime jis nurodė, jog plytos kaina 1,20 Lt, nes tuo metu skubėjo rašyti pareiškimą ir kokia rinkos kaina, nežinojo. Vėliau peržiūrėjęs internete plytų kainas, rado jog jų vertė 1,60 Lt, todėl jau pateiktoje sąmatoje yra nurodyta kaina skaičiuojant jog vienos plytos vertė 1,60 Lt. Kas konkrečiai atliko konservavimo darbus jis nežino, mano, kad atsakingas už tai turto fondas, kuris man pardavė minėtą pastatą. Jokių dokumentų, apie konservavimo darbus pateikti negali, kadangi tokių nėra, tiesiog yra pateiktos nuotraukos, kurios patvirtina, jog pastatas buvo užkonservuotas ( b.l. 43-45).

Liudytojas T. M. parodė, kad jo tėvas R. M. dirba bendrovėje „JRM“, kuriai nuosavybės teise priklauso pastatas esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas yra buvęs gyvenamasis namas. Anksčiau jame gyveno žmonės, kurie jau seniai iškeldinti. Maždaug prieš du metus buvo tvarkoma Liepų gatvė, todėl tuomet pastatas buvo aptvertas, bei jis buvo užkonservuotas, t.y. užmūrytos visos angos. Minėtam namui priklauso 7,63 arai žemės, tačiau minėtas plotas nėra aptvertas. Pastatas nesaugomas. 2009 m. liepos 6 d. apie 18,30 val. jis važiuodamas (duomenys neskelbtini) link senamiesčio, pastebėjo šalia bendrovei „JRM“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stovintį automobilį, o keli nepažįstami asmenys krauna į automobilį plytas. Supratęs, kad vagiamos plytos, jis iš karto informavo savo tėvą R. M. bei policiją. Iki atvykus policijai, jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir savo automobiliu užstatė išvažiavimą iš kiemo. Tuo metu, kai jis atvyko į kiemą, pamatė, kad jame yra 6 man nepažįstami asmenys. Pamačiau, kad dalis plytų jau buvo sukrautos į raudonos spalvos automobilį, markės gerai nepamena, automobilis galėjo būti arba „Craisler“ arba „Dodger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kita dalis plytų buvo paruoštos išvežimui, t.y. sudėtos prie namo, tačiau jau netoli automobilio. Tiek plytos automobilyje, tiek tos, kurios buvo prie namo, buvo suskaičiuotos, todėl gali nurodyti, kad automobilyje buvo 164 vienetai plytų, o prie vietos, kur turėtų būti siena buvo sudėtos 372 vienetai plytų. Atvykus policijai visi 6 asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į 2-ą policijos komisariatą. Liudytojas taip pat atvyko į policijos komisariatą, kur parašė pranešimą apie įvykį ir būdamas budėtojų dalyje sužinojo, kad sulaikytųjų asmenų anketiniai duomenys yra šie: R. V., gim. (duomenys neskelbtini), R. L., gim. (duomenys neskelbtini), M. J., gim. (duomenys neskelbtini), R. A., (duomenys neskelbtini), A. L., (duomenys neskelbtini) ir G. L., (duomenys neskelbtini). Liudytojas parodė, kad šiuos asmenis jis vienintelį kartą matė vagiant plytas ( b.l. 55-57).

Liudytoja G. G. parodė, kad nuo 2005 m. gegužės iki 2006 m. liepos mėnesio ji dirbo UAB „JRM“, todėl yra pažįstama su R. M., šios bendrovės direktoriumi. Jai buvo žinoma, kad bendrovei priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini). Tuo metu kai dirbo, pastatas buvo nenaudojamas, jis buvo užkonservuotas. Minėtą pastatą buvo ketinama padaryti komercinės paskirties pastatu, tačiau dėl lėšų stokos tai nebuvo daroma. 2009 m. liepos mėnesį, tikslios datos nepamenu, jai paskambino R. M., kuris pasakė, kad iš pastato (duomenys neskelbtini), vagiamos plytos, todėl jis norėtų, kad padėtų jam atlikti lokalinę sąmatą. Ji sutiko jam padėti ir jie dviese nuvyko į minėtą pastatą. Kai atvyko į pastatą liudytoja atkreipė dėmesį, kad buvo nuardytos vidaus pertvaros nešančios sienos, taip pat nebuvo pertvarų, o pastato viduje buvo daug sutrupintų plytų. Kad suskaičiuoti kiek trūko plytų, reikėjo pasiskaičiuoti nešančių sienų, bei pertvarų aukštį, plotį ir sienos storį, t.y. taip gaunama kubatūra, kuri padeda apskaičiuoti trūkstamų plytų kiekį. Plytų suma buvo paskaičiuota pagal tuometinę rinkos kainą, o tikslesnę kainą nurodė pats R. M. ( b.l. 61-63).

Liudytojas G. S. parodė, kad 2009-07-06 jam patruliuojant kartu su pareigūnais A. K. ir T. L. apie 18.30 val. iš Klaipėdos AVPK budėtojų dalies gavo pranešimą, kad iš namo Liepų g. 71, Klaipėda vagiamos plytos. Nuvykus nurodytu adresu prie namo buvo pastebėtas automobilis „Dodge caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio vienas jaunuolis išėmė automobilio viduje buvusias apie dešimt plytų. Išlipus iš tarnybinio automobilio prie jų priėjo vaikinas, kuris prisistatė T. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir paaiškino, kad keturi piliečiai ardo namą ir plytas krauna į šalia esantį automobilį. Nustatyta, kad automobilio „Dodge caravan“ vairuotojas R. V.. T. M. pareiškė, kad dėl plytų vagystės jis rašys pareiškimą į policiją, todėl visi asmenys, kurie buvo tuo metu šalia buvo sulaikyti ir pristatyti į 2-ąjį policijos komisariatą, kur buvo nustatytos jų asmenybės. Į 2-ąjį policijos komisariatą buvo pristatyti: R. V., gim. (duomenys neskelbtini), R. L., gim. (duomenys neskelbtini), M. J., (duomenys neskelbtini), R. A., (duomenys neskelbtini), A. L., gim. (duomenys neskelbtini). ir G. L., (duomenys neskelbtini) ( b.l. 77-79).

Liudytojai A. K. bei T. L. iš esmės parodė panašias aplinkybes kaip ir liudytojas G. S. ( b.l. 69-71, 74-76).

A. L. parodė, kad 2009-07-06 ryte, apie 09,00 val. jos vyras - G. L. kartu su R. L., bei M. J. išvyko į Klaipėdos miestą prie buvusio „Trinyčių“ pastato, kuris yra (duomenys neskelbtini), o ji buvo nuvažiavusi pas savo mamą, kurią aplankiusi norėjo nueiti pažiūrėti kaip sekasi jos vyrui, todėl atvykusi autobusu iki senosios turgavietės, pėsčia atėjo iki buvusio „Trinyčių“ pastato. Atėjusi niekur nematė nei savo vyro, nei su juo buvusių draugų, todėl jam paskambinau į mobilaus ryšio telefoną. G. L. pasakė, kad šiuo metu yra prie „Senukų“ parduotuvės, esančios Liepų gatvėje, kur priešais yra raudonas apleistas namas. Kaltinamoji nuėjo iki minėto namo. Atėjusi nurodytu adresu, bei susiradusi vyrą, matė, kad kartu su juo buvo R. L. ir M. J., bei dar du vyriškiai, kurių ji anksčiau mačiusi nebuvo. Atėjusi į apleistą namą, ji matė, kaip jos vyras G. L. nešė iš namo plytas ir krovė į kieme esantį automobilį. Kartu su juo plytas nešė ir krovė į automobilį R. L. ir M. J.. Ji taip pat padėjau nešti plytas iš namo iki kiemo, kur stovėjo automobilis. Kiek plytų padėjo nešti, ji nepamena, bet pamena, kad netrukus atvažiavo kažkokia lengvoji mašina, markės ir modelio nepamena, iš kurios išlipęs jaunas vaikinas pasakė, kad šis namas priklauso jam ir jo tėvui, bei įspėjo, kad iškvietė policiją. Nei ji, nei kiti vyriškiai niekur nebėgo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi (b.l. 103-105).

G. L. parodė, kad 2009-07-06 ryte, apie 09,00 val., tikslaus laiko nepamenu, jis kartu su R. L., bei M. J. nuėjo prie buvusio „Trinyčių“ pastato, kuris yra (duomenys neskelbtini), rinkti plytų. Maždaug apie 12 val., o gal net šiek tiek vėliau, prie jų priėjo vienas vyriškis, pavardės tiksliai nepamena, gali būti, kad tai buvo R. V., kuris pasakė, kad norėtų raudonų plytų. Kadangi jie pasakė, kad žinome kur jų gauti, bei prižadėjo surinkti, R. V. paliko savo mobilaus ryšio telefoną. R. V. nuėjus, jie visi trys nuėjo į (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad (duomenys neskelbtini) stovi apleistas 71-as namas, jis buvo ne kartą matęs, kai praeidavo pro šalį. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) namo, jie visi trys įėjo į namo vidų, patekdami per kiemą, nes jokios sienos jau nebuvo. Pastato viduje matė sudėtas plytas, kurias ketino surinkti ir už sutartą mokestį perduoti R. V.. Tikslaus laiko nepamena, bet gal apie 15-16 val., o gal šiek tiek vėliau, į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, atvažiavo R. V. su automobiliu, kurio markės bei numerių nepamena. Kai jis priėjo prie jų ir pasakė, kad galima krauti į jo automobilį plytas, jie netrukus visi nešė plytas į jo automobilį. Plytas nešė visi, t.y. jis, M. J., R. L. ir jo žmona -A. L., kuri į šią vietą, atėjo vėliau. Kiek plytų kiekvienas iš jų sunešė į automobilį, jis šiuo metu neprisimena, tik pamena, kad netrukus į kiemą atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo vyriškis ir paklausęs ką čia jie daro, pasakė, kad pastatas priklauso jo tėvui, bei pridūrė, kad iškvietė policiją. Dėl padaryto nusikaltimo kaltinamasis labai gailisi (b.l. 117-118).

Apklaustas kaltinamuoju R. L. kaltu prisipažino pilnai bei parodė iš esmės panašias aplinkybes, kaip ir G. L. ( b.l. 127-129).

Apklausti įtariamaisiais R. A. bei R. V., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2011-09-28 buvo nutrauktas iš esmės parodė, kad kaltinamieji pasiūlė pirkti minimas plytas ir jas krovė į R. V. automobilį (b.l. 84-86,87-88,91-93).

Kaltinamojo kaltė padarius nusikaltimą, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d., 178 str. 1 d. patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro siūlymas užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu yra pagrįstas, nes kaltinamasis tam neprieštarauja.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. J. veikdamas bendrininkų grupėje pasikėsino pagrobti svetimą 857,60 Lt vertės turtą, viršijantį 3 MGL dydį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, t.y. kadangi buvo pastebėtas bei sulaikytas policijos darbuotojų.

M. J. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d., 178 str. 1 d. M. J. tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą: jis suvokė, kad grobia svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prasipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamasis pasikėsino padaryti tyčinio pobūdžio nusikalstamą veiką – vieną nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.). Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – du kartus teistas, nedirba, į tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsino stadijoje. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už pasikėsinimą padaryti nesunkų nusikaltimą, kaltinamajam gali būti skiriama sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatomas artimas šios bausmės vidurkiui. M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22s tr. 1d., 178 str. 1 d., skirtina 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda. Toks baudos dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmių paskirtį. Nustatant konkretų baudos dydį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 str., taikomas nusikaltimo padarymo metu galiojęs MGL dydis. Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 6 mėnesiams (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

M. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1d., 178 str. 1 d. ir skirti 5 MGL dydžio (650 Lt) baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

M. J. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti M. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laimutė Venckuvienė