- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2-1422/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-2734-232/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Archidis“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Panevėžio statybos trestas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Archidis“ 193 053,90 Lt skolos, 4 934 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 201 230 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo vidiško įvykdymo. Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio sumos areštuoti ieškovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas ieškovą ar pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad priešieškinio suma yra didelė, ieškovas vengia gera valia išspręsti nuostolių atlyginimo klausimą, neatsako į atsakovo raštus, todėl yra pagrindas manyti, jog ieškovas gali perleisti, įkeisti, kitaip suvaržyti, slėpti jam priklausantį turtą arba kitaip pabloginti savo turtinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad atsakovas nenurodė jokių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog ieškovas gali bandyti jam priklausantį turtą paslėpti, parduoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip vengti vykdyti teismo sprendimą, jei priešieškinis būtų patenkintas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių sukelti abejones ieškovo nemokumu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Archidis“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas turėjo rimčiau vertinti laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį civiliniame procese. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančius jo patirtus nuostolius, kurie sudaro net 201 203 Lt. Pareikšto reikalavimo suma yra didelė, o tai teismų praktikoje pripažįstama kaip reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
2. Pagal teismų praktiką kreditorius gali, bet neprivalo surinkti ir pateikti įrodymus apie konkretaus skolininko nemokumą. Nepagrįsti teismo teiginiai, kad atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo nemokumą. Teismas turėjo atsižvelgti į priešieškinio sumą ir ekonomikos lygį šalyje bei statybos verslo sektoriuje. Krizės laikotarpiu ieškovas buvo priverstas atleisti apie 100 darbuotojų (50 proc. visų ieškovo darbuotojų), o tai įrodo sunkią atsakovo finansinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Panevėžio statybos trestas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas turi daug didelės vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto be piniginių lėšų banke, neturi įsiskolinimų valstybės ir Sodros biudžetams. Ieškovo piniginės lėšos (grynieji) siekia 47 480 142 Lt, o viso turto vertė 191 886 459 Lt, ieškovo pelnas 2009 m. yra 4 441 710 Lt. Ieškovo finansinė padėtis neduoda pagrindo manyti, kad ieškovas gali imtis veiksmų, kurie apsunkintų arba padarytų neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai tarp šalių kyla ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo sprendimo neįvykdymo riziką priešieškinio tenkinimo atveju. Tačiau vien tik didelė priešieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina atsižvelgti į ieškovo turtinę padėtį, įvertinant priešieškinio sumos dydžio sąlygotą teismo sprendimo neįvykdymo riziką ieškovo finansinę būklę apibūdinančių rodiklių kontekste, lyginant priešieškinio sumos dydį su ieškovo nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatinio kapitalo dydžiu, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios įmonės įsipareigojimais. Kai byloje yra įrodymų, kad priešieškinio suma konkrečiam asmeniui nėra didelė, tai yra, kai ieškovas paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nagrinėjamoje byloje ieškovui AB „Panevėžio statybos trestas“ pareikšto priešieškinio suma yra 201 230 Lt. Iš ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateikto 2009 m. balanso matyti, kad ieškovo turimo turto vertė sudaro 191 886 459 Lt, tame tarpe ilgalaikio turto vertė – 63 944 557 Lt, trumpalaikio turto vertė – 127 941 902 Lt (b. l. 32). Ieškovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 67 527 136 Lt, tame tarpe po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 9 432 217 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 58 094 919 Lt (b. l. 32). Iš ieškovo 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieškovo grynasis pelnas 2008 m. buvo 37 608 767 Lt, o 2009 m. – 4 441 710 Lt (b. l. 33). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pareikštas reikalavimas ieškovui yra toks didelis, kad iš esmės padidintų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką priešieškinio tenkinimo atveju. Priešingai, ieškovas turi pakankamai trumpalaikio ir ilgalaikio turto, kurio visiškai pakaktų atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad priešieškinis pareikštas ekonomiškai stipriam ūkio subjektui, kurio finansinę padėtį apibūdinantys duomenys paneigia prielaidas dėl didelės priešieškinio sumos sąlygotos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Be to, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad ieškovas mėgintų savo turtą realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip bandytų sumenkinti savo turtinę padėtį, siekdamas išvengti prievolių, galinčių atsirasti priešieškinio tenkinimo atveju, įvykdymo.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.