Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šilalės r., pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra jis 2025 m. vasario 17 d., apie 8.20 val., magistraliniame kelyje A1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda, Dirvupių k. ribose, Klaipėdos r., vairavo krovininę transporto priemonę „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis G. J. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 45-47), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sunkvežimis su puspriekabe buvo paliktas ir stovėjo degalinėje. Pirmadienį ryte nuvyko į degalinę, paėmė sunkvežimį ir juo važiavo. Vyko policijos reidas, jam davė pūsti ir jis įpūtė. Buvo vartojęs alkoholio savaitgalį, nesitikėjo, kad įpūs. Vairavo darbinį automobilį, iškart sutiko su alkotesterio rodmenimis. 2022 m. jam jau buvo paskirta administracinė bauda už neblaivaus vairavimą, tuo metu jam buvo nustatytas nedidelis girtumas. Savo veiksmus vertina labai blogai. Teismo paprašė surengti posėdį po baudžiamojo įsakymo priėmimo, kadangi teismas paskyrė pernelyg ilgą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, prokuroras siūlė trumpesnį terminą, tačiau teismas paskyrė ilgesnį, dėl automobilio konfiskavimo kaip ir susitarė. Šiuo metu nedirba, gyvena kaime, autobusai nevažiuoja, darbo arti nėra, važiuos į miestą dirbti, turi draugę, gyvena jos name, išlaikytinių neturi. Dėl įvykio labai gailisi, visiškai atsisakė alkoholio, bandys iš naujo gyventi.

Kadangi kaltinamasis G. J. po pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, kaltinamajam bei jo gynėjui, įrodymų tyrimą nutraukė. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo M. T. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2025 m. vasario 17 d. policijos pareigūnai kelyje A1 Vilnius - Kauna - Klaipėda 302 km., sustabdė krovininį automobilį „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui G. J. pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. G. J. įteiktas šaukimas atvykti į Klaipėdos r. PK, sunkiasvorė „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su priekaba „Krone“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir joje esančiu kroviniu, kurios priklauso UAB (duomenys neskelbtini), atiduotos pagal pakvitavimą UAB (duomenys neskelbtini) transporto priežiūros vadybininkui V. N. (1 t., b.l. 2-4).

Policijos įvykio išklotinėje ROIK (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2025 m. vasario 17 d., 8.58 val., policijos pareigūnai kelyje A1 Vilnius - Kauna - Klaipėda 302 km, sustabdė krovininį automobilį „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui G. J. pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,76 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu nustatytas 1,66 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 5-7).

Įvykio vietos apžiūros protokole bei foto lentelėje užfiksuota, kad 2025 m. vasario 17 d. Vilniaus pl. 10, Dirvupių k., Sendvario sen., Klaipėdos r., automobilių sustojimų aikštelėje stovi sunkvežimis „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Sunkvežimio ir priekabos kėbulas turi smulkių pabraižymų (1 t., b.l. 11-25).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti penki vaizdo įrašai, daryti policijos pareigūnų kūno kameromis. Vaizdo įrašuose matyti, kaip šviesiu paros metu, policijos pareigūnas patikrinimui sustabdo keliu važiuojantį krovininį automobilį „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo vyras, ikiteisminiam tyrimui žinomas kaip G. J. Pareigūnas pasiūlo G. J. pasitikrinti girtumą bekontakčiu alkotesteriu bei kontaktiniu alkotesteriu. Pirmu pūtimu jam nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Antru pūtimu alkotesteriu nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. G. J. prisipažįsta, kad apie aštuntą valandą vakaro gėrė alkoholinius gėrimus, o šiandien ryte, vairuoja krovininį automobilį. Pastarasis sutinka su alkotesterio parodymais ir pasirašo jo panaudojimo žurnale, bei alkotesterio parodymus patvirtina parašu (1 t., b.l. 26-27).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad G. J. 2025 m. vasario 17 d. alkoholio kiekio matavimo prietaisu Alcotest 7510, ARTB-0070, Nr. 2200430, 8.27 val. nustatytas 1,76 promilių, neblaivumas, o 8.46 val. nustatytas 1,66 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 29).

AB „Regitra“ informacinės duomenų sistemos išraše užfiksuota, kad krovininė transporto priemonė „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „Krone”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 30-31).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis transporto priemonės „Volvo“ FH 500“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM 65 050,00 Eur, transporto priemonės „Krone“ 2019 m. vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM 15 004,00 Eur (1 t., b.l. 35-36).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma – paties kaltinamojo G. J. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu, kuomet pripažino vairavęs krovininį automobilį su puspriekabe neblaivus, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, G. J. neblaivumo nustatymo duomenys, automobilio, įvykio vietos apžiūrų protokolai, pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. J. jam pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad G. J. 2025 m. vasario 17 d., apie 8.20 val., magistraliniame kelyje A1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda, Dirvupių k. ribose, Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Volvo“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. Minėti kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymius. G. J. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymas

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis G. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, taip pat ir už tai, kad vairavo būdamas neblaivus, paskirtas baudas sumokėjęs, šiuo metu nedirba, nevedęs. Kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam už nesunkius nusikaltimus skirtinos baudos dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baudos mokėjimas, įvertinus kaltinamojo gynėjo prašymą, atsižvelgiant į turtinę kaltinamojo padėtį (šiuo metu nedirba ir jokių pajamų negauna) bei skirtinos baudos dydį, išdėstomas 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad G. J. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus tai, jog G. J. šioje byloje inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasis šia specialia teise, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę. G. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo sunkiasvorę transporto priemonę su priekaba būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. Šiuo atveju, sunkių padarinių išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už tai, kad 2022 m. birželio 20 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus (1 t., b.l. 59-60), savo kaltę prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą. Taigi, atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, G. J. skirtinas draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) prokuroro pasiūlytam vienerių metų ir šešių mėnesių terminui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. vasario 18 d.

BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). Nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad G. J. vairavo krovininę transporto priemonę su puspriekabe, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,66 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Krone“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Iš AB „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad minėta transporto priemonė su puspriekabe nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 30-31). Taigi, transporto priemonė su puspriekabe, kurią nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo G. J., jam nepriklauso, ji priklauso trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini).

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

VšĮ „Emprekis“ duomenimis transporto priemonės „Volvo“ FH 500“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM 65 050 Eur, o transporto priemonės „Krone“ 2019 m. vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM 15 004 Eur (1 t., b.l. 35-36). Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamąjį G. J. charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, jog visos transporto priemonių vertės išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai dėl savo elgesio gailėjosi, vairavo darbdaviui priklausančią didelės vertės sunkiasvorę transporto priemonę, po įvykio kaltinamasis darbo neteko ir šiuo metu nedirba. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo taikymas kaltinamajam G. J. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas jo padarytam nusikaltimui, neatitiktų teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų, todėl, išieškotina pinigų suma mažintina ir iš kaltinamojo G. J. išieškotina konfiskuotino turto - transporto priemonės „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkanti pinigų suma, t. y. 5 000 eurų.

Kaltinamajam G. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

G. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariate (1 t., b.l. 48-51). nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas teisę vairuoti suteikusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. J. paskirti galutinę sumažintą – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą/kvitus privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, G. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš G. J. išieškoti valstybės naudai konfiskuotino turto (transporto priemonės „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą – įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

G. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.