- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-19
- Bylos Nr.
- I-3151-121/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05902-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai
- Trečiasis asmuo
- J. M.
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Julijai Kuncevičienei, atsakovės atstovei Leokadijai Daujotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai dėl atsisakymo panaikinimo, tretysis suinteresuotas asmuo – J. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu (b.l. 1–4) panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Profesinė sąjunga) 2013-10-15 raštu Nr. 1P-324 įformintą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) posto vyresniajam inspektoriui J. M..
Šalies argumentai
Paaiškino, kad 2013-09-30 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 7B-2137 (toliau – Išvada) buvo nustatyta, kad Muitinės posto vyresnysis inspektorius J. M., atliekantis pareigas Lavoriškių kelio poste, netinkamai atliko savo pareigas (nevykdė teisėtų aukštesnes pareigas einančių pareigūnų ir NAS nurodymų), nors tai galėjo atlikti tinkamai, t.y. jis savo veika (neveikimu) padarė tarnybinį nusižengimą dėl didelio neatsargumo, nes nenumatė, kad gali kilti pasekmės, nors pagal aplinkybes, turimą patirtį turėjo ir galėjo jas numatyti. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, buvo priimtas sprendimas pareigūnui skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi J. M. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys, Departamentas 2013-10-02 kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti jam tarnybinę nuobaudą. Tačiau Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. M. ir savo atsisakymą motyvavo tarnybinio nusižengimo sudėties faktiniu ir teisiniu vertinimais ir tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados nepagrįstumu.
Pareiškėjo manymu, Profesinė sąjunga viršijo savo kompetenciją. Tokią savo poziciją pagrindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) suformuota praktika (adm. bylos Nr. A8-265/2007, A8-673/2007, A5-791/2007, A14-1195/2007, A442-921/2008, A-261-982/2008, A442-1363/2008, A-143-1385/2008, A143-386/2009, A662-1080/2010, A662-2171/2011, A756-2638/2012, A261-2819/2012), kurioje išaiškinta, kad profesinė sąjunga negali atlikti skiriamos nuobaudos faktinį ir teisinį vertinimus pagrįstumo ir teisėtumo aspektais ir, priklausomai nuo atlikto vertinimo, spręsti, ar skiriama nuobauda yra teisėta bei pagrįsta. Teisė atlikti tokius veiksmus yra susijusi su individualaus darbo ginčo, kilusio tarp darbdavio ir tarnautojo (darbuotojo), nagrinėjimu, kurį nagrinėti yra suteikta teisė ginčų komisijai ir teismui arba tik teismui. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, todėl, atsisakant duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos motyvai dėl tarnybinio patikrinimo išvados, inkriminuojamos veikos pagrįstumo negali būti laikomi pagrįstais, o teismui turi būti pateikiami duomenys, kad tarnybinė nuobauda muitinės pareigūnui yra skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga nėra įstatymų įgaliota spręsti darbdavio kompetencijai priskirtų tarnybinės atsakomybės taikymo klausimų ir nėra darbo ginčus nagrinėti įgaliota institucija. Tarnybinės nuobaudos paskyrimą pareigūnas turi teisę apskųsti teismui, o profesinė sąjunga, neduodama sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, remdamasi tarnybinio patikrinimo išvados teisiniu vertinimu, viršys savo kompetenciją.
Nurodo, kad tarnybinę nuobaudą Muitinės posto vyresniajam inspektoriui J. M. ketinama skirti nustačius jo pareigybės aprašyme nurodytų pareigų nevykdymą, vykdant tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, ir tarnybinė nuobauda nėra susijusi su šio pareigūno dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Mano, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą. Byloje nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą J. M. ketinama skirti diskriminuojant jį, kaip Profesinės sąjungos renkamojo organo narį, o ne įgyvendinant visų pareigūnų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją.
Pažymi, kad atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinės sąjunga vadovaujasi Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos (šiuo metu – Profesinė sąjunga) ir Vilniaus teritorinės muitinės 2005-06-20 pasirašytos kolektyvinės sutarties 32 ir 33 punktais, kurie yra nesusiję su atsisakymu duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, t.y. remiasi netinkamu atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pagrindu. Be to, pareiškėjo teigimu, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, siekia nesuteikti galimybės darbdaviui įgyvendinti Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 35 str. 2 dalyje numatytą pareigą tarnybinę nuobaudą skirti per vienerius metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovė Profesinės sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą (b.l. 28) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad nei Statutas, nei Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ) nenumato garantijų muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, todėl, atsakovės manymu, šiuo atveju taikytinos Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos, kuriose numatyta, kad renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (21 str.). Kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse (5 str.). Su Muitinės administracija 2005-06-30 buvo pasirašyta Kolektyvinė sutartis, kurios 35 punkte numatyta papildoma garantija renkamųjų organų nariams, t.y. kad išankstinis profesinės sąjungos sutikimas reikalingas ir dėl tarnybinio pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Tai neprieštarauja Statuto 3 str. 1 ir 2 dalyse nustatytam įstatymo viršenybės principui, kuriuo grindžiama tarnyba muitinėje.
Teigia, kad tarnybinis patikrinimas J. M. atliktas tendencingai, duomenys prieštaringi, nenustatyta pareigūno tiesioginė kaltė ir nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, o grindžiami kaltinimai paremti tik prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais ir vertinimais, be to, teisės aktai ir surinkti įrodymai pritaikyti formaliai. Pareigūnas savo kaltės nepripažįsta, pareigas vykdė kaip nustatyta teisės aktais, pagal susiklosčiusią situaciją ir sudarytas darbo sąlygas. Muitinės kelio postų darbas reglamentuotas teisės aktais, kurie ir nustato, kaip turėtų veikti pareigūnai. Kelio postų darbo vietų aprašymuose nėra numatyta pareiga muitinės pareigūnui, atrinkusiam transporto priemonę detaliam muitiniam tikrinimui, imtis visų reikiamų priemonių, kad atsirinkta transporto priemonė neišvyktų iš posto teritorijos. Nėra numatyta, kokios tai turėtų būti priemonės, kada ir kaip jos naudojamos. Nėra reglamentuota ir nustatyta, kaip privalo būti kontroliuojama, kas iš pareigūnų tai privalo atlikti ir kas atsakingas už įvažiavimo-išvažiavimo į / iš posto pakeliamų užtvarų kontrolę. Todėl mano, kad nebuvo pagrindo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.
Pažymi, kad 2013-03-17, 2013-07-20 ir 2013-08-26 iš Muitinės Medininkų kelio posto tokiomis pačiomis aplinkybėmis savavališkai išvažiavo asmenys, kurių vairuojamos autotransporto priemonės buvo atrinktos detaliam muitiniam tikrinimui. Atlikus tikrinimą, posto pareigūnų kaltė nebuvo nustatyta. Toks skirtingas analogiškų įvykių vertinimas leidžia daryti išvadą dėl neigiamo požiūrio į muitinės pareigūnų dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, prašymą teismui ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog kitais trimis, anot atsakovės, neva analogiškais atvejais, aplinkybės buvo kitokios – ten muitinės pareigūnai atliko visus jiems pagal instrukcijas priklausančius veiksmus – lydėjo automobilius, pranešė apie pasišalinimą ir t.t. Vienas iš trijų muitinės pareigūnų taip pat buvo profesinės sąjungos narys. Kolektyvinės sutarties 35 punktą jau yra įvertinęs LVAT‘as. Daugumas atsakovės argumentų yra susiję su tarnybinio nusižengimo sudėties vertinimu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė prašymą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, jog iš pareiškėjo pateiktų tarnybinių prenešimų matyti, kad dėl darbdavio kaltės nesutvarkytos darbo vietos. Reikalavimas lydėti transportą yra nepagrįstas, nes susijęs su rizika muitinės pareigūno gyvybei; keista, jog nuleidžiantį užkardą pultą turi kitas pareigūnas. J. M. atvejis turėjo būti traktuojamas analogiškai. Muitinės administracija nėra patenkinta visais Profesinė sąjungos nariais, Profesinė sąjunga žino atvejų, kuomet už paaukštinimą tarnyboje buvo siūloma išeiti iš Profesinė sąjungos. Profesinių sąjungų įstatymas leidžia kolektyvinėse sutartyse susitarti dėl papildomų garantijų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad, atsižvelgus į Tarnybinių tyrimų tarnybos 2013-08-27 tarnybiniame pranešime Nr. 6B-1918 pateiktą informaciją, Departamento generalinio direktoriaus 2013-08-29 įsakymu Nr. 1B-579 buvo sudaryta Komisija Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus J. M., atliekančio pareigas Lavoriškių kelio poste, galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – Komisija) (b.l. 8), apie tai 2013-09-03 raštu Nr. (5.46) 3B-10085 informuota Profesinė sąjunga (b.l. 9).
Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2013-09-30 Išvada buvo nustatyta, kad J. M., 2013-08-05 dieną dirbdamas Lavoriškių kelio poste atvykstančių į Lietuvos Respubliką lengvųjų automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo darbo bare, informaciją apie lengvojo automobilio „VW PASSAT“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykimą iš Baltarusijos Respublikos į Muitinės Lavoriškių kelio postą gavo iš vyresniojo inspektoriaus K. M. ir NAS sistemos, asmeniškai peržiūrėjęs NAS pateiktą informaciją. J. M. buvo pavesta patikrinti V. Ž. automobilį detalaus patikrinimo angare. J. M., vykdydamas NAS ir 1aikinojo viršininko R. P. nurodymus, iš vairuotojo V. Ž. paėmė asmens pasą bei transporto priemonės dokumentus ir nurodė V. Ž. kartu su jo vairuojamu automobiliu „VW PASSAT“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykti prie detalaus tikrinimo vietos (angaro), tačiau, atlikdamas muitinį tikrinimą nuo 21.46 val. iki 21.50 val., nesilaikė Lavoriškių autokelio pasienio kontrolės punkto darbo nuostatų, patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006-09-26 įsakymu Nr. 4-686/1B-626 (toliau – Lavoriškių pasienio kontrolės punkto darbo nuostatai), 27 punkte nustatytos tvarkos, t.y., atlikdamas transporto priemonių muitinius tikrinimus, eismo juostos pakeliamąjį užtvarą buvo pakėlęs, o iš anksto žinodamas, kad Cl eismo juostoje esančiam automobiliui „VW PASSAT“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reikės atlikti detalų patikrinimą - nepanaudojo pakeliamo užtvaro, esančio muitinio tikrinimo vietoje importo eismo juostoje (Cl eismo juostoje) ir valdomo distanciniu pulteliu, kaip nustato teisės aktai, kad sulaikytų minėtą automobilį Cl eismo juostoje, taip pat asmeniškai nepalydėjo vairuotojo V. Ž. su minėtu automobiliu iki detalaus tikrinimo vietos (angaro), kaip numato Lavoriškių pasienio kontrolės punkto darbo nuostatų 10 punktas. J. M. informavo 1akinąjį pamainos viršininką R. P. apie piliečio V. Ž. savavališką išvykimą (pabėgimą) iš muitinės posto. Konstatuota, kad J. M. netinkamai atliko savo pareigas (nevykdė teisėtų aukštesnes pareigas einančių pareigūnų ir NAS nurodymų), nors tai galėjo atlikti tinkamai.
Atsižvelgusi į tai, Komisija padarė išvadą, jog šia savo veika (neveikimu) posto vyresnysis inspektorius J. M. pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Muitinės viršininko 2011-02-25 įsakymu Nr. 3B-37, 2 priedo „Lavoriškių kelio posto darbo vietos ir jų aprašymai“ 7 ir 8 darbo vietos aprašymų 8 punktus, Lavoriškių pasienio kontrolės punkto darbo nuostatų 10 ir 27 punktus, Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto vyresniojo inspektoriaus, atliekančio pareigas (Medininkų, Lavoriškių, Raigardo ir Šalčininkų) poste, pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės viršininko 2004-12-15 įsakymu Nr. 3B-303, 9.13 ir 9.20 punktus ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą dėl didelio neatsargumo, nes darydamas šį pažeidimą nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors pagal aplinkybes, turimą patirtį turėjo ir galėjo jas numatyti. Pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmė – vairuotojas su automobiliu išvyko (pabėgo) iš posto, dėl to neatliktas jo detalus (fizinis) tikrinimas, galimai į Lietuvos Respubliką įvežtos kontrabandinės prekės. Atsižvelgus į tai, Muitinės kelio posto vyresniajam inspektoriui J. M. siūloma už netinkamą pareigų atlikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 12–17). Departamentas 2013-10-02 raštu Nr. (5.34) 3B-11374 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti J. M. tarnybinę nuobaudą (b. l. 5).
Profesinė sąjunga 2013-10-15 raštu Nr. 1P-324 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. M., atsisakymą motyvuodama tuo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai, siekiant nubausti pareigūną, nors Komisija konstatavo, kad Lietuvos Respublikos pilietis V. Ž., kuris vairavo automobilį „VW PASSAT“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pabėgo iš posto, nepaklusęs teisėtiems muitinės pareigūno nurodymams. Komisija nenustatė pareigūno tiesioginės kaltės ir nenustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių, o teisės aktai bei surinkti įrodymai pritaikyti formaliai (b. l. 6–7).
Kolektyvinės sutarties, 2005-06-30 dieną sudarytos tarp Vilniaus teritorinės muitinės ir Vilniaus teritorinės muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (b.l.20-24), 35 punktas numato, kad, prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą, darbuotojui išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis Profsąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį.
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Šioje administracinėje byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės - Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos – atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. M., kuris yra Lietuvos muitinės darbuotojų profesinės sąjungos susivienijimo renkamojo valdymo organo – Ekonominių reikalų komiteto – narys (b.l. 10), teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas.
Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 1 dalis (2013-06-13 įstatymo Nr. XII-364 (nuo 2013-06-28) redakcija) nustato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo.
Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 2 dalis nustato, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.
Minėta, kad tretysis suinteresuotas asmuo J. M. yra muitinės sistemoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo valdymo organo narys.
Pagal Statuto (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-455 redakcija (nuo 2013-07-20)) 16 str. 3 dalį muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams.
Pagal nusistovėjusią teismų praktiką analogiškose bylose yra laikomasi pozicijos, kad įstatymai įtvirtina principą, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso (t.y. tarnybinio ginčo) dalyvis, jai pagal teisės aktus (įstatymus) nėra leista spręsti apie traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno gal būt padaryto pažeidimo fakto nustatymą bei tarnybinės nuobaudos parinkimą. Aiškinant ir taikant šiame teismo sprendime cituotas teisės normas, teismų praktikoje pripažįstama, kad profesinės sąjungos renkamasis organas turi įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su darbuotojo (pareigūno) naryste profesinėje sąjungoje ir jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe. Tuo tarpu skundžiamas atsakovės atsisakymas (kaip ir atsiliepimas į prašymą teismui) duoti sutikimą grindžiamas iš esmės argumentais dėl norimos taikyti tanybinės nuobaudos pagrįstumo pažeidimo sudėties prasme. Atsisakyme duoti sutikimą argumentų dėl nuobaudos skyrimo J. M. susiejimo su jo naryste profesinėje sąjungoje ar jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe nėra, o teisme atsakovės atstovės papildomai nurodyti argumentai yra bendro pobūdžio, niekaip nesusiję su pačiu J. M.. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės iš jos surinktų papildomų įrodymų padarytą išvadą, kad skirtingas analogiškų įvykių vertinimas leidžia daryti išvadą dėl neigiamo požiūrio į muitinės pareigūnų dalyvavimą profsąjunginėje veikloje, nes ji, viena vertus, nėra susijusi su J. M. naryste profesinėje sąjungoje ar jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe, antra vertus, papildomi įrodymai kaip tik tvitrina, kad tarp trijų muitinės pareigūnų, kuriems už tapataus tarnybinio pažedimo padarymą nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, yra vienas profesinės sąjungos narys.
Tokia yra ir teismų praktika, kurioje, beje, yra pasisakoma ir dėl Kolektyvinės sutarties 35 punkto teisinės reišmės ginčo išsprendimui. Antai LVAT administracinėje byloje Nr. A143-261/2014 buvo sprendžiama dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) statuso (vaidmens) muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procedūroje bei šio statuso ypatumų, kai tarnybinėn atsakomybėn traukiamas profesinės sąjungos renkamojo organo narys. Kolegija pažymėjo, kad muitinės pareigūnų patraukimą tarnybinėn atsakomybėn reglamentuoja Statuto 33–37 straipsniai, kuriuose nustatyti muitinės administracijos (darbdavio) kompetencija ir muitinės pareigūno teisės, tačiau nėra jokių nuorodų dėl profesinės sąjungos dalyvavimo muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese. Tokių nuorodų nėra ir kituose valstybės pareigūnų patraukimą tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojančiuose teisės aktuose (Valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės). Tai reiškia, kad įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t.y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Pažymėjo, kad tokį aiškinimą atitinka Statuto 16 str. 3 dalies nuostata, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Kolegija pažymėjo, kad, Statutui nenustatant jokių kitų muitinės profesinių sąjungų veiklos ypatumų, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui, kuris yra veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narys (išskyrus tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų), taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Aiškinant ir taikant paminėtą normą teismų praktikoje (pvz., LVAT nutartys adm. bylose Nr. A5-791/2007, A756-2638/2012) pripažįstama, kad, gavus darbdavio prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos renkamasis organas turi įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su darbuotojo (pareigūno) naryste profesinėje sąjungoje ir jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe.
Minėtoje byloje nustatyta, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga savo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims motyvavo išimtinai tik tuo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nėra tarnybinio nusižengimo sudėtį nustatančių elementų. Todėl akivaizdu, kad atsakovas, spręsdamas klausimą dėl muitinės viršininko prašymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nagrinėjo klausimus, nepriskirtus jo kompetencijai. Pasisakydama dėl atsakovo akcentuojamos Kolektyvinės sutarties 35 punkto reikšmės nagrinėjamai bylai, LVAT kolegija, viena vertus, pažymėjo, kad kolektyvinės sutarties nustatytas muitinės pareigūnų tarnybinių santykių reglamentavimas negali prieštarauti Statutui. Tai yra nustatyta Statuto 16 str. 3 dalies nuostatoje, kurioje nurodyta, kad muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Antra vertus, pažymėjo, kad tarnyba muitinėje yra grindžiama įstatymų viršenybės principu, pagal kurį muitinės pareigūno statusas, reglamentuotas šio Statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip, negu įstatymu (Statuto 3 str. 2 d.). Atsižvelgdama į šiuos argumentus, kolegija, nekvestionuodama paties Kolektyvinės sutarties 35 punkto, padarė išvadą, kad nagrinėjamai bylai jis neturi atsakovo nurodytos reikšmės. Todėl su šio punkto taikymu siejami atsakovo argumentai kolegijos pripažinti bylai nereikšmingais.
Įvertinusi pasakytą šiame teismo sprendime, teisėja sprendžia, kad skundžiamas atsisakymas duoti sutikimą skirti J. M. tarnybinę nuobaudą prieštarauja teisiniam reglamentavimui bei teismų praktikai, todėl naikinamas kaip prieštaraujantis teisei (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teisėja
nusprendė:
pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.
Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2013-10-15 raštu Nr. 1P-324 įformintą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui J. M..
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.