Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo P. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam P. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. G., nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. 260 str. 1 d., 260 str. 1 d., 63 str. 1, 4 d. – 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2010-09-20 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011-03-17, bausmės pabaiga – 2016-03-17.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad išvadai, jog P. G. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant jį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Nuteistasis P. G. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas neįvertino, kad jis keturis kartus skatintas, norą dirbti pareiškė tik atvykęs į pataisos namus ir buvo įdarbintas, dalyvavo „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo“ programoje, adaptacijos, pataisos integracijos į visuomenę programų vykdyme, socialinių įgūdžių, lavinimo projekte „Mano kelias 2“.

Nuteistojo nuomone, teismas nuvertino ir proporcingumo principus, grįsdamas savo priimtą nutartį prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, o tokio griežto nutarimo pasekmės - nuteistų asmenų skaičiaus didėjimas laisvės atėmimo vietose ir šių įstaigų perpildymą.

Paleistas lygtinai nuteistasis žada tęsti mokslus, darbinę veiklą, įsidarbinti UAB „F.“ ir toliau dengti civilinį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

P. G. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Pažymėtina, kad P. G. atitinka formaliems BVK 157 straipsnio 1 dalyje keliamiems reikalavimams, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas, tačiau taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą teismas gali, įvertinęs klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Įstatymas neįpareigoja teismo taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau, remiantis byloje surinktais duomenimis, negalima padaryti vienareikšmės išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. O tam, teismas, vadovaudamasis BVK 8 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalo įvertinti nuteistąjį teigiamai ir neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, atsižvelgti į likusią neatliktos bausmės dalį, nusikaltimų sunkumą, ankstesnius teistumus, kitas aplinkybes, ir tik tada spręsti, koks atliktos bausmės terminas yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas be išimties visiems nuteistiesiems, atlikusiems BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį.

Įvertinusi pateiktos bylos medžiagą, konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino, kad šiuo atveju materialaus pagrindo taikyti P. G. lygtinį paleidimą, nėra. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, mokėsi, dirbo, dalyvavo įvairiose programose, palaiko socialinius ryšius, kuria socialius planus ir kitos nutarime ir skunde išdėstytos teigiamos aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, jis siekia teigiamų pokyčių, tačiau pastangos tinkamai atlikti jam paskirtą bausmę nėra pakankamos. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad teigiamai apibūdinančios nuteistąjį aplinkybės dar nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad P. G. laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo itin teigiamas. Nors nuteistasis tik vieną kartą pažeidė nustatytos tvarkos reikalavimus, ši nuobauda jau negalioja, toks elgesys parodo, kad jis nesistengė bausmės atlikti tinkamai, o svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vertinamas nuteistojo elgesys visu bausmės atlikimo laiku, o ne atskirais periodais. Ypač įvertinus, kad nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 48 balais pagal OASys, kas rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir didesnį jo pavojingumą visuomenei. Psichologinės tarnybos išvadoje teigiama, kad išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai: nusikalstamo elgesio istorija, gyvenimo stilius ir draugai, galimas kriminogeninis veiksnys piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis. Be to, nuteistasis padarė ir pasikėsino padaryti sunkius, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, kurie yra itin pavojingi ir darantys didelę žalą visuomenei, įstatymų saugomiems gėriams. Svarbu ir tai, kad jis anksčiau teistas tris kartus, ir, priešingai nei mano nuteistasis, paskutinis nusikaltimas padarytas neišnykus ankstesniam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Ir nors P. G. nebūdingas nusikaltimų modelis, tačiau paskutinės nusikalstamos veikos yra sunkesnės, nei ankstesnės. Be to, jam buvo taikyti realios bausmės vykdymo atidėjimai, tačiau toks teismo pasitikėjimas deramo poveikio nuteistajam nepadarė – nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio, todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su paskirtąja, dar yra pakankamai didelė – 1 metai 5 mėnesiai 8 dienos, skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, o atlikta bausmės dalis dar nėra adekvati jo padarytų nusikaltimų pavojingumui ir leidžianti tikėtis, jog probacijos tikslai bus sėkmingai pasiekti.

Priešingai nei mano nuteistasis, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į probacijos, bet ir į bausmės tikslus bei visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Šiuo atveju, teismas už padarytus nusikaltimus skirdamas subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę sprendė, kad tokia bausme bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, todėl priimdama P. G. palankų sprendimą, Komisija ignoravo bausmės tikslus ir prasilenkė su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje bei neužtikrino teisingumo principo reikalavimų. Nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas jam paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl švelnaus nubaudimo už jo padarytus sunkius nusikaltimus, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, nes bausme siekiama ir prevencinių tikslų.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nors nuteistasis P. G. jau atliko net ir didesnę bausmės dalį, kuri būtina svarstant galimybę dėl lygtinio paleidimo taikymo, aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, nepateisintas anksčiau rodytas teismo pasitikėjimas, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog P. G. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo P. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.