Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Draugystės 13-418, Marijampolė, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2004-05-31 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį - 10 metų laisvės atėmimo. 2) 2014-12-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 2 mėnesiams. 2016-02-29 išregistruotas iš Prabuojamųjų asmenų duomenų registro, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis faktinė gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas: 1) 1981-02-13 Alytaus rajono teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (BK iki 2003 m.) - 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 2) 1984-03-16 Alytaus rajono teismo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 148 straipsnio 3 dalį, 111 straipsnio 2 dalį (BK iki 2003 m.) - 10 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo 3) 1995-02-03 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (BK iki 2003 m.) - 1 metams laisvės atėmimo 4) 1997-01-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 225 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį (BK iki 2003 m.) - 7 metams laisvės atėmimo 5) 2004-03-05 Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 2 metams ir 3 mėn. laisvės atėmimo 6) 2012-09-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo. 2013-04-26 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto. 2013-09-05 atlikęs bausmę. 7) 2019-01-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, subendrinta bausmė 1 metai 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaičiuotas laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-11-20 iki 2018-11-21. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. ir A. L., veikdami bendrai, mušdami nežymiai sutrikdė sveikatą žmogui: 2018 m. rugsėjo 22 d., apie 20.30 val., veikdami bendrai prie namo Nr. 73, Kauno gatvėje, Marijampolėje, kiekvienas tyčia rankomis suduodami po du smūgius V. M. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydami nukentėjusiajam kraujosruvą ir muštinę žaizdą kairės ausies kaušelio srityje, kraujosruvą kairės akies vokų – paakio srityje, dešinės akies viršutiniame voke, dešinio žando ir dešinės akies obuolio srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Apklaustas kaltinamuoju, E. V. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2018-09-22 buvo bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Tikslaus laiko neprisimena, bet buvo po darbo, kai ten atėjo. Jame buvo kartu su A. L.. Prieš tai gėręs nebuvo. Bare išgėrė bokalą alaus ir išėjo namo net nesulaukęs baro uždarymo. A. L. ten pasiliko. Bare vienu metu matė ir nukentėjusįjį. Su juo jokių konfliktų nebuvo. Kai jis išėjo, nukentėjęs pasiliko bare. Bare joks gimtadienis švenčiamas nebuvo. Kadangi jokio nusikaltimo nepadarė, civilinio ieškinio nepripažįsta. Nesupranta, kodėl nukentėjęs jį kaltina.

Apklaustas kaltinamuoju, A. L. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2018-09-22 buvo bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Į barą atėjo būdamas išgėręs vieną butelį alaus. Bare kurį laiką buvo kartu su E. V.. Jis išgėrė bokalą alaus ir išėjo. Jis liko vienas bare iki pat jo uždarymo. Išgėrė dar kažkiek alaus, bet pasigėręs nebuvo. Elgėsi ir mąstė adekvačiai. Galėjo būti 21 ar 22 valanda, kai baras užsidarė. Jis išėjo kartu su kitais lankytojais į lauką. Žmonės išsiskirstė. Tada pamatė už baro ant žemės sėdintį visiškai girtą nukentėjusįjį, kuris net negalėjo paeiti. Nutarė žmogui padėti ir parvesti jį į namus. Iki to momento nukentėjusiojo nepažinojo, su juo nebuvo jokių konfliktų nei tą dieną, nei anksčiau. Net nežinojo, kur nukentėjęs gyvena. Kai bandė nukentėjusįjį prikelti, šis pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti. Kai kurie žodžiai jį, kaip anksčiau kalėjime sėdėjusį, nes nepriimtini nuteistųjų subkultūrai, itin įžeidė. Dėl to susinervino ir du kartus sudavė ranka nukentėjusiajam bei jį paliko. Viskas vyko toje pat vietoje prie baro, tačiau ne pusėje prie gatvės, o už pastato. Tos vietos nuo gatvės nesimato. Prisipažįsta kaltu sumušęs nukentėjusįjį, jo civilinį ieškinį pripažįsta pilnai. Tačiau garantuoja, jog tai padarė vienas, E. V. tame nedalyvavo. Supranta, kad negerai pasielgė. Kategoriškai tvirtina, jog nukentėjęs tuo momentu buvo visiškai girtas ir negalėjo pats paeiti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. paaiškino, kad 2018-09-22 apie 19.30 val. buvo alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Ten žaidė šaškėmis bei vartojo alų su pažįstamu R. S.. Bare jokio konflikto su kitais asmenimis nebuvo. Barui užsidarant, apie 20.30 val. išėjo iš baro. Perėjo į kitą Kauno gatvės pusę ir ėjo link namų, nes tai artimiausias kelias. Neperėjus į kitą gatvės pusę, eiti link namų neįmanoma. Jau kitoje Kauno gatvės pusėje, prie namo Nr. 73, jį pasivijo du iš matymo pažįstami asmenys. Juos žinojo, nes jie dažnai lankosi tame bare. Buvo jame ir tą vakarą. Žinojo, kad jie abu gyvena (duomenys neskelbtini), kuriame yra bendrabutis. Jie buvo akivaizdžiai neblaivūs, vartojo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Vienas iš jų pradėjo priekaištauti, kad jis ne taip į juos pasižiūrėjo alaus bare bei iš karto po šių žodžių abu asmenys vienu metu sudavė jam po du smūgius rankomis į veido sritį. Jis parkrito ir juto stiprų fizinį skausmą. Tuo metu Kauno gatve pravažiavo greitosios medicinos pagalbos su įjungtais garso signalais ir švyturėliais. Jį išgirdė, užpuolikai jį greitai paliko ir pabėgo link R. Juknevičiaus gatvės. Jie išsigando, kad galimai atvažiuoja ne greitosios, bet policijos automobilis. Tada parėjo į namus. Į policiją ir medikus įvykio dieną nesikreipė, nes nematė reikalo. Tačiau sekančią dieną, skausmui nepraėjus, nutarė kreiptis į policiją su pareiškimu. Būdamas bare ir žaisdamas su pažįstamu šaškėmis, išgėrė vieną 0,5 l ir vieną 0,3 l talpos „Švyturio“ alaus, todėl nei girtas, nei net apsvaigęs nebuvo. Kai išėjo iš baro, jo draugas R. S. dar liko jame. Taip pat bare buvo likę ir abu jį užpuolusieji asmenys, kurie ten šventė kažkokį gimtadienį. Jie jį tik po kurio laiko pasivijo, kai jis lėtai pėsčiųjų perėjoje buvo jau kirtęs Kauno gatvė ir buvo prie namo Nr. 73. Jam buvo suduoti rankomis keturi smūgiai į abi veido puses. Kai grįžo namo, namuose buvo žmona. Jis pasakė, kad buvo sumuštas gatvėje be jokios priežasties dviejų vyrų iš baro. Ryte atsikėlus, pasidarė daug blogiau, ėmė tinti veidas prie ausies. Todėl ir kreipėsi į policiją dėl sumušimo.

Liudytojas R. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad 2018 m. rugsėjo mėn. gale, tikslios datos neatsimena, buvo alaus bare „Svaja“, esančiame Kauno g. Vakare į barą užėjo ir nukentėjęs. Jie buvo pažįstami. Anksčiau irgi lankydavosi bare ir ten pažaisdavo šaškėmis. Tą darė ir šį vakarą. Bežaisdami kiekvienas išgėrė po du bokalus alaus - vieną 0,5 l ir vieną 0,3 l talpos „Švyturio“ alaus. Išgėręs antrą mažesnįjį bokalą, nukentėjęs pasakė, kas daugiau nežais ir eis į namus. Jis buvo blaivus, nesvirduliavo, elgėsi adekvačiai. Atsikėlė nuo stalo, atsisveikino ir ramiai išėjo. Bare dar buvo keletas lankytojų, kurių nepažinojo ir nė vieno iš jų neįsidėmėjo. Kol jie žaidė su nukentėjusiuoju, jokių konfliktų su kitais asmenimis nebuvo – nei žodinių, nei kitokių. Likęs bare dar išgėrė alaus, o po to ir pats išėjo. Neatkreipė dėmesio, ar paskui nukentėjusįjį kas nors išėjo. Po kelių dienų sutiko V. M., kuris buvo patinusiu veidu, sakė kad jį sumušė. V. M. yra labai ramaus, lėto būdo, draugiškas asmuo, nemano, kad įsiveltų į konfliktą.

Liudytoja R. M. paaiškino, kad yra nukentėjusiojo sutuoktinė. 2018-09-22 V. M. grįžo vakare namo. Galėjo būti tarp 21-22 val., nes buvo jau sutemę. Atidariusi duris, pamatė jį kruvinu veidu nosies srityje. Jis paaiškino, kad be jokios priežasties jį sumušė du vyrai iš bendrabučio. Sakė, kad buvo bare, žaidė šaškėmis, o išėjusį sumušė. Ji siūlė kviesti policiją, bet vyras nesutiko. Sakė, kad sumušimas praeis. Jis atsigulė, sakė kad skauda galvą, todėl uždėjo ledo. Kai jis grįžo, ji net nesuprato, kad jis vartojęs alkoholio. Jis elgėsi normaliai, judesiai buvo koordinuoti, kalba rišli. Jei vyras būtų buvęs girtas, tikrai būtų supratusi, nes jį pažįsta daugelį metų. Sekantį rytą ji anksti išvažiavo iš namų, o grįžusi vakare pamatė, kad sutinęs visas vyro veidas, liepė eiti pas gydytojus, nes manė, kad gali būti sutrenkta galva. Tada jis kreipėsi į policiją ir į medikus. Jos vyras net ir būdamas išgėręs yra labai ramaus būdo, nekonfliktiškas, jis pirmas tikrai negalėjo sukelti konflikto, nes niekada taip nesielgia.

Liudytojas S. V. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turi barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį(duomenys neskelbtini). 2018-09-22 vakare minėtame bare dirbo. Bare buvo keletas klientų, dauguma yra žinomi iš matymo. Nukentėjusysis, kuris yra salėje, jam buvo žinomas kaip vyresnio amžiaus vyriškis su akiniais. Jį atsimena kaip dažną klientą, kuris atėjęs su kitais mėgsta žaisti šaškėmis ar šachmatais. Jis nėra konfliktiškas, yra labai ramus, visada tvarkingai atsiskaito už paslaugas, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Kiek prisimena, jis tą vakarą žaidė šaškėmis su draugu ir su niekuo kitu nebendravo. Bare taip pat buvo iš matymo jam kaip klientas pažįstamas jaunesnis salėje esantis kaltinamasis. Jį žino, nes yra dažnas lankytojas. Tą dieną jis buvo su antru kaltinamuoju. Jį įsidėmėjo, nes anksčiau jis buvo nematytas ir ženkliai vyresnis už pirmąjį. Jie gėrė alkoholį ir kažką šventė. Prieš baro užsidarymą, t.y. prieš 21 val., klientai išeidinėjo iš baro. Išėjo atsiskaitęs nukentėjusysis. Netrukus išėjo ir abu kaltinamieji. Patvirtina, kad abu kaltinamieji išėjo kartu, vienu metui. Bare iki pat išėjimo jokio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų nebuvo. Nukentėjusysis išėjo būdamas negirtas. Jis pats atsiskaitė, jam jokia pagalba nebuvo reikalinga. Sekantį rytą į barą atėjo nukentėjusysis. Matėsi, kad jis buvo sumuštas, ant veido matėsi sumušimai prie akių, mėlynės, sutinęs veidas, sumušta ausis. Vyriškis pasakė, kad jį sumušė du vyrai, kurie buvo vakar bare, t.y. jaunesnis ir vyresnis vyrai, kaip suprato – kaltinamieji. Išvakarėse ant jo sumušimų nesimatė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: 2018-09-24 nukentėjusiojo protokolu-pareiškimu, kad 2018-09-22 apie 20.30 val., nukentėjusiajam einant gatve ir būnant prie namo, esančio Kauno g. 73, Marijampolėje, jį pasivijo iš matymo pažįstami asmenys, gyv. (duomenys neskelbtini) bendrabutyje ir be jokios priežasties sudavė jam ne mažiau 4 smūgius į veido sritį, dėl ko jis jautė fizinį skausmą(b.l.5); Specialisto išvada Nr. G 676/2018(09), iš kurios matyti, kad V. M. konstatuota kraujosruva ir muštinė žaizda kairės ausies kaušelio srityje, kraujosruvos kairės akies vokų-paakio srityje, dešinės akie viršutiniame voke, dešinio žando ir dešinės akies obuolio srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. M. konstatuoti kūno sužalojimai gali būti padaryti galimai keturiais poveikiais, jam esant bet kurioje padėtyje, galėjo būti padaryti 2018-09-22 (b.l.21); 2018-09-27 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu nukentėjusysis atpažino A. L. kaip asmenį, kuris jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą(b.l.31-35); 2018-09-27 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu nukentėjusysis atpažino E. V. kaip asmenį, kuris jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą (b.l. 36-40); 2018-10-09 Akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo V. M. ir įtariamojo E. V., iš kurio matyti, kad abu asmenys pasiliko prie savo parodymų, kurie nesutampa. Abu proceso dalyviai nurodė, jog yra matę vienas kitą bare(b.l.76-77); 2018-10-30 Akistatos protokolu tarp nukentėjusiojo V. M. ir įtariamojo A. L., iš kurio matyti, kad V. M. pasiliko prie savo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (b.l.107-108); 2018-10-10 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu liudytojas S. V. atpažino E. V., kaip asmenį, kuris lankosi bare „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo ir 2018-09-22 kartu su vyresniu draugu(b.l.44-47).

Nors E. V. savo kaltę neigia, o E. L. pripažįsta tik iš dalies, teismas laiko ją visiškai įrodyta abiejų kaltinamųjų atžvilgiu. Kaltinamųjų parodymais kaip įrodymais teismas nesiremia ir laiko juos kaltinamųjų pasirinkta gynybos versija, kuria A. L. vienas siekia prisiimti visą kaltę, kad E. V. išvengtų atsakomybės. Šią kaltinamųjų versiją teismas atmeta, kadangi jos nepatvirtina kiti teismo ištirti įrodymai. Priešingai – jie pilnai paneigia kaltinamųjų versiją. Teismas remiasi nukentėjusiojo parodymais, jie yra logiški ir nuoseklūs. Juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Nukentėjusysis nurodo, kad nebūdamas girtas, išėjo į namus. Jau kitoje gatvės pusėje buvo pavytas kaltinamųjų ir sumuštas.

E. V. teigia išėjęs iš baro anksčiau, jame palikęs A. L.. Su įvykiu niekaip nesusijęs. A. L. tvirtina vienas išėjęs į lauką ir ten radęs kitoje pastato pusėje visiškai girtą ir judėti negalintį nukentėjusįjį, kurį norėjo parvesti, nors pats teigia, kad net nežino, kur pastarasis gyvena. Tačiau nukentėjusiojo įžeidinėjimų išprovokuotas, sudavė jam du smūgius ir jį paliko.

Tačiau šią kaltinamųjų versiją paneigia kiti bylos įrodymai. Liudytojai R. S. ir S. V. patvirtina, kad nukentėjusysis bare alų vartojo saikingai, didesnę laiko dalį žaidė šakėmis, su niekuo nekonfliktavo. Prieš baro uždarymą atsiskaitė ir pats išėjo, girtas nebuvo, elgėsi adekvačiai. Nukentėjusiojo sutuoktinė, apklausta liudytoja, paaiškino, kad pamačiusi vyrą sumuštą, net nesuprato, kad jis vartojęs alkoholio. Todėl nepasitvirtina A. L. versija, jog kaltinamasis už kelių minučių už baro pastato buvo girtas ir net negalėjo paeiti. S. V. patvirtino, jog abu kaltinamieji iš baro prieš jo uždarymą iškart paskui nukentėjusįjį išėjo kartu. Tai paneigia E. V. versiją, kad jis iš baro išėjo vienas daug anksčiau, o A. L. paliko vieną. Taip pat pasitvirtina aplinkybė, jog kaltinamieji bare girtavo, nes šventė gimtadienį, nors kaltinamieji tai neigia. Iš A. L. anketinių duomenų matosi, jog jis gimęs būtent rugsėjo 22-ją, t.y. įvykio dieną.

Nukentėjusiojo parodymais, kad jis buvo kaltinamųjų pavytas ir sumuštas jau kitoje gatvės pusėje, teismas taip pat remiasi ir ji nekelia abejonių. Aukščiau jau buvo minėta, kad paneigta aplinkybė, kad nukentėjusysis girtas sėdėjo kitoje baro pusėje. Kad nukentėjusiajam pareiti namo, reikėjo pereiti būtent Kauno gatvę, todėl jo judėjimo maršrutas yra logiškas ir nuoseklus. Todėl nukentėjusiojo nurodyta jo užpuolimo vieta teismui abejonių nekelia. Teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis būtų suinteresuotas apkalbėti kaltinamuosius. Jo išorė, elgesys, būdas, bendravimas teismui patvirtina aplinkybę, jog jis yra ramus ir išlaikytas žmogus, kaip jį apibūdina sutuoktinė bei kiti liudytojai. Jis yra visiška priešingybė kaltinamiesiems, jau eilę kartų teistiems už smurtinius nusikaltimus. Todėl netikėti nukentėjusiuoju teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat kaltinamųjų versiją paneigia ir patvirtina būtent nukentėjusiojo parodymus aplinkybė, jog teismo medicinos specialisto išvada nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti būtent 2018-09-22 ir jie padaryti keturiais poveikiais. Tai objektyviai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jis buvo mušamas abiejų kaltinamųjų, kiekvienam iš jų rankomis suduodant po du smūgius į veido sritį. A. L. gi teigia, kad vienas sudavė tik du smūgius. Keturių poveikių buvimas ir įrodo, jog prieš nukentėjusįjį smurtavo abu kaltinamieji.

Teismas laiko, jog kaltinimuose nurodytos aplinkybės pasitvirtino pilnai. Kaltinamieji, veikdami bendrai, mušdami nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam, kiekvienas tyčia rankomis suduodami po du smūgius V. M. į veido sritį. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam kraujosruvą ir muštinę žaizdą kairės ausies kaušelio srityje, kraujosruvą kairės akies vokų – paakio srityje, dešinės akies viršutiniame voke, dešinio žando ir dešinės akies obuolio srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu kaltinamųjų kaltė pagal kaltinimą yra pilnai ir neginčytinai įrodyta bei pasitvirtino. Jų veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.

Byloje nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys.

BPK 44 straipsnio 10 dalyje konstatuota, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

I. V. M. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 400,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurią prašo priteisti solidariai iš kaltinamųjų.

Ieškinį dėl neturtinės žalos nukentėjusysis grindžia tuo, jog dėl kaltinamųjų neteisėtų smurtinių veiksmų jis patyrė nepatogumus, skausmus, išgyvenimus, didelį stresą ir pažeminimą, iki šiol jaučia skausmą, kaltinamųjų smurtas jį labai pažemino, įžeidė garbę ir orumą.

Neturtinė žala - tai teismo nuosprendžiu pinigais įvertinti asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją kiekvienoje byloje turi įvertinti teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.

Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis be patirto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos, kitus nepatogumus. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Šioje byloje teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, priteistino iš nuteistųjų nukentėjusiajam, atsižvelgia į kaltinamųjų tyčinę kaltės formą, padarytą nesunkų nusikaltimą. Nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dėl smurto pėdsakų veide patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyrą ir realias galimybes atlyginti neturtinę žalą, į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, būtina paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Taigi prašoma priteisti 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra proporcinga ir priteistina solidariai iš kaltinamųjų.

Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamųjų įvykdyta veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Abu kaltinamieji charakterizuojami neigiamai. E. V. anksčiau teistas du kartus už smurtinius nusikaltimus prieš asmenį, vieną iš jų – už labai sunkų nusikaltimą. A. L. teistas 7 kartus. Veikos padarymo metu buvo teistas 6 kartus, tame tarpe ir už sunkius nusikaltimus, naudojant smurtą prieš asmenį. Todėl kaltinamųjų įvykdyta nusikalstama veika yra dėsningas jų antivisuomeninio elgesio rezultatas. Atsižvelgiant į tai, abiem kaltinamiesiems skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, atitinkančios sankcijos vidurkį.

Kadangi A. L. yra neatlikęs bausmės pagal 2019-01-07 teismo baudžiamąjį įsakymą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir neatlikta bausmė bendrintinos BK 65 straipsnio, 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindais bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Dalinis sudėjimas taikytinas siekiant subendrintos bausmės proporcingumo padarytų veikų visetui.

Kartu teismas sprendžia, jog kaltinamieji dar gali būti taisomi neizoliuoti nuo visuomenės – juos probuojant, t.y taikant jiems probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros užtikrinimo principą, kad jų priežiūra būtų pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamųjų resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių, bei minimalios intervencijos ir proporcingumo principą, kad proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamiesiems pataisos procese neapribojant jų teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Todėl jų atžvilgiu išimties tvarka dar taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant griežtus įpareigojimus, kurie sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6(šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems) metams ir 6(šešiems) mėnesiams, paskiriant šias pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei paskirti BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mažesniu nei dešimties metrų atstumu nesiartinti prie nukentėjusiojo V. M..

E. V. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti.

A. L. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6(šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 ir 9 dalimis bei BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2019-01-07 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, prie griežtesnės iš bausmių pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę 10(dešimčiai) mėnesių, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal 2019-01-07 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą ir juo įskaitytą periodą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems) metams ir 9(devyniems) mėnesiams, paskiriant šias pareigas: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei paskirti BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mažesniu nei dešimties metrų atstumu nesiartinti prie nukentėjusiojo V. M..

A. L. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti.

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai.

Iš E. V. ir A. L. V. M. naudai solidariai priteisti 400,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.