- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- I2-4254-426/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02336-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Jovita Einikienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- N. E.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Sanam Cafe“, Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Ambsada Turkijos Respublikoje, UAB Sanam Cafe
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. E. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – uždarajai akcinei bendrovei „Sanam Cafe“, Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. E. pateikė teismui skundą (b. l. 1–3), kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Turkijos Respublikoje 2021 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 64.5.1.9.-185 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Lietuvos vizų tarnybą išnagrinėti jos pateiktus dokumentus iš naujo.
Skunde nurodo, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikoje registruotos uždarosios akcinės bendrovės „Sanam Cafe“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkė.
Paaiškina, kad UAB „Sanam Cafe“ įsteigta 2020 m. gruodžio 29 d., jos akcininke pareiškėja tapo 2021 m. sausio mėnesį, įgijusi 34 Bendrovės akcijas (vienos akcijos vertė 25 Eur). Teigia, kad akcijų vertė pagal pirkimo-pardavimo sutartis yra 850 Eur. Pareiškėjos įgytos akcijos buvo apmokėtos pasitelkiant tarpininko pagalbą – teisines paslaugas teikiančios Turkijos įmonės A. T. Abrishom atstovą Y. K.. Jis buvo pasirinktas kaip akcijų apmokėjimą atliekantis asmuo, kadangi Irano piliečiams apribota galimybė daryti tarptautinius SWIFT pavedimus, o Y. K. yra Turkijos pilietis, turintis šią galimybę. Pažymi, kad akcijų apmokėjimas buvo pirmos į Bendrovę investuotos lėšos, o pareiškėja investavo į įmonę proporcingai įsigytam akcijų skaičiui.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvestų ribojimų užsieniečiams atvykti į Lietuvą ji negalėjo kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo Lietuvoje, o Šengeno viza paskelbtos ekstremalios situacijos metu taip pat nepatvirtina teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, kol nėra gautas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos leidimas. Kadangi pareiškėja planuoja Lietuvoje pradėti verslą, ji pakartotinai 2021 m. birželio 4 d. kreipėsi su prašymu išduoti jai nacionalinę vizą. Pareiškėjos vertinimu, ji pateikė visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius jos atvykimo tikslą, įskaitant ir Turkijos banko išrašą apie sąskaitoje esančius 14 000 Eur. Pažymi, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Bendrovės įstatinis kapitalas padidintas iki 42 000 Eur, taip pat pasirašyta akcijų pasirašymo sutartis, kurioje nustatytas ilgesnis terminas naujai išleistų akcijų apmokėjimui, t. y. apmokėjimo terminas pratęsiamas iki 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties dienos. Paaiškina, kad buvo pasirinktas ilgesnis laikotarpis, kadangi pareiškėja apmokėti už naujai išleistas akcijas galėjo tik atvykusi į Lietuvą. Teigia, jog per keletą mėnesių pareiškėja planavo susitvarkyti dokumentus vizai gauti tam, kad galėtų pradėti vykdyti veiklą Lietuvoje. Nurodo, kad dėl Bendrovėje padidinto įstatinio kapitalo buvo išleisti nauji Bendrovės įstatai, taip pat šie duomenys buvo įregistruoti ir Juridinių asmenų registre.
Tvirtina, kad po nesėkmingo pirmojo kreipimosi išduoti jai nacionalinę vizą pareiškėja, kreipdamasi pakartotinai, pateikė trūkstamus duomenis, t. y. turimas lėšas pagrindžiantį dokumentą, taip pat paaiškinimą, jog Irano piliečiams yra apribotos teisės atlikti tarptautinius pervedimus. Dėl minėtų priežasčių akcijų pasirašymo sutartyje nutarta už naujai išleistas akcijas apmokėti tik atvykus į Lietuvą, kadangi kitos galimybės pareiškėja neturėjo. Taip buvo nuspręsta ir dėl to, jog Lietuvoje veikiančių bankų politika taiko papildomus patikrinimus užsieniečiams prieš patvirtinant jiems atsiskaitomosios sąskaitos atidarymą. Siekdama Lietuvos Respublikoje užsiimti teisėta veikla ir būdama Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvė pareiškėja 2021 m. birželio 4 d. kreipėsi į oficialų išorės paslaugų teikėją dokumentams dėl vizų pateikti Turkijoje VES Global (toliau – ir Išorės paslaugų teikėjas) dėl nacionalinės vizos išdavimo. Pažymi, kad Išorės paslaugų teikėjui buvo pateikti visi dokumentai, reikalingi nacionalinei vizai gauti, įskaitant ir asmeninius pareiškėjos dokumentus, patvirtinančius jos ryšius su kilmės valstybe ir kvalifikaciją (gyvenimo aprašymas, įgūdžių įvertinimas, lėktuvo bilietų rezervacija, viešbučio Lietuvoje rezervacija). Minėtų duomenų pareiškėja teismui neteikia, kadangi jie nėra esminiai, tačiau patvirtina, kad jos tikslas nėra nelegaliai pasilikti Lietuvoje ar Šengeno erdvėje.
Pareiškėjos teigimu, visi pateikti dokumentai yra autentiški, atitinkantys tikrovę ir yra patvirtinti sertifikuotais elektroniniais parašais. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje (toliau – ir Ambasada) priėmė Sprendimą, nepagrįstai nurodydama, jog pareiškėja galimai pateikė suklastotus dokumentus, taip pat kelia nelegalios migracijos grėsmę ir negali pagrįsti savo buvimo tikslo bei sąlygų. Mano, kad tiek akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, tiek asmeninės banko sąskaitos išrašas, tiek pradinių akcijų apmokėjimą patvirtinantis dokumentas patvirtina pareiškėjos atvykimo tikslą ir buvimo Lietuvoje sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 81–85).
Nurodo, kad pareiškėja pirmą kartą dėl vizos gavimo kreipėsi 2021 m. balandžio mėnesį, nurodydama, kad ketina vykti į Lietuvą verslo tikslais, kadangi yra UAB „Sanam Cafe“ akcininkė. Interviu metu ji konsului aiškino, kad nuo 2007 m. dirba marketingo vadybininke Irane, o Lietuvoje nori vykdyti kavos ir maisto išsinešimui paslaugas kartu su sutuoktiniu ir kitu akcininku, Irano piliečiu A. R., su kuriuo nesieja nei verslo, nei asmeniniai ryšiai. Pareiškėja negalėjo paaiškinti, kaip ketina plėtoti verslą Lietuvoje be būtinų specifinių šios srities žinių ir verslo partnerių Lietuvoje. Ji nurodė, kad už kartu su sutuoktiniu įsigytas 1 120 vnt. akcijų sumokėjo grynaisiais 28 000 Eur per trečiuosius asmenis Irane, tačiau į Bendrovės sąskaitą pervedė tik 2 500 Eur pradinį įnašą. Teigė, kad Ambasados reikalavimas paliudyti investavimo į Bendrovę faktą, pateikiant Bendrovės banko sąskaitos išrašą, yra neįgyvendinamas.
Atsakovė pažymi, kad Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas) 70.10 punktas imperatyviai nustato, jog užsienietis, siekiantis gauti vizą šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad uždarosios akcinės bendrovės, kurios dalyviu jis yra, nuosavo kapitalo vertė yra ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur yra užsieniečio investuotos lėšos. Ambasados konsulas 2021 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą ir pareiškėja šio sprendimo neskundė.
Nurodo, kad pareiškėja 2021 m. birželio 9 d. pakartotinai Ambasadai pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, paaiškindama, kad pagrindinis kelionės tikslas – verslas, kviečiantis atvykti asmuo – UAB „Sanam Cafe“. Pareiškėja, siekdama pagrįsti vykimo į Lietuvą tikslą, konsului pateikė asmens tapatybės dokumentų kopijas, tarpininkavimo raštą, įmonės registracijos išrašą, įmonės įstatus, duomenis apie bendrovės akcininkus, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcijų pasirašymo sutartį, kasos pajamų kvitą, Luminor banko sąskaitos išrašą, lėktuvo bilieto rezervaciją, santuokos liudijimą, kelionės sveikatos draudimą, pažymą dėl teistumo. Taip pat pateikė 2020 m. gruodžio 1–30 d. Luminor banko sąskaitos išrašą apie 2 500 Eur pervedimą į UAB „Startesa“ dėl įstatinio kapitalo formavimo, o tą pačią dieną atliktas banko vidaus mokėjimas V. Š., kuris ir yra UAB „Startesa“ savininkas.
Šalies argumentai
Pareiškėja, teikdama pakartotinį prašymą išduoti vizą, pateikė 2021 m. birželio 1–18 d. Luminor banko sąskaitos išrašą dėl 42 000 Eur UAB „Startesa“ pervedimo formuojant įstatinį kapitalą, tačiau dokumentas nepasirašytas banko darbuotojų ir neturi būtinų (elektroninių) rekvizitų. Konsulas, vykdydamas konsultacijas su Lietuvos specialiosiomis tarnybomis, yra gavęs informacijos, jog UAB „Sanam Cafe“ direktorius V. Š. užsiima tarpininkavimu perparduodant Lietuvoje registruotas (fiktyvias) bendroves Irano ir kitų trečiųjų šalių piliečiams imigracijos į Europos Sąjungos šalis nares tikslais. Konsulinis pareigūnas iš pareiškėjos pateiktų dokumentų ir gautų duomenų pokalbio metu negalėjo įsitikinti, kad ji yra investavusi ne mažiau kaip 14 000 Eur į įmonę, todėl laikoma, kad pareiškėja nepagrindė vykimo į Lietuvą tikslo, t. y. vystyti verslą Lietuvoje.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad teisme nagrinėjama kita administracinė byla Nr. I2-2267-484/2021 pagal Irano pilietės M. Z. Far skundą dėl Konsulo sprendimo atsisakyti išduoti vizą. Šiuo atveju dokumentai vizai gauti buvo ruošti V. Š., kaip UAB „Legal Honor of Iranians“ direktoriaus. Dokumentų turinys identiškas pateikiant A. R. prašymą dėl vizos išdavimo. Pasak atsakovės, nei V. Š., nei pareiškėja nepaaiškino, kodėl ji negali sumokėti už akcijas bankiniu pavedimu, o tik po to kreiptis dėl vizos gavimo. Konsulas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus dokumentus ir interviu metu gautą informaciją, nusprendė atsisakyti išduoti jai nacionalinę vizą, nes užsienietė nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, taip pat kilo pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo ir duomenų patikimumo.
Atsakovė tvirtina, kad pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Nurodo, kad Ministerijos konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, o kilus abejonių konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjai išduoti vizą.
Teisme 2021 m. rugpjūčio 23 d. gauti pareiškėjos pateikti papildomi dokumentai (b. l. 58–75).
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimų į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2021 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 64.5.1.9.-185, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 5).
Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. birželio 9 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame nurodė: 1. Šeiminė padėtis – ištekėjusi (9 punktas); 2. Dabartinė profesinė veikla – vadovas / vadybininkas (angl. manager) (19–20 punktai); 3. Pagrindinis kelionės tikslas – verslas (21 punktas); 4. Numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2021 m. liepos 15 d. (29 punktas); 5. Numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2022 m. gegužės 28 d. (30 punktas); 6. Kviečiantis asmuo – UAB „Sanam Cafe“ (32 punktas); 7. Kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia – pats prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo (33 punktas) (b. l. 86–90). Kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pareiškėja pateikė papildomus dokumentus: asmens tapatybės dokumentų kopijas, tarpininkavimo raštą, įmonės registracijos išrašą, įmonės įstatus, duomenis apie bendrovės akcininkus, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcijų pasirašymo sutartį, kasos pajamų kvitą, Luminor banko sąskaitos išrašą, lėktuvo bilieto rezervaciją, santuokos liudijimą, kelionės sveikatos draudimą, pažymą dėl teistumo.
Ambasada, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu ir 10 punktu priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą, nustačiusi, kad ji nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, kilus pagrįstoms abejonėms dėl jos pareiškimų patikimumo, taip pat dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikus galimai suklastotus dokumentus, taip pat esant rimtam pagrindui manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėja skundą teismui grindžia argumentais, kad Ambasadai pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti, todėl ši nepagrįstai taikė Įstatymo 19 straipsnio nuostatas.
Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustatančio Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas), Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintos Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatos.
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Taip pat nacionalinę vizą atsisakoma išduoti, kai kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas), arba yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Šengeno sienų kodekso, kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas Nr. (ES) 2016/399, 6 straipsnio 1 dalies c punkte, be kita ko, nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatyta atvykimo sąlyga – pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo (a) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba (b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.
Taigi, iš esmės vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja bent viena iš Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių.
Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Šiuo atveju daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis, išskyrus aprašo 77 punkte nurodytą užsienietį, vizų tarnybai arba per išorės paslaugų teikėją pateikia įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų (pavyzdžiui, banko antspaudu patvirtintas įmonės sąskaitos išrašas, patvirtinantis pinigų pervedimą), arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje (Vizos išdavimo tvarkos aprašo 78.11 papunktis).
Vizų tarnybos valstybės tarnautojas, pagrįstais atvejais (pavyzdžiui, siekdamas įsitikinti įmonės, kurios vadovu ar dalyviu užsienietis yra, įsteigimo ir (arba) įsigijimo aplinkybėmis; siekdamas išsiaiškinti užsieniečio atvykimo į Šengeno erdvę aplinkybes; kilus pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo; siekdamas nustatyti, ar nėra atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 19 straipsnyje) gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio ir (arba) paprašyti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis (Vizos išdavimo tvarkos aprašo 79 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, kad vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamente (EB) Nr. 2016/399 konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti dokumentai, patvirtinantys verslo ryšių arba ryšių darbo tikslais buvimą, dokumentai apie įmonės verslo veiklą, dokumentai, įrodantys užsieniečio su įdarbinimu susijusią padėtį įmonėje ir pan. Taip pat tokiais atvejais atliekamas ir vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos ir tai iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas ir nelegalios migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, laikomi: atgalinis arba kelionės pirmyn ir atgal bilietas arba užsakymo patvirtinimas; finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas; įdarbinimą patvirtinantis dokumentas; nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-84/12). Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardytais pagrindais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).
Taigi, nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardytus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-421/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2613-822/2015 ir kt.).
Kaip minėta, pareiškėja savo prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė verslo vykdymą Lietuvoje ir darbą UAB „Sanam Cafe“, t. y. ji siekia pradėti verslą ir užsiimti teisėta ūkine-komercine veikla Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo atveju būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad užsieniečio vykimo į Lietuvą tikslas – verslas. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs turimą informaciją bei pareiškėjos pateiktus dokumentus ir interviu metu pateiktą informaciją, nustatė, jog pareiškėja nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų. Pareiškėja nei konsului, nei teismui nepateikė konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų.
Visų pirma, pareiškėja neįgyvendino Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.10 papunktyje nustatytos imperatyvios nuostatos, jog užsienietis, norėdamas gauti nacionalinę vizą šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad bendrovėje, kurioje siekia vykdyti veiklą, nuosavo kapitalo vertė yra ne mažesnė negu 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur yra užsieniečio (šiuo atveju – pareiškėjos) investuotos lėšos. Pareiškėja skunde teismui nurodė, jog dėl Irano piliečiams taikomų apribojimų atlikti pavedimus, ji negali vykdyti tarptautinių bankinių pervedimų, todėl naudojasi tarpininkavimo paslaugomis. Tačiau į bylą pateiktas Luminor Bank AS 2021 m. birželio 17 d. banko išrašas, iš kurio matyti, kad iš Bendrovės banko sąskaitos 2021 m. birželio 1 d. bankiniu pavedimu į UAB „Startesa“ (tarpininkavimo įmone) buvo pervesta 42 000 Eur (b. l. 46), nepatvirtina pervedimo dėl įstatinio kapitalo formavimo, kadangi dokumentas pateiktas be reikalingų rekvizitų. Minėtas banko išrašas nėra pavirtintas banko darbuotojo parašu ir (ar) banko atspaudu. Be to, į bylą nėra pateiktų daugiau jokių kitų duomenų, kurie leistų manyti, jog pareiškėja, kaip Bendrovės akcininkė, yra investavusi į UAB „Sanam Cafe“ ne mažiau kaip 14 000 Eur. Skundo argumentai, jog akcijų pasirašymo sutartyje buvo susitarta naujai išleistų akcijų apmokėjimą įvykdyti tik atvykus į Lietuvą, nesudaro pagrindo atsakovės Sprendimo laikyti neteisėtu, kadangi nacionalinė viza išduodama tik visiškai įvykdžius Vizų tvarkos aprašo 70.10 papunkčio reikalavimus. Reikalavimai šiuo atveju nebuvo įvykdyti. Pažymėtina, kad tokia tvarka taikoma visiems vizų prašytojams, todėl pareiškėjai suteikus kitokias sąlygas nei numatyta Vizos išdavimo tvarkos apraše, atsakovė paneigtų įstatymuose nustatytus reikalavimus ir viršytų savo kompetencijos ribas.
Taip pat nustatyta, kad pareiškėja, 2021 m. balandžio mėnesį pateikusi pirmą prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, pokalbyje su konsulu nurodė, jog nuo 2007 m. Irane dirba marketingo vadybininke, o Lietuvoje ketina teikti kavos ir maisto išsinešimui paslaugas kartu su sutuoktiniu. Tačiau ji pokalbio metu negalėjo paaiškinti, kaip ketina plėtoti tokio pobūdžio verslą Lietuvoje, neturėdama būtinų specifinių šios srities žinių bei verslo partnerių Lietuvoje. Teismo vertinimu, pareiškėjos Irane vykdoma veikla ir planuojama užsiimti veikla Lietuvoje – pakankamai skirtingo pobūdžio, o planuojama vykdyti veikla Lietuvoje reikalauja iš anksto numatyto plano, strategijos, tačiau apie tai pareiškėja nei Ambasadai (konsului), nei teismui jokių paaiškinimų nepateikė.
Nelegalios migracijos tikimybę didina byloje nustatyti faktai, kad konsulas, vykdydamas konsultacijas su Lietuvos specialiosiomis tarnybomis, gavo informacijos, jog UAB „Sanam Cafe“ ir UAB „Startesa“ direktorius V. Š. užsiima tarpininkavimu perparduodant Lietuvoje registruotas (fiktyvias) bendroves Irano ir kitų trečiųjų šalių piliečiams imigracijos į Europos Sąjungos šalis nares tikslais. Tačiau šių duomenų pareiškėja bylos nagrinėjimo metu niekaip nepaneigė.
Be to, pirmą kartą dėl vizos gavimo pareiškėja kreipėsi dar 2021 m. balandžio mėnesį, nurodydama, kad ketina vykti į Lietuvą verslo tikslais, kadangi yra UAB „Sanam Cafe“ akcininkė. Tačiau Ambasados konsulas 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu atsisakė išduoti jai Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, o pareiškėja šio sprendimo neskundė. Teismas pažymi, kadangi pareiškėja jau buvo teikusi prašymą vizai gauti, jai tokio prašymo pateikimo procedūra turėjo būti žinoma. Pareiškėja ir šiuo atveju žinojo apie tai, kad prašantis gauti vizą asmuo turi pateikti visus dokumentus, pagrindžiančius jos prašymo pagrįstumą bei prašyme nurodomų aplinkybių ir duomenų tikrumą. Be to, Ambasados interneto tinklalapyje teikiama visa informacija, reglamentuojanti daugkartinių vizų išdavimą.
Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, taip pat pateikė abejonių keliančius dokumentus ir sukėlė abejonių dėl nelegalios migracijos tikimybės, kas lėmė teisėtą ir pagrįstą jos prašomos vizos neišdavimą.
Nagrinėjamu atveju skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, o jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Sprendimo pagrįstumą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį, nustatė, kad jame tiksliai nurodyta, jog priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsniu ir konkrečiais jo punktais, aiškiai įvardyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, todėl patenkinti pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo nėra jokio teisinio pagrindo. Atmetus skundą dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pareiškėjos pateiktus dokumentus išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. E. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.