- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- ATP-524-135/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02429-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, kuriuo V. J. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str., ir nubaustas 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) litų dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. nubausta už tai, kad jis 2013 m. rugpjūčio 10 d., 1 val. 28 min., (duomenys neskelbtini), du kartus per parą žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdamas apie nebūtą įvykį – kad bute, adresu: (duomenys neskelbtini), yra triukšmas, trikdantis viešąją rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir administracinio pažeidimo bylą nutraukti.
Skunde nurodo, kad jis policijos pareigūnus iškvietė ne melagingai, bet dėl tikrai iš virš jo buto esančio buto sklindančio triukšmo, kurį, pažeidėjo teigimu, aiškiai girdėjo pas jį svečiuose esantys asmenys ir jo sugyventinė O. N., ir šie asmenys tai gali patvirtinti. Nurodo, kad 2013-08-10, apie 2.30 val., jis skambino į AVPK OVS telefonu iš savo gyvenamosios vietos ir nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra triukšmas, ilgą laiką neatvykus policijos pareigūnams, jis paskambino dar kartą, o triukšmas netrukus nutilo. Nurodo, jog tada V. J. sugyventinė O. N. paskambino į AVPK OVS telefonu ir paprašė, kad policijos pareigūnai nebevažiuotų, nes triukšmas nutilo. Nurodo, kad teismo nutartyje teigiama, jog V. J. į AVPK OVS telefonu kreipėsi 1.28 val. ir 2.30 val., o policijos pareigūnai atvyko 1.42 ir 2.27 val. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad pareigūnai po antrojo skambučio nevyko. Tvirtina, kad O. N. nesakė nei telefonu, nei atvykusiems pareigūnams, kad V. J. buvo neblaivus, kaip teigiama teismo nutartyje, nes V. J. tuo metu buvo blaivus, ir tai gali patvirtinti O. N. ir tuo metu svečiuose buvę du asmenys. Apelianto teigimu, jis pareigūnus iškvietė pagrįstai, nes sklindantį triukšmą iš kaimynų buto girdėjo kiti kaimynai ir kartu su V. J. buvę asmenys, todėl apeliantas teigia, kad jis apkaltintas tyčia, kai tam nebuvo jokio pagrindo, iškvietęs pareigūnus nepagrįstai, nesant tai pagrindžiančių įrodymų ir pagrindų. V. J. tvirtinimu, policijos pareigūnai buvo iškviesti pagrįstai. Apeliantas mano, kad šiuo atveju turėjo būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir neturėjo būti skirta administracinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pirmosios instancijos teismas V. J. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str. Nubaustasis apeliaciniame skunde savo kaltę neigia teigdamas, jog jis policijos pareigūnus kvietė pagrįstai, kadangi jo nurodytame bute buvo triukšmaujama.
ATPK 186 str. numatyta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. ATPK 186 str. yra įtrauktas į ATPK tryliktąjį skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas, gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 28 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N–1–1117–2005).
Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad 2013 m. rugpjūčio 10 d., 1.42 val. ir 2.27 val., Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriuje gauti pranešimai, kad (duomenys neskelbtini), triukšmaujama. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu triukšmo nebuvo, pranešimai nepasitvirtino (3 b. l.). Iš 2013-08-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad pranešimai dėl triukšmo Šiauliuose, Dainų g. 14-19, buvo gauti iš V. J., o 2.04 val. į policiją paskambino moteris telefonu +370 627 19 307, kuri neprisistatė, ir nurodė, kad dėl triukšmo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), skambinėja jos neblaivus vyras, prašė į tai nekreipti dėmesio (2 b. l.). O. N. 2013-08-13 paaiškinime Šiaulių miesto PK Pietinės PN tyrėjai nurodė, kad 2013-08-09, po 24 val., išėjus svečiams, V. J. paskambino telefonu ir kažką kvietė atvykti dėl sklindančios muzikos, suprato, kad skambina į policiją, kai atvažiavo policijos ekipažas į kiemą, ji (O. N.) pati dar kartą paskambino numeriu 112 ir pasakė, kad policija nevažiuotų, o telefonas +370 627 19 307 yra bendras jų namų numeris (4 b. l.). Iš tyrėjo tarnybinio parnešimo matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes ir apklausus O. N., ji parodė, kad sugyventinis V. J. tiriamo įvykio metu buvo neblaivus, ir po pokalbio su policija pamanė, kad policiją jam kvietė 19-o buto gyventojai, todėl du kartus pats kvietė policiją dėl šio buto, policiją kvietė po to, kai jo gyvenamojoje patalpoje pareigūnai užfiksavo viešosios rimties trikdymą (6 b. l.).
Išanalizavus byloje esančią medžiagą pažymėtina, kad apylinkės teismo padaryta išvada dėl V. J. kaltės už žinomai melaginus policijos pareigūnų iškvietimus yra pagrįsta.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nubaustojo sugyventinė tyrimo metu nurodė V. J. kaltę patvirtinančias aplinkybes, kurios sutampa su policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis, o pažeidėjas, skųsdamas paskirtą nuobaudą, jau teigia, kad O. N. gali patvirtinti jo išdėstytą įvykių versiją, tai, teismo nuomone, vertintina kaip V. J. siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Patikrinus byloje esančią medžiagą, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo nuobaudą, ji nėra per griežta, atitinka bendruosius teisingumo, protingumo reikalavimus ir proporcingumo principą, o pagrindų taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda arba jos visai neskirti byloje nenustatyta, savo skunde jų nenurodė ir apeliantas.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, konstatuotina, jog skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo naikinti arba pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.