Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorams Jurgitai Patalavičienei, Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai N. P., jos gynėjai Jelenai Koltakovai, vertėjoms Jelenai Elijošienei, Violetai Dobrovolskienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, žydas, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

-2014-09-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. 9 mėnesiams laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. 2016-07-12 Kauno apygardos teismo nutartimi nuosprendis paliktas nepakeistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2016-07-07 d. 19.00 - 20.00 val. laike, bute, esančiame(duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo sutuoktine N. P. metu, tyčia, viena ranka sugriebė už jos vilkėtų rūbų ties pečiais ir laikydamas už jų, tuo pačiu metu kita ranka jėga kišo jai į burną popieriaus skiautę, taip smurtaudamas prieš N. P., padarė jai apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016-07-08 specialisto išvada Nr. G1751/2016 (02) N. P. nustatytas apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas padarytas paveikus šią sritį kietu, galimai briauną turinčiu daiktu, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamasis M. P. savo kaltės dėl nežymaus savo sutuoktinės sveikatos sutrikdymo nepripažino, teigė prieš ją nevartojęs fizinio smurto, o susistumdymas gavosi dėl durų uždarymo, o ne dėl smurto panaudojimo. Tokiems kaltinamojo parodymams prieštarauja nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios parodymai. Nepaisant nenuoseklių kaltinamojo parodymų, nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo išsamūs ir neprieštaringi, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog apie galimai nusikalstamos veikos padarymą policijos komisariatui buvo pranešta kitą dieną po įvykio. N. P. protokolą-pareiškimą priėmusiam asmeniui paaiškino, kad jos atžvilgiu vyras M. P. panaudojo fizinį smurtą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, ant lūpos yra sužalojimo žymė (b. l. 4). Be to, nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojos I. S. parodymai duoti teismo posėdžio metu, jog įvykio dieną ji išgirdo kaimynės pagalbos šauksmą, o nuėjus į kaimynų butą pamatė išsigandusią ir pasimetusią nukentėjusiąją, kuri skundėsi dėl sutuoktinio jai sukelto fizinio skausmo. Taip pat specialisto išvada neginčijamai nustatytas nukentėjusiosios sužalojimas. Pasak liudytojos kaltinamasis tuo metu buvo sutrikęs, neadekvatus, skubiai ruošėsi išeiti, lakstė.

Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiant dėl to, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, neturi reikšmės kaip buvo smurtaujama nukentėjusiosios atžvilgiu, tai yra, ar jai suduoti smūgiai ar ji veikiama kitokiu būdu fiziškai. Svarbu yra tai, kad būtų nustatyta, jog mušimu ar kitokio pobūdžio smurtu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju.

Nors kaltinamasis M. P. ir neigia savo kaltę, tačiau ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios N. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu, liudytojos I. S. parodymais, specialisto išvada, vaizdo įrašu, kitais įrodymais, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. P. 2016-07-07 d. 19.00 - 20.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su savo sutuoktine N. P. metu, tyčia, viena ranka sugriebė už jos vilkėtų rūbų ties pečiais ir laikydamas už jų, tuo pačiu metu kita ranka jėga kišo jai į burną pirštus, taip smurtaudamas prieš N. P., padarė jai apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, kas sukėlė nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo M. P. teiginys, kad jis prie sutuoktinės net neprisilietė ir jos atžvilgiu jokio smurto nenaudojo, vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi 2016-07-089 specialisto išvada Nr. G1751/2016(02) patvirtina N. P. atžvilgiu fizinio smurto panaudojimą, sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sužalojimo faktą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiąją galėjo sužaloti kitas asmuo. Be to, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad susistumdė su nukentėjusiąja neva dėl neuždarytų durų.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą M. P. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

M. P. kaltinime be viso kito buvo nurodyta, kad jis kaltinamas tuo, kad ranka jėga kišo nukentėjusiajai N. P. į burną popieriaus skiautę. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė teismo posėdžio metu nepasitvirtino, tai paneigė ir kaltinamasis ir pati nukentėjusioji, todėl minėta aplinkybė apie popieriaus skiautės kišimo į nukentėjusiosios burną iš kaltinimo šalintina,. Kadangi nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajai į burną kišo pirštus.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. P. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – dirbantis (b. l. 63), teistas (b.l. 111-118), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 61-62), VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l. 66), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 67).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nesunki, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad M. P. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę skiriant įpareigojimus, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Be to, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat į tai, kad nusikaltimas padarytas prieš šeimos narį, be to, kaltinamasis praeityje teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – smurto panaudojimą sutuoktinės atžvilgiu, todėl kaltinamajam taip pat skirtinas BK 48 str. 5 d. 2 p. numatytas draudimas bendrauti su nukentėjusiąja N. P. bei BK 72² str. numatytas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.), todėl, pripažinus M. P. kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiosios N. P. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Kaip matyti iš specialisto išvados, nukentėjusiajai N. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji nurodė, kad jos patirtą neturtinę žalą sudaro patirti dideli išgyvenimai ir baimė, stresas, pažeminimas prieš kaimynus ir draugus. Smurtą kaltinamasis naudoja ilgą laiką, jo veiksmai darosi vis labiau agresyvūs ir sukelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad bet kokia nusikalstama veika visada asmenims sukelia neigiamus emocinius išgyvenimus, kas savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą, teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, siekia nukentėjusiosios N. P. ir kaltinamojo M. P. interesų pusiausvyros ir vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistinas 1000,00 Eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu (b. l. 30) nuosprendžiui įsiteisėjus - paliktinas saugoti byloje.

Dėl advokato darbo apmokėjimo.

Byloje 2016-07-11 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7708, kurioje nurodyta, kad advokatė Angelė Fominienė teikė antrinę teisinę pagalbą M. P. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto M. P.. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Nukentėjusiajai N. P. iš kaltinamojo priteistinos išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja N. P. bei įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014-09-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja N. P. bei įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios N. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš kaltinamojo M. P. nukentėjusiosios N. P. naudai 1000,00 Eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 1500,00 Eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) už jai suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus - palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš M. P. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.