Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.1; 1.2.4.5; 1.2.26.2; 1.2.4.8.1; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.6.1; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.7; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.1.2; 2.9.11; 2.1.3.6; 2.1.8.

2016 m. gegužės 6 d.

kaltinamiesiems A. K., J. P., jo gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, D. K., jo gynėjui advokatui Aidui Venckui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. Š., J. G., jų atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, ūkininkas, vedęs, gyvenantis Kauno r., Babtų sen., (duomenys neskelbtini) k., neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymu,

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairaus profilio meistru, vedęs, gyvenantis Kauno r., Babtų sen., (duomenys neskelbtini) k., neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymu,

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. Kauno r., Babtų sen., (duomenys neskelbtini) k., neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2013 m. liepos 6 d. apie 05.00 val. Kauno r., Babtų sen., (duomenys neskelbtini) k. esančio (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijoje, tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė R. Š. į galvos sritį bei ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė į nugaros sritį, sukeldamas R. Š. fizinį skausmą.

J. P. 2013 m. liepos 7 d. apie 22.00 val. Kauno r., Babtų sen., (duomenys neskelbtini) k., tyčia vieną kartą sudavė J. G. su medine lazda į galvos sritį, ne mažiau kaip du kartus įspyrė į veido sritį bei lūpą, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. G. muštinę žaizdą viršugalvio-pakaušio srityje, kraujosruvą apatinėje lūpoje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl muštinės žaizdos viršugalvio-pakaušio srityje, sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

D. K. 2013 m. liepos 7 d. apie 22.00 val. Kauno r., Babtų sen., (duomenys neskelbtini) k., tyčia su medine lazda sudavė vieną kartą į galvos sritį R. Š. bei du kartus sudavė į kairį bei dešinį šoną, tuo padarydamas jam muštinę žaizdą kaktoje, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėse kaktinėje, momeninėje, smilkininėje skiltyse, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje, kairių kaktikaulio, smilkinkaulio bei vidurinės kaukolės pamato duobės lūžius, minkštųjų audinių kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, kraujo susikaupimą kairėje būgninėje ertmėje, trauminį ostitą kairėje, dėl ko R. Š. buvo sunkiai suluošintas, tai yra padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. parodė, kad 2013-07-06 Zacyšiaus dvare šventė jo brolio žmonos – A. K. gimtadenį. (duomenys neskelbtini) dvaras yra Kauno raj., Babtų apyl., tai privati valda, tvora aptverta teritorija. Susirinko visi artimieji, giminės, keletas A. K. draugų. Tarp jų buvo ir pusbrolis A. Ž., pravarde „smuikas“. Minėtą teritoriją prižiūri kaltinamasis, jis turi raktus nuo vartų bei joje esančių pastatų. Šventė vyko ir stalai buvo sustatyti lauke. Naktį būnant prie laužo prie vandens, apie 2-3 val. kažkas pasakė, kad prie šventės stalo yra prisirinkę svetimų asmenų. Grįžus prie stalų, rado gal keturis nematytus ir nepažįstamus asmenis, kuriems R. B. liepė nedelsiant iš šventės išvykti. Liudytojo manymu, visi minėti asmenys išėjo iš teritorijos pro vartus, nors tiksliai keli išėjo, to kaltinamasis nematė. Daugiau jokių konfliktų nebuvo, visi šventė toliau. Po kažkiek laiko vėl nuėjus prie laužo, pamatė, kad A. Ž., guli kruvinu veidu (iš nosies buvo nubėgęs kraujas). Kažkas pasakė bei parodė, kad pastarąjį primušė netoliese stovėjęs R. Š.. Tada kažkas, gal T. B., liepė R. Š. tuoj pat išeiti bei kartu su kitu asmeniu, paėmę už parankių, R. Š. išvedė pro vartus. Išvedamas R. Š. per daug nesipriešino. Daugiau niekas nieko dėl A. Ž. sumušimo nesiaiškino, paliko jį gulėti ten, kur gulėjo, ir visi šventė toliau. D. K. buvo atsivedęs porą draugų, lyg M. S. ir A. Š. Sūnus neminėjo, kad po to tie du jo draugai galėjo pasikviesti dar draugų. Problema dėl sūnaus telefono dingimo atsirado tik 10 val., kada likusieji šventėje jau ruošėsi važiuoti namo. D. K. ieškojo telefono po visą dvaro teritoriją, galvodamas, kad galėjo pamesti.

Liepos 7 d., jau atsigulus miegoti, buvo prietema, apie 23.30 val., namų apačioje išgirdo triukšmą – rėkavimus, trankymą durimis. Išbėgus iš savo buto (kuris yra antrame aukšte), besileidžiant laiptais, pirmo aukšto buto tarpduryje pamatė sukniubusį savo sūnų, rankomis užsidengusį galvą. Taip pat pamatė vieną žmogų, spiriantį sūnui, bei už minėto asmens dar dviejų žmonių siluetus. A. K. pradėjus rėkti, minėti trys asmenys išlėkė iš laiptinės. Pribėgus prie sūnaus ir paklausus, kas vyksta, šiam kažką atsakius, A. K. išlėkė į lauką ir pamatė, kad priekyje prieš gal apie 3 m nuo laiptų stovintį J. P. automobilį stovi jam iš matymo pažįstamas žmogus Z. J. Kaltinamajam užsipuolus pastarąjį, ką jis čia išdarinėja, šis pasakė, kad buvo „užkabinta jo chebra“ ir dabar bus blogai. Kaltinamasis su Z. J. pradėjo koliotis. Tuo metu pro juos praėjo J. P. su D. K. ir atsistojo kitoje automobilio pusėje, maždaug prie galinės automobilio dalies. Tada A. K. pamatė, kad nuo namo galo atbėgęs nepažįstamas vyriškis sudavė J. P. kumščiu į veidą. J. P. su minėtu asmeniu susikibo, tarp jų prasidėjo muštynės. Tuo metu per kiemą atbėgo kaltinamajam pažįstamas P. G., kuris J. P. tampė už rūbų, bandė suduoti. Tada įsikišo šone stovėjęs D. K. – iš už nugaros apglėbė P. G. ir laikė jo rankas. Besimušantys asmenys atbuli priartėjo prie netoliese stovėjusio kaltinamojo automobilio „VW Golf“ ir suklupę nugriuvo – ant J. P. nukrito, kaip dabar jam žinoma, J. G., o D. K. tuo metu laikė P. G. J. P. kažkaip išsinėrė iš J. G., o P. G. tuo metu nugriuvo ant J. G.. J. P. su D. K. atsitraukė į šoną, arčiau kaltinamojo A. K. Pašokęs P. G. nubėgo prie kažkur už 5-7 m link autostrados pusės nuo besimušančiųjų atsiradusio R. Š. ir pradėjo kumščiais pastarąjį mušti į veido sritį. R. Š. nugriuvo atbulas ant nugaros. Tada P. G. R. Š. pakelia už krūtinės (paaiškino, kad gal tiksliau, suima už rūbų ir tempia į viršų) ir vėl trenkia ranka, spiria, vėl pakelia už krūtinės, vėl muša, spardo. Taip sudavė ne mažiau kaip du kartus. Mušdamas ir pats nugriuvo, nes buvo labai girtas. Tuo metu žmona surėkė, kad iškvies policiją. Taip pat nuo dvaro pusės pasimatė atvažiuojanti mašina. Iš atėjusių asmenų kažkas suriko, kad reikia bėgti, nes atvažiuoja mentai, ir minėti asmenys iš kiemo pasišalino. Kaltinamajam nuėjus pas savo mamą, mama papasakojo, kad minėtiems asmenims, atvažiavus (ji tuo metu perkėlinėjo veršiuką prie kelio, kur minėtų asmenų mašina sustojo) ir išlipus, P. G. buvo tiek girtas, kad pradėjo šlapintis ant toje vietoje augusių gėlių. Mamai pradėjus gėdinti, P. G., atsikirtinėjo, įžeidinėjo, traukė nuo galvos skarutę, dėl ko išsigandusi mama pasislėpė savo kambaryje. Mama turėjo kirvuką, kadangi ėjo perkelt veršiuką. Atvažiavę minėti asmenys savo automobilį „Golf“ buvo pastatę ant pagrindinio kelio, ties įvažiavimo į kiemą keliuku, automobilis buvo gal 40 m nuo laiptų. Kas vyko kieme, iš automobilio matyti nebuvo galima, nes vaizdą užstojo namas. Visi asmenys buvo visiškai girti – jie nekoordinavo veiksmų, po kiemą ėjo skersai, svirduliuodami, nepastovėjo. Kaltinamasis parodė, kad su Z. J. nebuvo jokio pokalbio dėl telefono, kad tokio pokalbio ir negalėjo būti ir dėl to jie negalėjo atvažiuoti aiškintis, nes telefono buvo pasigesta tik 10 val. ryte, jau važiuojant namo.

Nurodė, kad jis tyrėjai pasakė, kad R. Š. buvo išprašytas R. B. dėl to, kad primušė A. Ž., ir dėl to, kad nekviestas atėjo. Kodėl tyrėja to neužfiksavo jo parodymuose (2 t., b. l. 23-24), tai yra R. Š. išprašymo priežasčių, nežino, tyrėja jam paaiškino, kad teisiamas ne R. Š., o kaltinamasis, kad, kai bus teisiamas R. Š., tai tada gal ir reikės pasakoti, kad jis sumušė A. Ž..

Kaltinamasis nurodė, kad, jo nuomone, apie nukentėjusiojo J. G., liudytojo P. G., kaltinamųjų D. K. bei J. P. susigrūmimą kieme jis vienodai pasakojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 23-24), kaltinamasis A. K. parodė, kad J. G., pribėgęs prie J. P., iš karto kumščiu sudavė vieną kartą pastarajam į veidą, ir J. G. su J. P. tarpusavyje susikimba, vyksta susistumdymas. Netrukus į kiemą įbėgęs P. G., pribėgęs prie besistumdančiųjų, taip pat įsikibo rankomis J. P. į rūbus, tačiau, ar sudavė nors vieną smūgį, nematė. D. K. puolė laikyti P. G., jį apkabindamas rankomis ir taip norėdamas išskirti. Ir jie taip besistumdydami pasitraukė kiemu iki netoliese buvusio kito automobilio. Besistumdant J. G. pargriuvo ant žemės, o J. P. tuo metu nuo jo atsitraukė. P. G. taip pat kažkaip užsikabino ir nugriuvo. Jie buvo neblaivūs, girti, todėl ir nugriuvo. D. K. su J. P. atsitraukė į šalį, o G. taip ir liko gulėti ant žemės: P. G. stovėjo ant keturių, o J. G. gulėjo šalia jo.

Kaltinamasis J. P. parodė, kad 2013-07-06 apie 21-22 val. D. K. pakviestas nuvyko į draugo giminaitės A. K. švenčiamą gimtadienį. Apie 24-01 val. jis nuėjo miegoti. Kitą dieną buvo kalbama, kad į šventę buvo atėję svetimi asmenys. Jis pats naktį taip pat matė, kad prie stalo gėrė kažkokie nematyti, nepažįstami keturi asmenys. Kitą dieną taip pat kažkas sakė, kad buvo sumuštas A. Ž. ir po jo sumušimo buvo iš dvaro išprašyti keli asmenys, tarp jų R. Š.. Atsikėlus, apie 10-11 val. D. K. pasigedo savo telefono.

2013-07-07 pas D., bute, esančiame pirmame aukšte, žiūrint televizorių, apie 23.30 val., išgirdo laiptinėje triukšmą, lyg kažkas daužosi, lyg kažkas kalba. D. nuėjus pažiūrėti, kaltinamasis pamatė, kad D. K. gavo smūgį ir sukniubo. Kaltinamasis J. P. pribėgęs prie D. K., pamatė už pastarojo kažkokį vyrą. Kaltinamajam bandant tą vyrą nustumti, pastarasis kaltinamajam J. P. trenkė į akį. Kol kaltinamasis pribėgo prie D. K., pastarajam buvo įspirta dar 2-3 kartus. Tuo metu išgirdo, kaip A. K. iš viršaus pradėjo rėkti, ką tie asmenys daro. Laiptinėje buvę asmenys išėjo iš laiptinės, paskui juos išėjo A. K. Neužilgo į lauką išėjo ir kaltinamasis su D. K. Išėję pamatė Z. J. riejantis su A. K.. Kaltinamasis su D. K. nuėjo už prieš laiptinę stovėjusio J. P. automobilio. Kaltinamasis nuėjo šiek tiek į kiemo vidurį, pažiūrėti, gal yra daugiau asmenų, nes matė ir suprato, kad D. K. mušimo metu buvo ne vienas, o daugiau asmenų. D. K. buvo netoliese. Kaltinamasis pamatė, kad už namo kampo, kur yra keliukas įvažiavimui, stovi trys asmenys. Grįžtant atgal link A. K., pamatė, kad atbėga vienas jų, kaip tuojau atpažino, kad tai J. G., kuris kaltinamajam trenkė į veidą. Kaltinamasis su J. G. susigrūmė. Vėl pamatė, kad pribėgo dar vienas asmuo – kitas brolis G. ir taip pat puolė J. P. Laikydamas J. G. už rankų, kaltinamasis traukėsi atgal, P. G. bandė suduoti iš šono. Taip besitraukiant, kaltinamasis J. P. kažkaip pargriuvo aukštielninkas (kaltinamojo teigimu, griūdamas aukštielninkas, J. G. rankas paleido ir užsidengė veidą), J. G. užgriuvo ant kaltinamojo, o paskui užgriuvo ir P. G.. Prie pat kaltinamojo nugriuvimo vietos buvo prie traktoriaus kabinama bačka ir padėtas šulinio dangtis. J. P. išlindinėjant iš po ant jo užgriuvusių asmenų, matė, kad D. K. nuo kaltinamojo atkelia P. G.. Kaltinamajam išlindus ir su D. K. einant link A. K., pamatė, kaip P. G. pribėgęs prie kiemo vidury stovėjusio R. Š., užsimojo jam suduoti ir R. Š. griuvo. Eidamas dar atsisuko ir pamatė, kad P. G. spardo R. Š. Į kurias kūno vietas spardė, neprisimena arba nepastebėjo. Kažkam surikus, kad važiuoja policija, o tuo metu nuo Zacyčiaus dvaro kaip tik su šviesom važiavo mašina, atvykusieji suriko, kad reikia bėgti, ir minėti asmenys visi išbėgo, paskutinis svirduliuodamas išėjo R. Š.

Dėl kaltinamajam padarytų mėlynių prie akies ir ant rankų į policiją, medikus nesikreipė, nes žinojo, kad G. turi daug pažįstamų policijoje, todėl manė, kad jei kreiptųsi, būtų tik laiko gaišatis, ir dar tikriausiai pats liktų kaltas. Į akį gavo tą vakarą kambaryje bei nuo J. G. į tą pačią akį lauke. Kaltinamojo teigimu, P. G. gal dėl girtumo bei buvusios prietemos susimaišė, todėl mušėsi tarpusavy. Tuo metu buvo ganėtinai tamsu, o visi atvykę asmenys buvo girti. Matėsi kad G. buvo girti, nes jie „plavinėjo“, jų judesiai buvo nekoordinuoti, kai kaltinamąjį buvo užgriuvę, jautėsi alkoholio kvapas. Bute kaltinamajam ir D. K. sudavęs asmuo buvo stambaus sudėjimo, su šviesia „maike“. Būnant lauke, matė, kad su šviesia „maike“ buvo J. G. Jeigu automobilis stovi ant pagrindinio kelio, iš jo niekaip neįmanoma matyti, kas vyksta kieme, nes yra dviejų aukštų daugiabutis namas ir namas kiemą užstoja.

Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 49-50) kaltinamasis J. P. parodė, kad D. K. atidarius buto duris, pamatė kaip D. K. rankomis užsidengė veidą ir, paėjęs šiek tiek atgal, nugriuvo ant žemės šonu, tada apsivertė ant pilvo ir rankomis užsidengė galvą. Kaltinamasis pribėgęs prie D. K., tarpduryje pamatė stovintį vyriškį, kuris kelis kartus įspyrė D. K.: į galvos sritį, į petį. Priėjus arčiau to vyriškio, bandant ištiestomis rankomis jį nustumti toliau nuo D. K., vyriškis delnu sudavė J. P. į dešinę veido pusę. Teigė tyrėjai sakęs, kad nežinantis, ar jam buvo suduota kumščiu, ar delnu. Mano, jog tyrėja parašė, kad buvo suduota delnu, nes gal jai taip gražiau skambėjo. Teigė sakęs, kad jam buvo suduota į akį, gal tos aplinkybės vėliau nepatikslino. Mano, kad A. K. pašnekesį su Z. J., kad šie koliojosi, riejosi, ginčijosi, ikiteisminio metu jis apibendrino žodžiu „kalbėjosi“. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu nėra visiškai nuoseklūs, kaip teisme, nes pas tyrėją daugiausia jis atsakinėjo į klausimus, protokole tyrėja užrašė daugmaž apibendrintus jo parodymus, pažodžiui jo parodymai nebuvo užrašomi.

Ikiteisminio tyrimo metu apie susidūrimą su G. (2 t., b. l. 49-50) kaltinamasis J. P. parodė, kad prie kaltinamojo su D. K. pribėgęs J. G. jam trenkė vieną kartą kumščiu į dešinę veido pusę. Nuo suduoto smūgio jis abejomis rankomis užsidengęs galvą, kad daugiau nesuduotų, traukėsi toliau nuo jo atbulas. Jam besitraukiant, susipynė kojos ir J. P. nugara pargriuvo ant žolės. Būnant nugriuvusiam, J. G. dar bandė jam įspirti, tai yra kėlė dešinę koją įspirti, tačiau nepataikė ir nugriuvo ant žolės. Tada besistodamas J. P. pastebėjo, kaip D. K., rankomis suėmęs vyriškį per pečius iš nugaros pusės, tempia ant savęs, atgal nuo J. P. ir nugriuvusio ant žolės J. G. P. G. Dėl ko P. G. D. K. tempė nuo jo, nesuprato, greičiausiai gynė. J. P. atsistojus, D. K. paleido P. G. Tuo metu nuo žemės atsistojęs J. G. nubėgo už namo.

Kaltinamojo teigimu, parodymuose nėra užrašyta, kad kažkas buvo ant jo užkritę, nes, matyt, tyrėja to neužrašė. Perskaitęs protokolą, galimų netikslumų nepatikslino, nes protokolas beveik du lapai, jo parodymų esmė maždaug atitiko, o smulkmenas per du lapus galėjo netyčia ir praleisti. Kai kurias jo pastabas tyrėja užrašė, o dėl kai kurių sakė, kad tai ne esmė, smulkmenos ir nereikia rašyti, kai kurias pastabas tyrėja atsisakė užrašyti. Tyrėja apklausos pradžioje, prieš pradedant klausinėti, jam teisių neišaiškino, po apklausos neišaiškino, kad gali daryti kažkokius prierašus, reikšti pastabas.

Kaltinamasis D. K. parodė, kad 2013-07-06 švenčiant tetos A. K. gimtadienį, pas jį atvažiavo M. S., taip pat jis kartu atsivežė A. Š. ir G. G.. D. K. leido pastariesiems ateiti. Apie 2-3 val. kaltinamasis nuėjo miegoti. Eidamas miegoti, matė, kad yra atvykęs ir R. Š.. Ryte 10 val. atsikėlęs, pasigedo savo telefono, iš vakaro palikto ant kolonėlių. Visur išieškoję ir niekur neradę, visi išvažiavo namo. Jis pats asmeniškai tą vakarą jokio konflikto nematė. Girdėjo, kad buvo primuštas A. Ž., tačiau nežino, kodėl. Kiek girdėjo, pastarąjį sumušė R. Š..

Liepos 7 d. su J. P. žiūrint filmą pirmame aukšte esančiame bute, apie 23-23.30 val. išgirdo laiptinėje triukšmą, bildesį, šūkavimą. Nuėjęs ir pravėręs buto duris, gavo į veidą smūgį. Sukniubęs pilvu į žemę, pajuto dar 2-3, o gal ir daugiau spyrių į galvos sritį. Tada iš viršaus pradėjo rėkti tėtis ir atbėgo žemyn. Laiptinėje buvę asmenys išlėkė į lauką. Pribėgęs tėtis kažką paklausė ir nulėkė paskui. Kaltinamasis su J. P. taip pat nulėkė paskui. Išlindę į lauką, pamatė, kad tėtis prie laiptų konfliktuoja su Z. J.. Kaltinamasis su J. P. atsistojo už J. P. mašinos. Taip bestovint, prie J. P. prilėkė J. G. ir sudavė jam į veidą. Kaltinamasis bandė J. G. traukti, bet tada ant J. P. puolė kitas G. Kaltinamasis bandė G. patraukti. Visi „susikibę“, taip „nuslydo“ kokius 2-3 m link automobilio „Golf“. Tada J. P. suklupo, J. G. užkrito ant pastarojo, o kaltinamasis laikė P. G.. K. P. G. paleidus, pastarasis taip pat ten nugriuvo. Tada kaltinamasis su J. P. atsitraukė nuo abiejų G. kiek arčiau tėčio, link laiptinės. Tada P. G. pakilo nuo žemės ir, pribėgęs prie iš kažkur vidury kiemo stovėjusio R. Š., sudavė šiam į veidą. R. Š. pargriuvus, P. G. jį spardė. Kažkas, gal mama, pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, ir į jų kiemą atvykę asmenys iš kiemo pasišalino – pirmi lyg išbėgo G., paskutinis svirduliuodamas išėjo R. Š.

Dėl jo sumušimo nesikreipė į policiją, nes tai priklausė nuo tėvų valios. Tėvai nenorėjo kreiptis į policiją, nes nenorėjo gaišti laiko. Jie nebūtų kreipęsi į policiją, jeigu to nebūtų padariusi kita pusė. Mano, kad 2013-11-06 apklausos protokole yra klaida įvelta dėl asmens, kuris sudavė R. Š., vardo. Sudavė P. G., o ne J. G.. Kaltinamasis galėjęs vardą sumaišyti, nes jis tuo metu kaltinamųjų nepažinojo, jie abu jam buvo vienodi. Kaltinamojo nuomone, atvykę asmenys buvo girti, nes nuo jų sklido akivaizdus alkoholio kvapas, be to, alkoholio kvapas jautėsi net laiptinėje. Nematė, kur stovėjo automobilis, kuriuo pas juos kiemą buvo atvykę minėti asmenys.

Ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b. l. 90-91, 94-95) kaltinamasis D. K. parodė, kad, su J. P. iš namo išėjus į lauką, prie namo laiptų pamatė savo tėvą A. K. kalbantis su Z. J. Posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad, jo manymu, nėra situacijose skirtumo, kai žmonės kalbasi ir kai žmonės konfliktuoja. Pripažino, kad šie žodžiai nėra panašūs žodžiai, nėra sinonimai. Teigia, kad tyrėjui du kartus pasakė netiksliai, kad tėtis su Z. J. kalbėjosi, tuo tarpu teisme pasakė tiksliai – kad konfliktuoja.

Ikiteisminio tyrimo metu (2 tomas, b. l. 90-91, 94-95) kaltinamasis D. K. parodė, kad, su J. P. stovint kieme, prie jų nuo pagrindinio kelio pribėgęs J. G. sudavė vieną kartą J. P. į veido sritį. J. P. po suduoto smūgio rankomis užsidengė galvą. Tada J. G. dar keletą kartų bandė suduoti smūgius rankomis, tačiau nepataikė (savo viena ranka bandė nutraukti J. P. rankas nuo pastarojo galvos ir suduoti). Tada D. K. bandė juos išskirti, paimdamas J. G. už rankos ir traukdamas jį link savęs. Tuo metu prie jų pribėgo P. G. ir užsimojęs su ranka bandė suduoti J. P., ar sudavė, kaltinamasis nurodė nematęs, nes buvo tamsu. Tuo metu J. ir P. G. D. K. nepažinojo, kas yra kas jam pasakė kitą dieną tėvai. J. G. ir P. G. bandant mušti J. P., tai yra jiems grumiantis, D. K., paėmęs jiems už rankų, bandė atitraukti brolius G., tačiau jam nepavyko. Ir tuomet pats J. P. iš jų išsilaisvino. Jam išsilaisvinus, J. G. greičiausiai paslydo ant šlapios žolės ir nugriuvo ant žemės. Tuomet P. G. greičiausiai užsikabino už brolio kažkurios kūno dalies ir taip pat nugriuvo ant savo brolio J. G. Pastariesiems gulint ant žemės, D. K. su J. P. atsitraukė nuo jų tolėliau.

Kaltinamasis nurodė, kad apie G. grūmimosi metu užkritimą ant J. P. jis nurodė vienodai tiek ikiteisminio tyrimo apklausos, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat paaiškino, kad teismui jis davė išsamesnius parodymus, ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiančiai tyrėjai nebuvo svarbios smulkmenos.

Be kaltinamųjų parodymų jų kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis J. G. parodė, kad kaltinamieji jam yra pažįstami iš matymo, jokių tarpusavio santykių nebuvo, nebendravo. 2013-07-07 vakare, apie 22 val., su broliu P. G. būnant pas Z. J. namuose, atvažiavo R. Š. su draugu J. G., paprašė kartu su jais nuvažiuoti pas K., pasiaiškinti dėl išvakarėse buvusių įvykių – neva R. Š. iš kažko pavogė mobilųjį telefoną. R. Š. prašė važiuoti kartu, nes A. K. jį kaltino vagyste, norėjo su juo susidoroti, jį sumušti. Nukentėjusysis sutiko nuvažiuoti pas K. į namus, kad R. Š. galėtų pasiaiškinti, jog jis telefono neėmė. Pas K. be nukentėjusiojo važiavo Z. J., P. G., R. Š., J. G.. Nuvykus automobiliu įvažiavo į K. kiemą. Tuo metu jame buvo senyvo amžiaus moteris. Ji vaikščiojo po kiemą su kirviu, šūkavo, keiksnojo nukentėjusįjį su draugais, kirviu jiems grasino. Z. J. nuėjo pasišnekėti su A. K., P. G. su J. G. liko mašinoje. Nukentėjusysis su R. Š. stovėjo nuo mašinos apie 5 m atstumu, 10-15 m atstumu nuo namo. A. K. buvo lauke, prie daugiaaukščio namo laiptinės įėjimo. D. K. su J. P., turbūt pamatę juos per langą ir pagalvoję, kad nukentėjusysis su draugais nori muštis, su pagaliais rankose išbėgę iš laiptinės puolė nukentėjusįjį su R. Š., šaukdami, kad su jais susidoros, juos užmuš, savo kojomis iš kiemo jie neišeisią. Prie nukentėjusiojo pribėgo J. P., o prie R. Š. – D. K.. Tuo metu Z. J. kalbėjosi su A. K.. Nukentėjusysis gavęs smūgį pagaliu į galvą, parkrito, taip pat jam du-tris kartus buvo įspirta. Būdamas parkritęs, matė, kaip šalia kraujuotu veidu gulinčiam R. Š. D. K. spyrė į veido sritį ar į šonus. Nepamena, ar draugo atžvilgiu buvo naudojama lazda. A. K. pradėjo šaukti, kad atsineš šautuvus ir visus iššaudys. Nukentėjusysis su draugais išbėgę iš kiemo, nuvažiavo pas Z. J. į namus, apsiprausė, ir R. Š. brolis juos nuvežė į klinikas. Klinikose peršvietė galvą, sutvarkė, susiuvo žaizdą ir išleido gydytis į namus.

Paaiškino, visko labai gerai neprisimena, nurodė, kad buvo taip, kaip pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, kad tiksliau aplinkybes atsiminė iškart po įvykio ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I tomas, b. l. 46-47), kad 2013-07-07 kartu su savo broliu P. G. būnant svečiuose pas Z. J. (alkoholio nevartojo, buvo blaivūs), apie 22.00 val. pas juos motoroleriu atvažiavo jo draugas R. Š. kartu su savo draugu J. G. R. Š. papasakojo, kad iš vakaro su pažįstamais švenčiant prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini) k., Babtų sen., Kauno r., jo pažįstami K. jį apkaltino telefono vagyste, jį sumušė. Minėti asmenys buvo girti ir nieko nenorėjo girdėti, kad telefono jis neėmė. R. Š. norėjo nuvažiuoti pas K. ir jiems blaiviems paaiškinti įvykio aplinkybes, kad telefono jis nevogė, norėjo su jais susitaikyti, kad ateityje nebūtų jokių pykčių. R. Š. paprašė jų važiuoti kartu, nes jei K. pyktis dar būtų nepraėjęs, bijojo vėl būti sumuštas. Pas K. J. G. nuvyko su R. Š., jo draugu, Z. J. ir J. G. broliu Z. J. automobiliu. Atvažiavę sustojo prie įvažiavimo į namo kiemą. Nukentėjusysis matė, kad daugiabučio namo kieme stovėjo senyvo amžiaus moteris ir jaunuolis K. Nukentėjusiajam, R. Š. ir Z. J. einant per kiemą, nes R. Š. norėjo pasikalbėti su kieme stovėjusiu K., link J. G. šaukdama bei koliodamasi ir grasindama kirviu pradėjo eiti senyvo amžiaus moteris su kirviu rankose. Tada į kiemą išėjo dar vienas jaunuolis, o paskui jį – vyresnysis K. Z. J. vyresniajam K. bandė aiškinti, kad jie atvažiavo su gerais ketinimais. Tuomet jaunesniajam K. sušukus, kad atvykusiuosius užmuš, kad savo kojomis jie tikrai neišeis, abu jaunuoliai įbėgo į daugiabučio namo laiptinę ir tuoj pat išbėgo į kiemą, rankose turėdami po lazdą. Abu jaunuoliai šaukdami (grasindami) pradėjo bėgti link jų. Link J. G. bėgęs jaunuolis (kurio vardo ir pavardės ikiteisminio tyrimo metu nežinojo) staigiai užsimojo lazda. Nukentėjusysis pajuto smūgį į galvą ir suklupo ant žemės, tada pajuto spyrį į veidą, į lūpą, vėl girdėjo, kaip jaunesnysis K. šaukė, kad juos tikrai užmuš, todėl užsidengė galvą rankomis. Atsidengęs galvą pamatė, kad apie 2 metrų atstumu nuo jo ant žemės guli R. Š., kuriam iš viršugalvio bėgo kraujas, matė, kad D. K. dar vis lazda daužė R. Š. per šonus. Kur tuo momentu buvo Z. J., jį mušęs jaunuolis, nematė, nes po smūgio sunkiai orientavosi situacijoje. Vyresniajam K. pasakius, kad eina atsinešti šautuvo ir kad visus iššaudys, skubiai su R. Š. atsikėlė nuo žemės ir nubėgo prie automobilio. Ar jo brolis ir J. G. kuriuo nors momentu buvo išlipę iš automobilio, nežino, nematė. Tada jie visi nuvažiavo pas Z. J. J. G. tuo metu jautėsi labai blogai, jam labai skaudėjo galvą, galva stipriai svaigo, iš jos stipriai bėgo kraujas, skaudėjo ir tino lūpa, kur įspyrė jaunuolis, sudavęs jam per galvą lazda. Pas Z. J. jis ir R. Š. šiek tiek apsiprausė kruvinus veidus. Kadangi pas jį ir pas R. Š. galvose buvo didelės kirstinės žaizdos, R. Š., paskambinęs broliui, paprašė nuvežti juos į ligoninę. T. Š. nukentėjusįjį ir R. Š. nuvežė į Kauno klinikas, kur jam peršvietė galvą, susiuvo prakirstą viršugalvį ir prakirstą lūpą, išleido gydytis namuose, o R. Š. paguldė į ligoninę. Grįžęs į namus, jis labai blogai jautėsi, blogai jaučiasi ir iki šiol, nes labai svaigsta galva, nuolat pykina.

Šiuo metu yra matoma įvykio pasekmė – galvoje likęs didelis randas. Dar ir šiandien negali dirbti pilnu pajėgumu – pradėjus dirbti, svaigsta galva, ją skauda, jaučiamas silpnumas, būna, kad galvos skausmai užeina ir be priežasties. Kadangi jis yra ūkininkas, turi apdirbti 400 ha žemės, ši trauma jam labai susilpnino darbo galimybes. Po įvykio jautė fizinius skausmus, dėl kurių negalėjo dirbti dvi-tris savaites, jam buvo paskirtas namų režimas, dėl ko sumažėjo bendravimas, turimų pomėgių tenkinimas, praskelta lūpa gijo apie porą savaičių (iš išorės lūpos trūkimas nesimatė, tačiau vidinis trūkimas trukdė valgymui, skaudėjo), teko gerti stiprius vaistus nuo skausmo, taip pat vaistus, kad nesusidarytų trombai, kadangi dėl nesterilaus įvykio įrankio buvo žaizdos užkrėtimas, teko ilgai gydytis.

Įvykio metu buvo blaivas. K. kieme išlipus iš automobilio matėsi ne visas kiemas. Su A. K. nuėjo šnekėtis Z. J., kuris sakėsi A. K. pažįstantis. Patvirtino matęs jaunuolius kaltinamuosius ateinant su lazda. Labiau vyko mušimas iš kaltinamųjų pusės. Jis pats bandė dengtis, galbūt galėjo suduoti kaltinamajam ginantis, tačiau tuo abejoja. Nuo smūgio nukrito ant šono, pilvo, nukritimo pozos neatsimena. Ten, kur krito, augo žolė, todėl nemano, kad lūpą galėjo susižaloti krisdamas. Posėdžio metu nurodė nepamenantis, ar po įvykio atsikėlė pats, ar jį pakėlė brolis. . Žemės ūkio technika (gal kokia priekaba) nuo įvykio vietos galėjo būti už apie 15-20 m. Lyg konflikto su senyva moteriške metu J. G. išvarė automobilį prie įvažiavimo į kiemą, šalia važiuojamosios dalies, tiksliai kuriuo tai momentu buvo, nepamena. Nuo tos vietos, kur buvo pastatytas išvarytas automobilis, laiptinės nesimatė, nes buvo kitoje namo pusėje. Tačiau galėjo matytis ta vieta, kur vyko muštynės. Neatsimena, kur, jam grįžus po įvykio prie mašinos, buvo jo brolis ir J. G.. Atvykus pas K., matomumas dar buvo neblogas, šviesų degti nereikėjo.

Nukentėjusysis. R. Š. parodė, kad kaltinamieji iki įvykių buvo pažįstami iš matymo, visi tarpusavyje pasisveikindavo, tačiau nebendraudavo, jokių piktumų tarp jų nebuvo. Paaiškino, kad 2013-07-06 vakare atvažiavęs E. G. pakvietė važiuot pas draugus, kurie pastarąjį pakvietė, prie užtvankos (Krivėnų k.). Nuvykus pamatė, kad švenčia pažįstami žmonės, todėl abu prie jų prisijungė. Po maždaug 2-3 val. A. K. pasigedo telefono, pradėjo jo ieškoti. Po kiek laiko liepė nukentėjusiajam, kad šis atiduotų telefoną A. K. Nukentėjusiajam aiškinant, kad jis telefono neėmė, A. K. trenkė nukentėjusiajam (kuris tuo metu sėdėjo prie vandens ant kranto, ant žolės) abiejų rankų kumščiais tris kartus į galvos sritį. Nuo smūgių nukentėjusysis nukrito ant šono. Atsipeikėjęs nukentėjusysis pradėjo bėgti. Atsisukęs pamatė, kad paskui jį atbėga trys asmenys, kurių tarpe buvo D. K. ir J. P. Kažkuris iš besivejančiųjų nukentėjusiajam sudavė į dešinę koją, dėl ko nukentėjusysis parkrito ant kairio šono. Tada nukentėjusysis buvo spardomas, jam buvo liepiama atiduot telefoną, priešingu atveju buvo žadama užmušti. Išbėgus iš teritorijos, išsikvietė brolį, kuris kruviną nukentėjusįjį parvežė namo. Kartu su nukentėjusiuoju atvykęs E. G. namo išvažiavo po kokių 2 val. nuo atvykimo. Po įvykio iš nosies bėgo kraujas, dėl to rūbai buvo kruvini. Įvykis galėjo būti apie 5 val. Atsikėlęs apie 12 val., apie įvykį papasakojo broliui. Vakare apie įvykį taip pat papasakojo J. G., kuris pasiūlė važiuojam pas Z. J., nes šis pažįsta A. K.. Apie 21 val. nuvažiavo kartu pas Z. J., kur sutiko P. ir J. G. Papasakojus visiems apie buvusį įvykį, buvo nutarta važiuot pas K. išsiaiškinti, kad nukentėjusysis dėl nevogto telefono nebūtų mušamas daugiau. Visi išvažiavo Z. J. mašina, kurią vairavo J. G.. Įvažiavę į K. kiemą prie namo kampo, dar būdami mašinoje pamatė senyvą moterį ir prie laiptinės stovintį D. K.. Tada pastarasis nubėgo į daugiabutį, o išėjo A. K.. D. K. vėl išėjo į kiemą su J. P. Z. J. pirmas nuėjo pasišnekėti su A. K., kad R. Š. neėmė pastarojo telefono. Tuo metu vyresnio amžiaus moteris, ėjusi per kiemą link laiptinės, pasiėmė kirvį ir pradėjo mosikuotis, šaukdama, kad atvažiavusieji vagys, „žulikai“. Po kiek laiko prie A. K. ir Z. J. priėjo pasiaiškinti ir nukentėjusysis su J. G.. D. K. ir J. P. tuo metu taip pat buvo kieme ir girdėjo nukentėjusiųjų aiškinimąsi. Tada D. K. ir J. P. nubėgo į laiptinę. Po kiek laiko išbėgę iš laiptinės su lazdomis rankose bei pribėgę prie R. Š. su J. G., D. K. ir J. P. nukentėjusiesiems trenkė per galvas. Pirmiausia J. P. trenkė J. G., po to D. K. lazda – R. Š.. Tuo metu nukentėjusieji stovėjo kieme, šalia laiptinės. Nuo smūgio nukentėjusysis R. Š. nukrito, neteko sąmonės. J. G. taip pat nukrito. Dar nukentėjusysis nurodė pamenąs, kad jį kruviną, su šlapia nuo kraujo kepure kažkas kėlė, vedė į mašiną, tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena, į ją įsodino J. G.. Beeinant į mašiną, A. K. pagrasino juos visus nušauti. Iš K. jie važiavo pas Z. J. į namus apsiprausti. Į Klinikas nukentėjusįjį su J. G. nuvežė nukentėjusiojo brolis. Iš Klinikų jį išleido po 11 parų. Įvykio metu jie buvo blaivūs. Pas Z. J. nukentėjusysis alkoholio nevartojo, nematė, ar vartojo kiti. Ant stalo butelių nebuvo. Nuo savo draugų alkoholio kvapo nejuto. Nematė, ar J. G., prieš jam gaunant smūgį su lazda, kas nors iš priėjusių sudavė smūgį ranka į veidą. Teigė, kad tuo metu nukentėjusysis kalbėjo su A. K. ir nematė, kas vyksta šone. Nukentėjusysis nurodė įsitikinęs, kad kaltinamiesiems pribėgus, jie iš karto smūgiavo lazdomis. Tiksliai neatsimena, kokioje padėtyje jis buvo, kai jam buvo suduotas smūgis. Neatsimena, kad tarp kaltinamojo ir J. G. būtų įvykusios grumtynės, kad jų metu J. G. būtų nugriuvęs ant žemės. Atvažiavus pas K., automobilį jie pastatė prie namo kampo, kur ir išlipo. Parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė kitą pastatymo vietą, nes, kai vyresnio amžiaus moteris pradėjo vaikščioti su kirviu, draugai P. G. ir J. G. automobilį išvarė ant pagrindinio kelio. Nematė, kokiu momentu tai buvo. Neprisimena, kodėl to nepaaiškino tyrėjai. Dvare, kur įvyko pirmas įvykis, yra aptverta teritorija, tačiau iki tol nebuvo pakabintas įspėjimas, kad tai privati valda. Lentelė atsirado tik po kokio mėnesio, savaitės.

Po šio įvykio nukentėjusiajam ligi šiol svaigsta galva, vaistus vartoja kiekvieną dieną, turi lankytis pas gydytojus. Prieš mėnesį bendraujant su gydytoju, pastarasis sakė, kad, jeigu nepraeis galvos skausmai, reikės operuoti galvoje esantį nuo sužalojimo susidariusį krešulį, nes buvo trūkusi kaukolė. Šiuo metu dėl sužalojimo galvoje yra likęs randas. Po įvykio nukentėjusiajam skaudėjo visą kūną, šonai buvo „mėlyni“ (tai pasidarė nuo to, kai nukentėjusysis pavytas buvo spardomas). Prieš įvykį dirbo langų montuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Dabar šioje įmonėje nedirba, nes skauda galvą (įmonėje reikalingas fizinis judėjimas). Nors yra registruotas darbo biržoje, tačiau darbo pasiūlymų negauna, nes apie savo sveikatos būklę, kad negali dirbti fizinio darbo (negali atsitūpti, atsistoti – iš karto svaigsta galva), informavo darbo biržos darbuotojus. Iki traumos uždirbdavo 4-5 tūkstančius litų. Kai buvo išleistas iš ligoninės, jam buvo liepta 2-3 mėn. gulėti lovoje. Tuo metu pavaikščioti galėjo, bet jokio darbo negalėjo dirbti. Už tuos 3 mėn. nedarbingumo neturėjo, nes jis dirba pagal patentą ir tuo metu jo dėl negalėjimo dirbti nesamdė.

Nukentėjusysis nurodė, kad dėl po įvykio praėjusio ilgo laiko tarpo (praėjo apie pusantrų metų) gerai įvykio aplinkybių neatsimena, be to, po įvykio jis ir šiaip prasčiau atsimena. Be to, ir parodymuose, kuriuos davė tyrėjai, gali būti netikslumų, nes jam yra blogai su atmintimi. Tyrėjai apie įvykį, faktus papasakojo tai, ką atsiminė.

Liudytojas J. G. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, A. K. tik iš matymo yra matęs, žino, kad jis gyvena Krivėnų k. 2013 m. galimai liepos 7 d. naktį gavo žinutę, kad R. Š. blogai, jam bėda. Dieną susitikus R. Š. papasakojo, kad būnant prie užtvankos Krivėnų k., kur renkasi jaunimas, jį sumušė K., nes tariamai R. Š. iš prie užtvankos šventusių asmenų pavogė telefoną. R. Š. rodė galvoje guzą, aiškino, kad skauda galvą. Liudytojas yra garantuotas, kad R. Š. negalėtų pavogti ir jis nepavogė. Nutarę, kad reikia išsiaiškinti, kodėl draugas buvo sumuštas, kai jis to telefono nepavogė, kartu liudytojo motociklu nuvažiavo pas Z. J., kadangi žinojo, kad pastarasis K. pažįsta. Ten buvo ir G. Papasakojus, kad atsitiko, visi Z. J. automobiliu nuvyko pas K. Buvo maždaug apie 22 val., dar šviesu. Įvažiavę į kiemą, sustojo šalia namo. R. Š., J. G. ir Z. J. nuėjo link namo, o liudytojas ir P. G. liko automobilyje. Liudytojas, būdamas automobilyje, matė kiemą, tuo metu jame žmonių nebuvo. Draugams einant link namo, iš jo išėjo ir visi trys kaltinamieji. Labai greitai tarp minėtų asmenų prasidėjo veiksmai: susistumdė, išsitraukė iš kažkur pagalius, susimušė. Vienas Z. J. buvo priėjęs arčiau prie A. K., su juo kažką aiškinosi. R. Š. su J. G. stovėjo toliau. D. K. ir J. P. pasiėmė iš kažkur prie namo padėtus pagalius, kur tai buvo, neatkreipė dėmesio. Pamatęs, kad kieme triukšmas, liudytojas išlipo iš mašinos. Taip pat netoli jų dar buvo atsiradusi kažkokia rėkianti senyvo amžiaus moteris, besimosikuojanti į mašiną kirviu, kaip liudytojas suprato, nepatenkinta, kad jis su draugais atvažiavo. Liudytojas atbulas išvairavo mašiną iš kiemo į pagrindinę gatvę. Mašinos priekis buvo į autostradą. D. K. ir J. P. su pagaliais bėgo link R. Š. ir J. G. D. K. trenkė R. Š. į galvą iš priekio tiesiai su lazda, o J. P. – J. G.. Matė, kad po smūgio R. Š. iškart pargriuvo. Liudytojas ėjo pastarojo paimti. J. G. taip pat gulėjo, šio brolis jį kėlė. Sumuštuosius susodinę į mašiną, išvažiavo namo. Kur tuo metu buvo Z. J., liudytojas nekreipė dėmesio. Keliant į mašiną R. Š., Z. J. atėjo. Nepamena, kaip muštynės baigėsi, tik girdėjo kažką rėkiant, kad neštų šautuvą. R. Š. galva buvo kraujuota, jis buvo su kepure. Liudytojas pas Z. J. namuose pastarajam galvą nuplovė. J. G. ant galvos, kur buvo žaizda, buvo užsidėjęs maikę. Jis taip pat buvo visas kraujuotas. Liudytojas paskambino R. Š. broliui, kad šis brolį nuvežtų į ligoninę, nes matė, jog žaizda buvo nemaža. R. Š. brolis atvyko greitai, gal per 10-15 min., R. Š. ir J. G. vežė į ligoninę. Liudytojas į ligoninę nuvažiavo paskui. Liudytojui nuvykus į priimamąjį, jis nuėjo pas R. Š. brolį, o nukentėjusieji atrodo jau buvo priimti.

Tiksliai nematė, kad kaltinamieji susistumdė su nukentėjusiais, matė, kaip R. Š. ir J. G. krenta. Toje vietoje, kur nukrito, buvo žvyras ar asfaltas, jokių besimėtančių daiktų nebuvo, nukentėjusieji krito ant žemės. Nurodė, kad automobilį iš kiemo patraukė po smūgių nukentėjusiesiems gavimo – pamatęs, kad R. Š. suduodamas smūgis.

Ikiteisminio tyrimo liudytojo apklausos metu (1 tomas, b. l. 69-70) dėl lazdų buvimo vietos liudytojas J. G. buvo nurodęs, kad iš namo išėjus aukštam vaikinui (iš parodymų konteksto suprantama, kad tai J. P.) su lazda rankoje, D. K. per duris įbėgo į namą ir tuoj pat išbėgo jau su lazda rankoje. Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas patvirtino, kad buvo taip, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nes posėdžio metu jis jau yra primiršęs. Paaiškino, kad posėdžio metu jau ne viską prisimena, nes praėjo daug laiko, o ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas iš karto po įvykio, todėl atsiminė geriau. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, b. l. 69-70), patvirtino, kad galėjo būti, jog R. Š. jam papasakojo, kad naktį R. Š. būnant prie užtvankos Krivėnų kaime, jį sumušė A. K. bei, einant namo, mušė ir dar keli jį pasiviję asmenys; sumušė dėl to, kad neva R. Š. pavogė telefoną.

Liudytojas nurodė nematęs arba neprisimenąs, kad kas pas Z. J. būtų vartojęs alkoholį, draugai neatrodė, kad būtų išgėrę. Paaiškino, kad posėdžio metu papasakojo tai, ką pamenąs.

Liudytojas P. G. parodė, kad visus kaltinamuosius pažįsta iš matymo kaip to kaimo gyventojus, bendrų reikalų neturėjęs. Gal prieš metus, galėjo tai būti liepos 7 d., su broliu būnant pas Z. J. namuose, motoroleriu atvažiavęs R. Š. pasiskundė, kad dieną prieš tai buvo konfliktas su K. (duomenys neskelbtini) k., kad jį apkaltino vagyste ir dėl to sumušė. Parodė mėlynes. Z. J. pasiūlius nuvažiuoti pas K. pasiaiškinti, R. Š. bijant, kad vėl gali būti sumuštas, važiavo visi, buvę pas Z. J.: liudytojas, jo brolis, Z. J., J. G. ir R. Š.. Tuo metu buvo apie 22 val., lauke buvo gan šviesu. Atvažiavę įvažiavo į kiemą prie namo kampo. Z. J., R. Š., J. G. nuėjo pas K. pasiaiškinti dėl R. Š. sumušimo. Liudytojas su J. G. liko sėdėti mašinoje. Kadangi jis sėdėjo automobilio gale dešinėje pusėje, jam kiemas gerai nesimatė. Pačių muštynių liudytojas nurodė, neišlipęs iš mašinos, nematęs. Kai įvyko muštynės, tai yra, kai išgirdo garsius rėkavimus, ėjo pasižiūrėti ir jie. Už namo kampo pamatė, kad brolis ir R. Š. guli praskeltom galvom. J. P. tuo metu buvo netoli gulinčiųjų, Z. J. buvo prie laiptukų ir šnekėjosi su A. K.. R. Š. gulėjo ant žemės aukštielninkas, užsiėmęs už galvos, nejudino nei rankos, nei kojos. J. G. padėjo R. Š. atsikelti ir nueiti iki mašinos, jiems lyg dar padėjo ir Z. J.. Liudytojas tuo metu ėjo link brolio, kuris lyg kėlėsi. Tuo metu jis buvo užsiėmęs už galvos. Mašinoje, kai pakėlė kepurę, pamatė brolio galvoje žaizdą. Neatsimena, ar po sumušimo liudytojas priėjo prie brolio, ar pastarasis priėjo prie jo, galėjo būti, kad J. G. ėjo link liudytojo. Vedant nukentėjusiuosius, A. K. sakė, kad išsitrauks šautuvą ir visus sušaudys. Tuo metu matė, kad J. P. laikė rankose kažką panašaus į pagalį. Neatkreipė dėmesio, ar ką nors rankose turėjo D. K. Prieš įvykstant šiam konfliktui, kieme buvo pasirodžiusi pagyvenusi moteriškė su kirviu, kuri pradėjo su kirviu stuksenti į mašiną, todėl jie pavarė mašiną atgal. Išlipus pasižiūrėti, kas nutiko mašinai, išgirdo rėkavimus ir ėjo pasižiūrėti. Grįžus pas Z. J., apžiūrėję pamatė, kad žaizdos atviros, gilios, jas reikia sutvarkyti. Brolio draugei atvarius mašiną, už vairo sėdus J. G., paskambinus R. Š. broliui, abu nukentėjusiuosius jie nuvežė į Klinikas. Klinikose atsidūrė gal per valandą – pusantros. Klinikose apie 2-3 val. laukiant, jam buvo papasakota, kad J. P. ir D. K. pagaliais mušė į galvas. Jis pats įvykio vietoje savo brolio nemušė, R. Š. jokio smūgio nesudavė, jo nespardė.

Ikiteisminio tyrimo liudytojo apklausos metu (1 tomas, b. l. 71-72) dėl automobilio pastatymo vietos liudytojas P. G. nurodė, kad privažiavus K. namus ir įvažiavimą į keliuką, įvažiavo į jį, apsisuko ir automobilį pasistatė šalia įvažiavo ant pagrindinio kelio, priekine automobilio dalimi atgal į autostrados pusę. Posėdžio metu liudytojas parodė, kad minėtos apklausos metu dėl automobilio pastatymo niekas jo detaliai neklausinėjo, todėl jis šios aplinkybės irgi neišskyrė ir nurodė bendrai, kaip buvo pastatytas automobilis. Šiuo metu nepamena, ar liudytojas buvo šalia, ar sėdėjo viduje, kai automobilis buvo traukiamas atgal. Pamena, kad automobilio pozicija buvo pasikeitusi. Prieš važiuojant pas K., alkoholio nebuvo vartojęs, nežino, ar buvo vartojęs brolis. Neatsimena, kuris iš nukentėjusiųjų po įvykio pirmas grįžo prie mašinos. Gali būti, kad jis, padėdamas broliui eiti, buvo uždėjęs jam ant peties ranką.

Liudytojas Z. J. parodė, kad kaltinamieji yra pažįstami, draugai, santykiai normalūs. Prieš maždaug du metus, gali būti, kad tai buvo 2013-07-07, buvo muštynės tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų. Kiek prisimena, sėdint pavėsinėje lyg su J. ir P. G., atvažiavo asmuo, pravarde „P.“, tai R. Š. su draugeliu iš Kaniūkų. Kai R. Š. atvyko pas liudytoją, matėsi, kad jis buvo gavęs lupti – buvo sutinęs veidas. Liudytojas su visais draugais gurkšnojo alų. Vienas kažkuris iš jų negėrė, nes vairavo. R. Š. pasiskundė, kad buvo sumuštas A. K., kad pats nežino dėl ko, paprašė kartu nuvažiuoti ir išsiaiškinti, nes liudytojas buvo gerai pažįstamas su A. K.. Važiavo keturiese-penkiese: du broliai G., R. Š., lyg J., liudytojo mašina. Nuvažiavus mašiną pastatė ant įvažiavimo į kiemą, prie namo. Sėdėdamas keleivio pusėje, matė stovinčius A. K. su sūnumi, taip pat J. P.. Liudytojas išlipęs pradėjo su minėtais asmenimis kalbėtis. Po to iš mašinos išlindo R. Š. ir lyg G. Šnekantis A. K. pasakė, kad jis kažką padarė, bet dabar liudytojas tiksliai neatsimena, ką jis ir dėl ko padarė. Po to vyko barimasis ir įvyko konfliktas tarp (kaltinamojo) J. P. ir (nukentėjusiojo) J. G.. Prasidėjo chaosas, muštynės. Liudytojas tuo metu stovėjo šone ir kalbėjosi su A. K., todėl nelabai kreipė į tai, kas vyksta, dėmesį. Tuomet liudytojas ragino A. K. eiti kartu skirti besimušančiųjų. Kiek prisimena, muštynių rezultate abu nukentėjusieji gulėjo su prakirstom galvom. Nutempė juos į mašiną ir važiavo namo, nes nukentėjusieji labai smarkiai kraujavo. Kiek pamena, J. G. pats atsistojo, o R. Š. reikėjo padėti eiti – jį vedė liudytojas ir P. G.. Sugrįžus pas liudytoją į namus, atvažiavo R. Š. brolis, pasiėmė R. Š. ir nuvežė į ligoninę. Taip pat R. Š. broliui kažkas paskambino, greičiausiai J., kad šis atvažiuotų, nes reikia į ligoninę, nes smarkiai prakirsta galva. Iki įvykio liudytojas buvo išgėręs 2-3 po 0,5 l alaus skardines. Kažkiek visi gėrė, bet tiksliai nurodyti, kas kiek gėrė, liudytojas negali. Muštynių metu lyg kažkas turėjo pagalį. Liudytojas su draugais su savimi pagalio neatsivežė, nes važiavo ne konfliktuoti, o žmogiškai kalbėtis. Nematė, kad J. P. būtų buvęs po muštynių sumuštas, ar kad jam būtų bėgęs kraujas. J. G. brolis ir J. G. nieko nedarė, jie stovėjo šalia iš kairės pusės ir klausėsi, kol liudytojas kalbėjosi su A. K.. Taip pat prisiminė, kad į kiemą buvo išėjusi močiutė.

Liudytojas parodė, kad apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo metu pasakė tai, ką prisiminė, tai yra, kad (1 tomas, b. l. 66-68) 2013 metų liepos 7 dieną pas jį lauko pavėsinėje apie 22.00 valandą su broliais J. ir P. G. pradėjo gerti alų. Netrukus motoroleriu atvažiavo R. Š. ir J. G. R. Š. jam pasiskundė, kad jį naktį sumušė A. K. ir jo sūnus, kad neva R. Š. iš kažkurio iš pastarųjų pavogė mobilaus ryšio telefoną. R. Š. paprašė liudytojo važiuoti su juo kartu pas K. išsiaiškinti ir paaiškinti, kad R. Š. tikrai jokio telefono nevogė, kad daugiau nekiltų konfliktų. R. Š. prašė liudytojo važiuoti, nes pastarasis gana gerai pažįstamas su K. R. Š. veidas buvo patinęs. Liudytojo automobiliu „VW Golf“ liudytojas su R. Š., J. ir P. G. bei J. G. nuvažiavo pas K., gyvenančius (duomenys neskelbtini) kaime, maždaug 6 kilometrų atstumu nuo liudytojo namų. Automobilį vairavo J. G.. Nuvažiavus automobilį pasistatė tik įvažiavus į daugiabučio, kuriame gyvena K., kiemo keliuką. Išlipę liudytojas bei R. Š. ir J. G. ėjo link K. buto. J. G. ir P. G. pasiliko automobilyje. Kieme prie namo laiptinės buvo D. K. su tėvu A. K. ir dar vienas jaunuolis, kurio liudytojas nepažinojo. Dar beeinant link minėtų asmenų, D. K., juos pamatęs, įėjo į namo laiptinę ir iš jos išbėgo su beisbolo lazda rankoje. Tėvas A. K. liepė D. K. lazdą padėti. D. K. lazdą padėjo laiptinėje, iš karto už durų. Su K. ir minėtu jaunuoliu liudytojas su draugais susitiko apie 20 metrų atstumu nuo laiptinės. Pasisveikinę su visais trimis, liudytojas pradėjo klausinėti dėl įvykusio konflikto su R. Š.. A. K. teigė, kad R. Š. taip ir reikėjo, kad jis dar mažai gavo, teigė, kad tai dėl dingusio telefono. Tuo metu į pokalbį įsikišo nepažįstamas jaunuolis, kuris greičiausiai kažką pakomentavo. Tada J. G. jam liepė nesikišti. Taip minėti asmenys tarpusavyje apsižodžiavo. Nepažįstamas jaunuolis trenkė vieną kartą kumščiu J. G. į veidą, ir jie tarpusavy rankomis susikibo, abu pargriuvo ant žemės. Liudytojas su R. Š. iš karto puolė prie jų. R. Š. bandė atitraukti nuo jaunuolio J. G., liudytojas bandė nuo J. G. traukti jaunuolį. Ir tuo metu, jiems pasilenkus prie J. G. ir to jaunuolio, atbėgo D. K. su beisbolo lazda rankoje ir su ja trenkė greičiausiai pirmam J. G., paskui R. Š. per galvą. Suduodamas lazda jis nieko nesakė. Liudytojas pradėjo priekaištauti A. K., kad jis leidžia daužyti žmones su beisbolo lazda, pastarasis atsakė, kad dar per mažai gavo. Ar buvo suduota daugiau smūgių R. Š. ir J. G., nematė, kadangi kalbėjo su A. K.. Atsisukus į gulinčius ant žemės R. Š. bei J. G., prie kurių dar stovėjo juos mušę jaunuoliai, iš automobilio atbėgo P. G. su J. G., kurie padėjo R. Š. su J. G. pakelti nuo žemės ir vedė į automobilį. Tiek R. Š., tiek J. G. buvo kruvini, labai kraujavo iš galvos. Grįžus į liudytojo namus, iškvietė R. Š. brolį, kuris abu nuvežė į KMUK. Dar prieš išvažiuojant, A. K. pasakė, kad jie turi rimtesnių dalykų, šautuvų. Kalbantis su K., matė, kad prie namo netoliese buvo senyvo amžiaus moteris, galimai K. močiutė ar motina, kuri, rankose laikydama kirvį, kažką šaukė, kažkuriuo momentu buvo priėjusi arčiau J. G. ir R. Š..

Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas paaiškino, kad, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė įvykio aplinkybes, o praėjus tiek daug laiko, kažką prisimena, bet šiuo metu jau negali visko pasakyti, kaip kas buvo, kas laikė lazdą. Patvirtino, kad tas aplinkybes, kurių šiandiena neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas geriau prisiminė ir nurodė teisingai. Jo apklausos protokolą jam perskaitė tyrėja arba jo žmona ir tai, kas buvo perskaityta, buvo surašyta teisingai. Liudytojas patvirtino, kad 1 tome, bylos lape Nr. 67 jis pats parašė, kad „protokolą perskaitė, surašyta teisingai“ bei pasirašė, o bylos lape Nr. 68 šiuos žodžius užrašė jo žmona, o jis tik pasirašė. Savo apklausos protokolų jis pats neskaitė, jam jie buvo perskaityti, nes jis skaityti moka, bet labai prastai – skaito kaip trečiokas.

Patvirtino, kad atsiminė posėdžio metu perskaitytą ikiteisminio tyrimo metu nurodytą aplinkybę (1 tomas, b. l. 66), jog jaunuolis (kaip suprantama iš konteksto, tai – J. P.) trenkė vieną kartą kumščiu į veidą (kaip suprantama iš konteksto – J. G.). Pagarsinus liudytojo Z. J. 2014-04-23 parodymų patikrinimo vietoje protokolą (I tomas, b. l. 104-105), liudytojas patvirtino, kad J. G. ir J. P. grumiantis, R. Š. bandė tempti J. G. nuo J. P., tačiau neprisimena, kokioje pozoje buvo, ar kuris ant kurio gulėjo.

Nurodė matęs, kaip D. K., liudytojui kalbantis su A. K., paėmęs pagalį nubėgo ir tada atsisukęs pamatė gulinčius nukentėjusiuosius, kuriems, kaip liudytojas suprato, D. K. trenkė per galvas, nes jie abu kraujavo. Paaiškino, kad apklausos teisme metu nurodo aplinkybes taip, kaip jas atsimena šiuo metu. Paaiškino, kad šiuo metu negali patvirtinti matęs, kaip kas nors sudavė smūgį lazda į galvą nukentėjusiesiems. Dabar taip sako, kadangi nevisiškai prisimena, ką jis pasakė ikiteisminio tyrimo apklausos metu. Teigė gerai atsimenąs, kad jis T. Š. lydėjo link mašinos. Liudytojo nuomone, R. Š., nurodydamas, kad pats išbėgo iš kiemo prie mašinos, po gauto stipraus smūgio į galvą, pats nelabai prisimena, ką jis darė. Liudytojas paaiškino, kad R. Š. iš priekio į kaktos sritį lazda galėjo būti suduota po to, kai jis jau buvo atsistojęs. Negali nurodyti, kokiu atstumu liudytojas stovėjo nuo po smūgio besigrumiančių J. P. ir J. G. Mano, kad liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodant, kad tai buvo 210 m atstumu, galėjo būti suklysta. Gal galėjo tai būti 10-15 m atstumas. Mano, kad prie protokolo yra nuotraukos, kur viskas matyti. Teigė greitosios pagalbos nekvietę, nes, kol ji būtų atvažiavusi, sumušti žmonės galėjo ir nukraujuoti. Nurodė mobiliuoju telefonu rašantis SMS žinutes, sugeba perskaityti ką parašęs, lietuviškai rašyti moka spausdintinėmis raidėmis, moka ir skaityti.

Liudytojas T. Š. parodė, kad visi kaltinamieji jam iš matymo pažįstami, tačiau su jais nebendrauja. Parodė, kad 2013 m. liepos mėn. paskambinęs J. G. pasakė, kad reikia liudytojo brolį nuvežti į ligoninę. Paklausus dėl ko, buvo pasakyta, kad atvažiavęs pamatys. Atvažiavus pas Z. J., pamatė kruvinus J. G. ir brolį – galvos buvo uždengtos kruvinais skudurais. Liudytojas brolį R. Š. bei J. G. savo automobiliu nuvežė į Kauno klinikas. Klinikose brolį paguldė. Tą vakarą taip pat atvažiavęs J. G. papasakojo, kad jie buvo nuvažiavę pas K. dėl kažko pašnekėti, kažką išsiaiškinti ir gavo su beisbolo lazdom per galvą: liudytojo brolis gavo nuo D. K., o J. G. – nuo J. P. Prisimena, kad prieš tai liudytojas anksti ryte brolį, šiam paskambinus, parvežė nuo užtvankos. Kai tuo metu atvažiavo brolio paimt, iš veido matėsi, kad jis buvo sumuštas: matėsi, kad galva, veidas apdaužyti, apibrozdinti, matėsi guzai, kažkur matėsi kraujo. Brolis sakė, kad būnant prie užtvankos, jį sumušė K. ar kažkas. Liudytojas nurodė tiksliai neatsimenąs visų įvykių aplinkybių. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 65), nurodė neatsimenąs smulkmenų, atsiminė, kad brolis buvo sumuštas dėl telefono. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. Š. parodė, kad 2013 metų liepos 7 rytą, apie 06.00 valandą, jam paskambinęs brolis R. Š. paprašė parvežti nuo užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Babtų seniūnijoje, Kauno rajone. Nuvažiavus brolio parvežti, rado jį stovintį vieną, kruviną: visas veidas, rūbai kruvini, matėsi, kad kraujas buvo bėgęs iš nosies, buvo prakirsta lūpa. Brolis pasakė, kad jį sumušė K. dėl kažkokio, neva tai dingusio, telefono. Maždaug apie 21.00 valandą brolis su motoroleriu kažkur išvažiavo. Praėjus maždaug 1 valandai, paskambinęs J. G. paprašė liudytojo brolį nuvežti į ligoninę, nes šis gavo su lazda per galvą, yra atvira žaizda, kurią reikia siūti. Nuvažiavus pas Z. J., brolį rado sėdintį kieme prie namo, jis buvo apipraustas, ant galvos buvo uždėtas skuduras. P. G. taip pat pasakė, kad reikia ir jo brolį J. G. nuvežti į ligoninę. Liudytojas pasiėmęs savo brolį R. Š., P. G., nuvažiavo iki J. G. namų ir jį paėmęs nuvežė į Kauno klinikas, priėmimo skyrių. Po apžiūros J. G. išleido, o jo brolį R. Š. paguldė klinikose. Paaiškino prisiminęs, kad, nuvažiavus pas Z. J., rado tik savo brolį. P. G. su J. G. taip pat ruošėsi važiuoti į ligoninę, bet jiems neužsikūrė mašina. Veždamas brolį bei J. G. į ligoninę, automobilyje alkoholio kvapo nejautė.

Liudytojas E. G. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta tik D. K., su juo nepiktuoju. 2013 m. liepos 6 ar 16 d. apie 24 val. susitikęs R. Š., pravarde „P.“, abu nusprendė nuvažiuoti prie (duomenys neskelbtini) užtvankos pasimaudyti. R. Š. jam atrodė blaivus, alkoholio kvapo nuo jo neužuodė. Nuvažiavus pamatė, kad prie dvaro (kuris yra prie užtvankos) yra draugų, pažįstamų (M. S., G. G., A. Š., T. B.), kad vyksta kažkokia šventė. Ten buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, ar R. Š. vartojo alkoholinius gėrimus, nematė. Pabuvęs apie pusantros–dvi valandas, liudytojas išvažiavo namo. R. Š. norėjo važiuoti kartu, bet priėjęs lyg G. G. pakvietė dar pasilikti. Tuo metu R. Š. gal ir buvo kažkiek išgėręs, bet nebuvo taip, kad eitų, griuvinėtų. Atsikėlęs ryte, iš brolio J. G. sužinojo, kad R. Š. sumuštas. Laikui bėgant, teko kalbėti su buvusiaisiais tą vakarą, ir sužinojo, kad R. Š. sumušė, nes jis tariamai pavogė D. K. telefoną, kad sumušant dalyvavo D. K., žmogus, pravarde „smuikas“. Parodė, kad palei to dvaro kelią yra kolonos, yra apgriuvusi tvora, nepasakytų, kad visas plotas grynai yra aptvertas. Yra vartai patekti į teritoriją. Jam atrodo, kad ji aptverta tik nuo kelio. Nežino, ar ten privati valda. Ten atvažiuoti jį pakvietė draugai.

Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo liudytojo apklausos metu (1 tomas, b. l. 73) duotus parodymus dėl to, ką jam pasakojo G. G.. Ikiteisminio tyrimo liudytojo apklausos metu E. G. parodė, kad sekančią dieną po liepos 6 nakties, G. G. sakė, kad R. Š. susimušė su žmogumi, pravarde „S.“, kad muštynėse dalyvavo ir vyresnysis K. Taip pat minėjo, kad „smuikas“ pats provokavo R. Š. muštynėms. Be to, susitikus G. G. pasakė, kad jam skambino D. K. ir prašė liudyti prieš R. Š. bei pasakė, kad jeigu prasitars apie tai, bus blogiau nei R. Š. Tai tą pasakė A. Š..

Susitikus su R. Š. po mėnesio ar dviejų po įvykio, jis papasakojo, kad negali rodytis saulėje, turi gerti vaistus.

Liudytojas G. G. parodė, kad nukentėjusiuosius pažįsta, santykiai normalūs. Pažįsta D. K., su juo nebendrauja, J. P. ir A. K. pažįsta nuo įvykio dvare, nebendrauja, nesusipykę. Prieš du metus, vasarą, su E. G. ir dar kažkuo nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) dvarą, nes ten buvo jų draugų. Važiuoti pasiūlė E. G., kuriam parašė draugas. Atvažiavę įėjo į dvaro teritoriją ir nuėjo pas savo draugus. Neatsimena, ar įeinant buvo vartai. Po kiek laiko, tiksliai kada tai buvo, neatsimena, atvažiavo R. Š., jį lyg kažkas atvežė. Ryte ar naktį lyg D. K. pasigedo telefono, pradėjo visus įtarinėti, klausinėti, ar niekas nematė. Tačiau niekas nieko nebuvo matę. Po to ryte R. Š. atsikimšo turėtą 5 l alaus bačkutę, kartu su liudytoju gėrė. Šalia buvo A. Ž., kuris taip pat prašė R. Š. jam įpilti alaus, tačiau R. Š. jam nedavė. Tiksliai liudytojas nepamena, mano, gal R. Š. A. (Ž.) pastūmė, tada pastarasis šiam trenkė atgal. Tai pamatęs D. K. ėmė A.(Ž.) ginti – liudytojas tiksliai nematė, ar D. K. pastūmė R. Š., ar jam trenkė. Liudytojas bandė eiti link minėtų asmenų, kad juos išskirti, kad jie nesimuštų. Tačiau prie liudytojo priėjęs J. P. liepė šiam nesikišti, todėl liudytojas nuėjo prie užtvankos. Nueinant girdėjo, kad nesutarimas tęsėsi, triukšmas nesiliovė. Vėliau pamatęs, kad „darosi nesąmonės“, paskambino E. G., kuris atvažiavęs liudytoją išsivežė, nors tiksliai neatsimena, su kuo grįžo namo. Atrodo, kad konflikto metu dar buvo M. S.. Parodė, kad posėdžio metu nelabai gerai atsimena aplinkybes, geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo klausinėjamas tyrėjos, tuo metu jas pasakojo teisingai.

Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, b. l. 79-80), kurių metu parodė, kad 2013 metų liepos 6 dieną, apie 22.00 val., jis kartu su draugais M. S. ir A. Š. M. S. automobiliu nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) kaime esančios užtvankos, prie kurios kas vakarą jaunimas renkasi pasibūti, atsipalaiduoti, tuo tikslu važiavo ir jie. Tą vakarą prie tvenkinio buvo nemažai žmonių. Prie tvenkinio esančio dvaro buvo pastatytas stalas, prie kurio buvo susirinkę K. šeima (manytina, kad liudytojas omeny turėjo K. šeimą) bei dar kitų asmenų. Liudytojas su savo minėtais draugais bei dar su kitų draugų draugais buvo arčiau tvenkinio. Po kurio laiko liudytojui paskambino E. G. ir pasakė, kad ir jis atvažiuoja su R. Š., pravarde „P.“. Jiems atvažiavus, E. G. ir R. Š. prisijungė prie jų. Netoli nuo jų buvimo vietos buvo D. K. su savo draugais, o netoli dvaro – kiti D. K. šeimos nariai bei jo tėvas A. K.. Jų kompanijos tarpusavy nebendravo. Kažkuriuo metu E. G. susiruošus važiuot namo, kartu norėjo važiuoti ir R. Š., tačiau liudytojas jam pasiūlė pasilikti ir grįžti kartu su liudytoju, todėl R. Š. ir pasiliko. Kažkuriuo momentu prie jų priėjo visiškai girtas vyriškis, pravarde „s.“, kuris kažką rėkavo, tačiau liudytojui su draugais nekreipiant į jį dėmesio, vyriškis prie jų tiesiog sėdėjo. Po kurio laiko prie jų priėjęs D. K. pasakė, kad dingo jo telefonas, klausė, gal kuris iš jų matė, kas jį paėmė. Jie visi jam pasakė, kad nematė ir nieko nežino apie jokį telefoną. Kiek pamena, „s.“ pradėjo kaltinti R. Š. paėmus D. K. telefoną. Jie tarpusavy susiginčijo, susistumdė, ir kadangi „s.“ įkyriai lindo, R. Š. ranka lengvai sudavė pastarajam per veidą, kad šis atsikabintų. „S.“ iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jis nurimo. Nuo dvaro pusės nuo kalno prie jų atėjęs A. K. pradėjo priekaištauti R. Š. dėl „s.“ mušimo, liepė atsiprašyti, teigė, kad R. Š. paėmė telefoną ir staiga rankomis pradėjo mušti R. Š. į galvos sritį bei į visas kitas kūno dalis, galėjo suduoti apie 5-6 smūgius. R. Š. dengėsi rankomis galvą ir A. K. atgal smūgių nesudavė. Liudytojas bandė A. K. nuraminti, tačiau iš karto jam iš už nugaros ant peties ranką padėjo J. P. ir liepė nesikišti, todėl liudytojas nieko nebedarė. Sudavęs smūgius, A. K. liepė R. Š. iš tos vietos išvykti. R. Š., kuriam veidu bėgo kraujas, atsistojęs nuo žemės, nieko nesakydamas, greitu žingsniu pradėjo eiti į kalną. Liudytojas paprašė M. S. parvežti namo. Tik įsėdus į automobilį, parašė pranešimus E. ir J. G., kad R. Š. sumuštas. Kad sekančią dieną K. kieme buvo sumušti J. G. ir R. Š., jis sužinojo iš savo draugų. Liepos 17 dieną, apie 19.00 val., liudytojui paskambinęs D. K. liepė liudytojui, jei šį kas kvies liudyti, sakyti, kad šis nieko nematė ir nieko nežino. Į tai liudytojas atsakė, kad jis prie užtvankos buvo ir sakys tik tiesą. Posėdžio metu liudytojas pridūrė, kad po įvykio, rudenį ar vasaros gale, „Babtų“ stotelėje buvo susitikęs su J. P., kuris liudytojui įspyrė, kaip liudytojas suprato, už tai, kad jis liudijo – davė parodymus. Taip pat dar J. P. buvo sutikęs prieš porą savaičių Panevėžiuke, ir taip pat nuo jo gavo „španą“ į užpakalį, kad liudytojas neliudytų , tai yra tokiais veiksmais liudytojas buvo gąsdinamas. Taip pat liudytoją vadino „ožiu“, kitokiais nemaloniais vardais. Dėl tų įvykių nenorėjo rašyti jokių pareiškimų, nes nenorėjo, kad būtų daromi kokie nors tyrimai, nors baimės jausmą gal ir jaučia.

Kai liudytojui buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojas parodė, kad prisiminė įvykį, jam grįžo to įvykio vaizdas. Tvirtina, kad konfliktas įvyko dėl alaus, tačiau negali pasakyti, kodėl šitų aplinkybių nenurodė tyrėjai. Tuo metu, kiek atsiminė, tiek ir pasakė. Dabar tiksliai neatsimena, kas ir nuo ko ten viskas vyko. Nurodė, kad alų R. Š. atsivežė su savimi. Patvirtino, kad kaip ir sakė ikiteisminio tyrimo metu, R. Š. pirmas sudavė „S.“ į veidą, tačiau dėl to, kad šis įkyriai lindo dėl alaus. Įėjus į dvaro teritoriją, nesimatė jokio kitų asmenų nepasitenkinimo, niekas jo su draugais nevarė išeiti. Mano, kad dvare lyg niekas negyvena.

Liudytojas A. Š. parodė, kad nukentėjusiuosius bei kaltinamuosius pažįsta iš matymo, nebendrauja, santykiai normalūs, su kaltinamuoju D. K. draugai. 2013 liepos 6 ar 7 d. D. K. pakvietė išsikepti šašlykų prie dvaro. Kartu atvažiavo dar G. G. ir M. S.. Nuvažiavus ten, jau buvo daug žmonių. Kitų liudytojas nepažinojo. Po vidurnakčio atvažiavo dar E. G. ir R. Š.. Su E. G. liudytojas yra draugai, R. Š. pažįsta iš matymo. Vakarėlio metu liudytojas, G. G. ir R. Š. gėrė alų ir sidrą. Paskui atėjo pagyvenęs žmogus, pravarde „s.“, ir kažką pasakė R. Š. į ausį, dėl ko supykęs R. Š. trenkė delnu „s.“ į nosį. Pastarajam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada „smuikas“ atsivedė du kauniečius, kurie R. Š. nusivedė prie kito stalo, prie kurio prieš tai sėdėjo A. K. Paskui prie to stalo nuėjo ir G. G. Po R. R. R. Š. prie liudytojo kompanijos jau negrįžo. Po kiek laiko liudytojas nuėjo miegoti. Kitą dieną G. G. pasakė, kad R. Š. sumušė. Negirdėjo, kad tą vakarą būtų vykęs incidentas, buvęs nepasitenkinimas dėl kitų asmenų buvimo, nebuvo jokių konfliktų, kipišų. D. K. kvietė liudytoją vieną, bet jį atvežė M. S. su G. G. ir G. G. pasiliko kartu su liudytoju. Ten buvo vaisių, šašlykų, alaus, tačiau liudytojui neatrodė, kad vyksta šventė. Kai atvažiavo R. Š. ir E. G., jie buvo blaivūs. Dvaro teritorijos plotas yra aptvertas tvora. Tiksliai neatsimena, bet mano, kad tuo metu tvora buvo iš tinklo, į teritoriją galima patekti pro vartus. Ant vartų buvo užrašas „privati valda“.

Liudytojas R. B. parodė, kad A. ir D. K. yra giminės, J. P. žino kaip D. K. draugą, santykiai su jais draugiški. Nukentėjusiųjų iki įvykio nepažinojo. Liepos 6 d. (duomenys neskelbtini) dvare buvo švenčiamas liudytojo ir jo sesers gimtadienis. Ten yra privati teritorija, viskas aptverta. A. K. turi nuo tos teritorijos raktus, ten jis yra sargavęs, jis į teritoriją juos ir įleidžia. Šventėje dalyvavo liudytojo ir jo sesers draugai, pažįstami. Labai vėlai naktį einant nuo vandens link namo, prie savo stalo pamatė sėdint 4-5 nepažįstamus asmenis, geriančius jų alkoholį. Liudytojas pradėjo juos iš šventės varyti ir minėti asmenys išėjo. D. K. sakė, kad tai ne jo draugai. Minėti asmenys išėjo pro vartus, kurie nebuvo užrakinti. Ryte atsikėlus buvo pasigesta D. K. telefono, dingo keletas brendžio, alaus butelių. Tuo metu nebandė nieko aiškintis, taip pat nematė, ar ką nors dėl telefono bandė aiškintis D. K. Šventės metu jokių muštynių nebuvo, niekas nesipyko. Negirdėjo, kad kas nors į šventę būtų kvietęs kitus asmenis. Buvo keli D. K. draugai, tačiau D. su draugais nuo liudytojo kompanijos buvo atskirai. Žino, kad šventės metu buvo primuštas A. Ž. Apie tai sužinojo iš paties A. Ž. jau po to, kai buvo išvaryti jo minėti nepažįstami asmenys. Sutiktas A., pravarde „S.“, kuris buvo truputį kruvinas, pasakė, kad jį sumušė R. Š. ir lyg pastarąjį parodė. Tuo metu toje vietoje buvo daug žmonių. Liudytojas nematė, ar R. Š. antrą kartą grįžo į šventę, neatsimena, ar tą asmenį dar kartą išvijo.

Liudytojas T. B. parodė, kad su kaltinamaisiais yra draugai, su nukentėjusiaisiais pažįstamas, santykiai normalūs. 2013 m. buvo pusbrolio R. B. gimtadienis, kuriame dalyvavo liudytojas, pusbrolis, pusbrolio draugai, A., D. K., keli D. K. draugai. Dalyvavo visi savi ir liudytojas tuos, su kuriais šventė, visus pažinojo. Paryčiais išlindęs iš namelio, prie stalo rado R. B. su A. K.. Po kiek laiko nuėjus prie vandens, pamatėme kruviną asmenį, pravarde „S.“ (ar tuo metu ten buvo ir daugiau žmonių, neatsimena). Šis pasakė, kad R. Š. jam „davė į nosį“. Todėl jie R. Š. liepė išeiti, dar išlydėjo iki teritorijos vartų, kad matytų, jog tikrai išėjo. Tai buvo apie 3-3.30 val. Akivaizdžiai matėsi, kad R. Š. yra išgėręs. Gerokai vėliau, ryte, apie 10-11 val., buvo pasigesta telefono, rasta, kad yra pavogta alkoholio. Niekas nieko nesiaiškino, kaltų neieškojo, galvojo, kad gal telefonas yra pamestas. Tuo metu jau buvo kraunamasi daiktus. Nurodė jis pats šventės metu taip pat buvo vartojęs alkoholį, jis ir užmigo dėl nuovargio ir dėl alkoholio vartojimo. Nežinojo, kieno draugas yra R. Š..

Liudytojas A. Ž. parodė, kad santykiai su R. Š. draugiški, su kitu nukentėjusiuoju ir kaltinamaisiais normalūs, kaltinamasis A. K. – pusbrolis. Praeitais ar užpraeitais metais buvo švenčiamas kito pusbrolio žmonos gimtadienis. Jis buvo švenčiamas aptvertoje teritorijoje, prie kurios yra parašyta „privati valda“. Ten yra išmūryti stulpai ir sietas aptvertas. Tos teritorijos niekas nesaugoja, pusbrolis A. K. ten gano gyvulius, tą teritoriją prižiūri, lyg ankščiau ten sargavo. Šventės dalyviai buvo visur. Liudytojas nurodė šventės metu daugiausia gėręs vienas, sėdėdamas prie medžio. Vakare, jau sutemus, pasirodė R. Š., G. (pagal bylos duomenis, galimai tai G. G.) bei G. (pagal bylos duomenis, galimai tai E. G.). Kažkas vėliau pradėjo ieškoti telefono, ir R. Š. pradėjo kaltinti liudytoją paėmus telefoną, pasakydamas, kad telefoną paėmė „S.“, tai yra liudytojas (nurodė, kad tai jo pravardė). Tada tarp liudytojo ir R. Š. įvyko kivirčas ir R. Š. trenkė liudytojui su „skarbonke“ į nosį. Liudytojui pasipylė kraujas ir jis iš karto užmigo. Po to atsibudo ryte 7-8 val. ir išėjo į Panevėžiuką. Vėliau nieko negirdėjo, ar tas telefonas atsirado. Šventės metu išgėrė tris „bambalius“.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė (1 tomas, b. l. 78), kad 2013 metų liepos 6 dieną, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie ten esančio tvenkinio, prie (duomenys neskelbtini) dvaro, šventė kažkurio pusbrolio žmonos gimtadienį. Vakaro metu jis buvo nemažai išgėręs. Kažkurio momentu, jau lauke buvo visiškai sutemę, iš kažkur prie jų prisijungė jam tik iš matymo pažįstamas jaunuolis – R. Š. Ar jis buvo blaivus ar išgėręs, negali pasakyti, kadangi pats buvo visiškai girtas. Kažkuriuo momentu nutilus muzikai, D. K. pradėjo ieškoti savo mobilaus ryšio telefono. Liudytojas negirdėjo ką nors sakant, kad telefoną paėmė R. Š. Tačiau R. Š. pasakė, kad greičiausiai telefonas turi būti pas liudytoją. Bet, kaip minėjo, liudytojas buvo visiškai girtas ir jis jokio telefono neėmė. Kiek pamena, lygtai liudytojas su R. Š. apsistumdė, neprisimena, kad pats būtų sudavęs R. Š., tik R. Š. vieną kartą ranka trenkė liudytojui į nosį, tačiau nestipriai, tik „nubėgo“ kraujas ir viskas.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas paaiškino, kad tyrėja, jį klausinėdama, prirašė jo apklausos du lapus, po to ištrynė, jis jų net neskaitė, nes norėjosi, kad apklausa baigtųsi, kadangi jam buvo atsibodę sėdėti dvi su puse valandos. Tačiau posėdžio metu tvirtina, kad pas R. Š. buvo sulankstyta „skarbonkė“ ir su ja pastarasis trenkė liudytojui. Mano, kad tyrėja apie „skarbonkę“ nieko neklausė, todėl jis ir nenurodė, kad R. Š. su „skarbonke“ trenkė. Be to, liudytojas nurodė galėjęs pamiršti apie „skarbonkę“ pasakyti.

Liudytoja R. K. parodė, kad Z. J. ir P. G. žinojo iš matymo, kitų asmenų (išskyrus kaltinamuosius) nepažinojo. P. G. labai stambus. J. G. liesesnis. 2013-07-07 savo bute, esančiame Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, Krivėnų kaime, su vyru gulint, žiūrint televizorių, apie 23 val. namo laiptinėje išgirdo triukšmą, bildesį, kažkokį rėkavimą. Vyras nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta, liudytoja nuėjo pasižiūrėti pro virtuvės langą. Girdėjo vyrą kažkam sakant, ką jie čia daro. Bežiūrint pro langą, kelių sekundžių bėgyje iš laiptinės išbėgo keturi vyrai, iš paskos – liudytojos vyras ir dar po kelių sekundžių išėjo D. K. su J. P. Vyras A. K. sustojo ant laiptų. Prie jo ant laiptų taip pat sustojo Z. J.. D. K. su J. P. atsistojo prie J. P. mašinos, kuri stovėjo prieš laiptus. Tarp vyro ir Z. J. vyko garsus ginčas, konfliktas, barnis. Po kelių minučių nuo namo galo atbėgo J. G., pribėgo prie J. P. ir smogė pastarajam į veidą. Išsigandusi liudytoja pradėjo rėkti, kad iškvies policiją. Tada susiradusi batus, išbėgo į kiemą. Kieme ant laiptų stovėjo jos vyras A. K., šone jo – Z. J., J. P. su D. K. stovėjo gale automobilio. Kur buvo kiti asmenys, nepamena. Be to, kiemo viduryje ant žemės gulėjo vyras su balta kepure, o jį spardė stamboko sudėjimo asmuo. Priėjus prie J. P., pastarasis jai paaiškino, kad prie jo prilėkęs J. G. smogė pastarajam į veidą, J. P. su J. G. apsistumdė, susigrūmė, apsivartė, o tada J. G. pašokęs nulėkė ir primušė R. Š. Taip pat liudytoja paaiškino, kad išėjusi į kiemą, matė, kad R. Š. spardo P. G.. Tuo metu nuo Z. dvaro pusės važiavo automobilis su šviesom. Į jų kiemą atėję asmenys (broliai G., Z. J.) suriko, kad atvažiuoja „mentai“, reikia bėgti ir iš kiemo pasišalino. Tada nuo žemės atsikėlė ir svirduliuodamas išėjo ir R. Š. Minėti asmenys išvažiavo mašina. Šie asmenys buvo visiškai girti, nes laiptinėje dar kelias valandas jautėsi alkoholio kvapas, ir dėl to jie apsipažino, tai yra, J. G., spardydamas R. Š., galvojo, kad R. Š. vietoje yra liudytojos sūnus ar vyras, ar J. P.. Liudytoja papildė, kad kažkaip į tą konfliktą įsivėlė ir P. G.. D. K. bandė besimušančiuosius skirti, laikyti. Sūnus vėliau pasakojo, kad, išgirdus laiptinėje triukšmą ir nuėjus pasižiūrėti, pravėrus duris, jam buvo smogta ir ne vieną kartą, ir ne vieno asmens. Kaip teigė artimieji, muštynės įvyko dėl telefono, tačiau D. K. telefono pasigedo liepos 7 d. iš ryto, apie 10 val., todėl jie manė, kad R. Š. buvo įsižeidęs dėl jo išvarymo iš gimtadienio. (duomenys neskelbtini) dvaras ir jo teritorija priklauso R. Š.. Į dvaro teritoriją svetimiems žmonėms įeiti negalima. Visa teritorija aptverta aukšta tvora, su užrakintais vartais. Yra sukabintos lentelės, kad tai privati valda. Su savininku yra sutarta, kad joje gali ganytis K. gyvuliai. Šventės metu dalyvavo tie žmonės, kurie buvo pakviesti. Vėliau paaiškėjo, kad buvo prisirinkę ir svetimų, kurie darė betvarkę, negražiai elgėsi. R. Š. buvo išprašytas iš gimtadienio, nes jis su kitais nežinomais asmenimis nusiaubė stalą ir primušė vyro pusbrolį A. Ž. Apie tai liudytojai papasakojo vyras A. K. ir R. B.. Kaip suprato iš pasakojimų, iš atvykėlių buvo išvarytas tik R. Š. Nuo tos vietos, kur stovėjo atvykusių vyriškių automobilis, nebuvo galima matyti vietos, kur buvo spardomas vyras su balta kepuraite ar laiptų, ant kurių stovėjo mano vyras su Z., nes namas ir medžiai užstoja.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2013 metų liepos 7 dieną, apie 23.30 val., namo koridoriuje išgirdo triukšmą – bildesį, žmonių riksmus. Jos vyras A. K. pirmasis išbėgo į namo koridorių ir, pravėręs duris, pradėjo rėkti, kas darosi. Ji tuo metu pribėgo prie virtuvės lango pasižiūrėti. Pamatė po kelių sekundžių iš namo į lauką išbėgančius keturis vyriškius. Iš paskos jų į lauką išėjo ir jos vyras A. K. Jis sustojo tiesiai ant prie namo esančių laiptų. Keturi vyriškiai, išbėgę į kiemą, sustojo priešais kieme buvusį J. P. automobilį. Vienas iš keturių vyriškių priėjo prie jos vyro A. K., pasisveikino ir pradėjo su juo kalbėti. Iš balso ji atpažino, kad tai buvo Z. J. Jiems bekalbant, iš namo išėjo jos sūnus D. K. ir jo draugas J. P.. Jie, praėję pro A. K. ir Z. J., atsistojo ties automobilio galine dalimi apie trijų metrų atstumu nuo jo. Tada liudytoja pamatė, kaip vienas iš prie automobilio priekio stovėjusių vyriškių pribėgo ir ranka sudavė J. P. smūgį į veidą. Ji pradėjo rėkti, kad iškvies policiją, susiradusi batus išbėgo į kiemą ir atsistojo ant laiptų, kur vis dar stovėjo jos vyras A. K. ir Z. J.. Tuo metu J. P. ir D. K. jau stovėjo tolėliau nuo ankstesnės buvimo vietos. Tiesiai per automobilio vidurį, tačiau jau kitoje automobilio pusėje (žiūrint nuo namo), stovėjo vienas iš vyriškių. Prie automobilio priekinės dalies, šiek tiek kampu, dar vienas vyriškis spardė ant žemės gulintį vyriškį, kuris buvo su baltos spalvos kepure su snapeliu ant galvos. Mušantysis buvo apsirengęs baltos spalvos plačiais sportiniais trumpomis rankovėmis marškinėliais. Priėjus prie savo sūnaus D. K. ir J. P., J. P. jai paaiškino, kad prilėkęs prie jo „lajus“, kaip paaiškino, kad tai vienas iš brolių Gabinaičių, sudavė jam per veidą. D. K. puolė minėtą asmenį laikyti, o tada pribėgo kitas brolis ir rankomis visus apglėbė. Ir taip abu broliai, pargriovę J. P. ant žemės, sukrito ant J. P.; J. P. iš po jų išlindo ir atsistojo toliau nuo jų į šalį. Tada kažkam surikus, kad atvažiuoja policija, reikia bėgti, abu broliai G. nubėgo už namo link pagrindinio kelio. Paskui juos nuėjo Z. J. Paskutinis nuo žemės pasikėlė ir svirduliuodamas nuėjo tas vyriškis su balta kepure, kaip vėliau sužinojo iš vyro, tai R. Š.. Kad atvažiavę asmenys buvo neblaivūs, ji nusprendė iš jų būsenos, kadangi jie ėjo svirduliuodami ir koridoriuje buvo likęs alkoholio kvapas. Vyras A. K. taip pat pasakė, kad minėti asmenys atvažiavo aiškintis dėl mobilaus ryšio telefono, kuris buvo pavogtas liepos 6 dieną prie (duomenys neskelbtini) dvaro. Bet net pats D. K. nežinojo, kas jį pavogė, galbūt galėjo jį pamesti žolėje. 2013 metų liepos 6 dieną ji gimtadienyje nebuvo. Kas tenai vyko, tiksliai nežino, žino tik tiek, kiek jai pasakojo jos vyro giminaičiai. Jie pasakojo, kad naktį prisirinko svetimų žmonių, kurie atėjo prie stalo, išnešė alkoholinių gėrimų. Žino, kad R. Š. iš dvaro buvo išprašytas, kadangi atėjo į gimtadienį. Tai jai pasakojo R. B. ir jo žmona K. B. bei jos draugė (1 t., b. l. 85-86).

Paklausta dėl netikslumų parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, liudytoja paaiškino, kad, ikiteisminio tyrimo metu perskaičius parodymus ir radus keletą neatitikimų, ikiteisminio tyrimo tyrėja pasakė, kad tai esmės nesudaro, todėl liudytoja ir nesigilino. Liudytojos nuomone, esmės nesudaro neatitikimai parodymuose dėl A. K. ir Z. J. sveikinimosi. Posėdžio metu ji nurodė, kad Z. J. kišo ranką jos vyrui pasisveikinti, tačiau A. K. iš karto užsipuolė Z. J., ką šis darantis, ko prikibo prie jo sūnaus. ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Teigia, ikiteisminio tyrimo metu ji nebuvo klausiama, ką minėti asmenys kalbėjosi. Teigia, kad jos parodymai surašyti iš dalies teisingai, bet jos mintys sudėliotos labai padrikai.

Sūnus D. K. jai yra geras. Mokslai jam sekėsi vidutiniškai, 12 klasės egzaminus išlaikė. Sūnus lankė kovų meną, yra pasiekęs pergalių.

Liudytojas R. M. parodė, kad nukentėjusiojo P. G. anksčiau nepažinojo, kaltinamieji yra jo kaimynai, santykiai normalūs, kaimyniški. 2013 m. vasarą, sekmadienį, namuose apie 23 val., išjungęs televizorių ir pradėjęs snausti, išgirdo triukšmą iš K. laiptinės. Jo kambarys yra pirmame aukšte, prie K. laiptinės. Nuėjęs į virtuvę, pamatė iš kaimynų laiptinės išbėgant 7-6 žmonių grupę. Jie paėjo tolyn už namo, ir jų nesimatė, o prie laiptinės liko stovėti kaimynas A. K. bei tamsaus gymio žmogus. Taip pat pamatė prie J. P. mašinos stovint D. K. bei J. P.. Tada pamatė, kaip vienas iš salėje sėdinčių nukentėjusiųjų (parodė J. G.) pribėgo ir sudavė J. P. į veidą. Pastariesiems susikibus, pribėgo kitas asmuo ir D. K. taip pat susikibo. Jie visi stumdėsi, bet muštynės nevyko. Besistumdydami jie visi keturi nukrito, kaip jie nukrito, nežino. Tuo metu liudytojas išsigandęs bėgo pasitikrinti savo lauko durų, kurios yra į kitą namo pusę. Uždaręs minėtas duris, pamatė ant gatvės, šalia įvažiavimo stovint dar vieną – šviesią mašiną, taip pat vieną žmogų. Grįžęs į virtuvę, pro langą pamatė, kad prieš jo langus stovi trečias nepažįstamas asmuo, apsirengęs tamsiu treningu, balta kepure. Tuo metu tamsaus gymio asmuo su A. K. stovėjo toliau. Liudytojo langas nuo besistumdančiųjų yra truputį į šoną, gal 5-7 m atstumu. Matė, kaip D. K. traukė J. P. už rankos, kėlė nuo žemės. Pamatė, kaip iš besistumdančiųjų kompanijos atsikėlęs vienas žmogus (posėdžio salėje parodė, kad tai buvo liudytojas P. G.), pribėgęs prie to tamsiai atsirengusio asmens, smūgiavo pastarajam į veidą, nuo ko minėtas juodu treningu asmuo nukrito. Be to, pribėgęs asmuo dar kokius du kartus spyrė ir gestikuliuodamas nubėgo į kitą namo pusę, kur stovėjo anksčiau minėta šviesi mašina. Neužilgo atsikėlė ir juodu treningu apsivilkęs asmuo ir taip pat nuėjo į tą pačią pusę už namo, link tos mašinos. Su A. K. stovėjęs ir kalbėjęsis bei kartu su A. K. stebėjęs įvykį tamsaus gymio asmuo taip pat nuėjo.

Tą vakarą į kiemą nėjo, K. nieko neklausinėjo. Tik amžinatilsį K. sakė, kad atvažiavusieji į jų kiemą nuėjo ant darželio kažką negražiai daryti, tai juos išvarė. Įvykio laiką atsimena, nes tuo metu baigėsi filmas, kurį jis visada pradeda žiūrėti 21 val., o filmas eina apie 2 val. Tuo metu į laikrodį nežiūrėjo, buvo prietema, todėl turėjo būti apie 23 val. Nors kiemas neapšviestas, viskas pakankamai gerai matėsi. Tarp tų, kurie išbėgo iš laiptinės, buvo ir J. P. bei D. K. Pirmi išbėgo svetimi, o kaimynai – paskui tuos asmenis. Kieme nepažįstamųjų iš viso buvo 4 asmenys: du stumdėsi, tamsaus gymio asmuo ir stovėjęs juodai apsirengęs balta kepure asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė (1 tomas, b. l. 83-84), kad, jam nuėjus patikrinti, ar uždarytos jo kambario durys, ir grįžus į virtuvę bei vėl pasižiūrėjus pro langą į kiemą, kas vyksta, pamatė, kad priešais jo langus tik toliau į kiemą gulėjo asmuo juodos spalvos rūbais, ar jis buvo sužalotas ar ne, nesimatė. Tada iš tos vietos, kur gulėjo susistumdę asmenys, tarp kurių ir D. K. su J. P., pradėjo vienas asmuo bėgti link to gulinčio asmens ir pribėgęs jam vieną kartą įspyrė bei nubėgo už namo kampo. Teismo posėdžio metu liudytojas tvirtino, kad atsimena šiuo metu, jog žmogus ties jo langu ne gulėjo, o stovėjo, jam buvo suduotas smūgis bei jis buvo apspardytas. Nurodė manantis, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu tyrėjas ne taip užrašė, ne viską užrašė, kodėl taip užrašė, nežino. Gal jis ne viską smulkmeniškai paaiškino. Teigia, kad tyrėjai surašius protokolą, jis ne viską pilnai perskaitė, nes jam liejosi akyse, tačiau to tyrėjai nepasakė. Po parodymais užrašė, kad jis perskaitė ir surašyta teisingai, nes jam taip liepė tyrėja. Teigė perskaitęs protokolo tik kelias eilutes, o daugiau neskaitęs, tyrėjai nesakęs, kad daugiau neskaitysiąs. Teigia šiuo metu gerai atsimenantis aplinkybes.

Liudytojas E. C. parodė, kad kaltinamieji ir nukentėjusieji matyti pagal darbo pobūdį, bet nepažįstami. Prieš du metu dirbo operatyvinėje grupėje 24 val. per parą, į įvykius važiuodavo pagal iškvietimus. Nukentėjusįjį (parodo į J. G.) lyg yra matęs klinikose, priėmimo skyriuje, kaip sužalotą asmenį. Nuo to įvykio praėjo labai daug laiko, todėl tiksliai visko neatsimena. Kažką su juo teko kalbėtis, nes buvo gautas iškvietimas, kad į Klinikas buvo pristatyti du sužaloti asmenys. Antras asmuo buvo tiriamas ir su juo jokio pokalbio nebuvo. Bendraujant su pirmu asmeniu, aplinkybės nebuvo išsiaiškintos, buvo priimtas sprendimas jas patikslinti. Kiek atsimena, šis asmuo sakė, kad tuo metu ar parodymų neduos, ar kažkaip kitaip sakė, tačiau sakė, kad pats atvyks į skyrių. Jis akivaizdžiai buvo sužalotas, matėsi, kad žmogus jaučiasi sunkokai, nenusiteikęs kažką aiškinti. Liudytojas parodė negalintis tiksliai pasakyti, ar girtumas, ar nesuvokimas aplinkybių dėl sužalojimo jam trukdė duoti parodymus. Kiek prisimena, minėtam asmeniui girtumas nebuvo nustatytas. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (I tomas, b. l. 64), kad 2013 metų liepos 8 naktį, 01.36 val., buvo gautas LSMUL Kauno klinikos centrinio priėmimo skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos Poškaitienės pranešimas telefonu, kad dėl galvos sumušimų medicininės pagalbos kreipėsi R. Š. ir J. G. Nuvykus į LSMUL Kauno klinikų centrinio priėmimo skyrių, sužinojo, kad R. Š. yra tiriamas dėl galimo smegenų sukrėtimo, su juo bendrauti galimybės nebus, o J. G. gulėjo priėmimo skyriaus palatoje, jam buvo subintuota galva. Paklausus J. G. apie įvykio aplinkybes, jis paaiškino, kad buvo sumuštas Panevėžiuko kaime, pažįstamų asmenų. Kur tiksliai ir kokių pažįstamų buvo sumuštas, J, G. pareiškė tuo metu nesakysiąs, pareiškimo dėl to tuo metu nerašysiąs, kadangi jam svaigsta galva. Paaiškino, kad atvyks pas į policijos komisariatą, kai jam bus atlikti visi tyrimai. Bendraujant su J. G., nors nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, bet pastarasis suprato, kur esantis, tačiau dėl patirtos traumos negalėjo susikaupti bei rišliai ir aiškiai paaiškinti įvykio aplinkybių. Pagal jo sveikatos būklę ligoninėje nebuvo galimybės nustatyti jo blaivumo jų turimo alkotesterio „Drager“ pagalba, kadangi matėsi jog ligonis sunkiai kvėpuoja, taip pat, kiek pamena, pastarojo lūpa buvo ištinusi.

Pagarsinus specialisto V. K. tarnybinį pranešimą (1 tomas, b. l. 15), kuris buvo surašytas, remiantis liudytojo E. C. perduota informacija, liudytojas paaiškino, kad nusiųstas į įvykio vietą, jis informuoja budėtoją apie tai, ką mato. Kadangi buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, akivaizdu, kad su vienu iš nukentėjusiųjų jis bendrauti negalėjo. Paaiškino, kad šiuo metu sunkiai atsimena šias aplinkybes, tiksliausiai atsiminė tuo metu. Prisimena, kad žmogaus savijauta klinikose buvo negera. Jeigu jis, kaip tyrėjas, nepriėmė ir nesurašė jokio protokolo, tai tikrai nebuvo jokių galimybių tai padaryti. Jeigu žmogus guli palatoje, jam sutinusi lūpa, jis sunkiai kvėpuoja, aišku, kad savijauta negera. Negali paaiškinti, kodėl buvo tokie jo parodymai dėl nukentėjusiojo neblaivumo. Šiuo metu jis neatsimena, ar jautėsi nuo asmens alkoholio kvapas. Tuo metu galėjo teisingai nurodyti, kad tik iš kvapo nustatė girtumą. Kiek atsimena, antro nukentėjusio žmogaus jis nematė. Taip pat liudytojas nurodė, kad alkoholio kvapas gali jaustis ir nuo išgertos pusės stiklinės alkoholio. Tuo metu jam taip atrodė, kad ne dėl girtumo, o dėl patirtos traumos nukentėjusysis negalėjo susikaupti.

Liudytoja L. M. parodė, kad apklausa pirmiausia pradedama nuo to, kad ji proceso dalyviui leidžiu pačiam papasakoti aplinkybes, dėl ko jis yra kviestas. Kai jis papasakoja, tada pradedamas rašyti apklausos protokolas – apklausiamasis iš naujo jai pasakoja, o ji eigoje rašo. Taip pat tyrėja gali užduoti klausimus, kurie jai iškyla apklausos metu. Po apklausos protokolas apklaustam asmeniui duodamas perskaityti ir pasirašyti. Liudytoja paprastai visada klausia, ar apklausiamas asmuo turi pastabų, visada leidžia jiems patiems parašyti arba pati kažkokias pastabas įrašo. Jai įsiminė šių proceso dalyvių apklausa tuo, kad jie visada aiškiai, raiškiai, garsiai, po kelis kartus nurodytas aplinkybes pakartodavo. Jos nuomone, jeigu ji būtų kažką ne taip supratusi ir blogai užrašiusi, proceso dalyviai jai tikrai būtų pasakę ar įrašę į pastabas. Mano, kad apklausų metu, ji su apklausiamais asmenimis puikiai susikalbėjo ir ji užrašė tokias aplinkybes, kokias jie nurodė, bei davė jiems su apklausų protokolais susipažinti. Jai yra svarbu visos su įvykiu susijusios aplinkybės, kurias apklausiamas asmuo nurodo, tačiau ji nesprendžia, ar tai svarbu bylai, ar nesvarbu. Po apklausų su dalyvaujančiais kaltinamaisiais nebuvo konfliktų dėl to, kad buvo kažkas svarbu, o ji neužrašė ar nenorėjo užrašyti. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo neprisimena, ar parodymai buvo tikslinami, bet liudytoja visada prašo apklausiamų asmenų, kad perskaitytų, klausia, ar ji gerai suprato, ar užrašė taip, kaip šie sakė. Apklausos protokole nerašo keiksmažodžių, tam tikrų ne lietuviškų išsireiškimų, kai ką užrašo apibendrintai ir tam tikrų jų žodžių neužrašo, tačiau stengiasi parodymus užrašyti pažodžiui, kad atitiktų tai, ką proceso dalyvis norėjo pasakyti apie bylos aplinkybes. Proceso dalyviui procesinės teisės išaiškinamos apklausos protokole, liudytoja jas pasako trumpai, taip pat liepia jas persiskaityti ir, apie tai, kad jis susipažino su savo teisėmis, privalo pasirašyti. Protokole ne visais atvejais užrašomi klausimai, būna daromas apibendrinimas iš tarpusavio dialogo, bendraujant su proceso dalyviais. Liudytojo R. M. apklausos metu nebuvo jokių nesklandumų, liudytojas nereiškė jokių pretenzijų dėl netinkamos apklausos, jis pats susipažino su savo apklausos protokolu ir pasirašė. Dėl netinkamos, netikslios apklausos, jos tvarkos jokių pretenzijų jis nereiškė. Buvo tokių momentų, kad uždavus liudytojui klausimą, jis negalėdavo atsakyti vien dėl to, kad neprisimena. Jeigu liudytoja būtų skaičiusi R. M. jo apklausos protokolą, tai būtų protokole savo ranka parašiusi, kad ji protokolą pagarsino. Jeigu žmogus parašė, kad perskaitė, iš jo žodžių surašyta teisingai ir pasirašė savo ranka, tai protokolą jis pats ir perskaitė. Liudytoja nepraktikuoja tokio dalyko – leisti žmogui pasirašyti protokolą jo neperskaičius. Jeigu žmogus pasako, kad nemato, neturi akinių, tada liudytoja tokiam asmeniui protokolą pagarsina, paklausia, ar viskas surašyta teisingai, ar turi pastabų, ar nori ką patikslinti, papildyti. Jeigu protokolą žmogui perskaito liudytoja, tai žmogus parašo, kad jam protokolas garsiai perskaitytas, iš jo žodžių surašyta teisingai, tvirtina, parašo vardą, pavardę ir parašą. Aplinkybės apklausos metu tikslinamos iš karto, rašant. Jei perskaitęs protokolą žmogus turi pastabų, jis dar kartą perklausiamas ir netikslumai perrašomi. Kitą kartą būna, kad protokole pats žmogus savo ranka parašo papildymus. Šiuo metu nepamena, kaip liudytojas R. M. tuo metu skaitė protokolą, ar jis buvo su akiniais. Šiais laikais žmonės atsakingai žiūri, kur pasirašo, savo parodymus skaito. Jeigu žmogus žiūri į protokolą ir garsiai neskaito, liudytoja negali patvirtinti, kad jis viską, kiekvieną eilutę perskaitė, ar skaitė atidžiai. Visada yra duodamas laikas susipažinimui, niekada neskubama. Susipažinus žmogui su protokolu, visada jis yra klausiamas, ar turi klausimų, ar viskas teisingai užrašyta. Nėra to, kad žmogus perskaito ir jam liepiama rašytis. Jei būna pastabų, papildymų, jie būna įtraukti į protokolą.

Liudytoja, pakomentuodama nukentėjusiojo R. Š. 2014-04-23 parodymų patikrinimo vietoje protokole esančią nuotrauką (1 tomas, b. l. 103), paaiškino, kad nuotraukoje stovintis R. Š. rodo vietą, kur stovėjo jų automobilis, ir kadangi muštynės vyko ir vienoje kiemo dalyje, ir kitoje, tai iš tos vietos matyti muštynės. Kadangi įvykio vietoje liudytoja buvo ne kartą, gali pasakyti, kad vaizdo kieme matomumas priklauso nuo to, kuriuo kampu bus stovima.

Liudytoja L. K. parodė, kad jai teko iš G. priimti pareiškimą. Pareiškime ką žmogus sako, tą tyrėjas ir užrašo. Neatsimena, ar liudytojo apklausos protokolą tą pačią dieną surašė iš liudytojo žodžių tai, ką jis pasakojo, ar nukopijavo tekstą iš protokolo-pareiškimo ir perkėlė į liudytojo apklausos protokolą. Pasitaiko, kad jei priimant pareiškimą visos aplinkybės nurodomos labai išsamiai, tai tą patį tekstą kopijuoja į liudytojo apklausos protokolą, nes prie duotų parodymų jau nėra ką pridėti. Šiuo atveju galėjo būti, kad pareiškimo-protokolo tekstą nukopijavo į liudytojo apklausos protokolą.

Liudytoja L. O., kai jai buvo pateikta pasižiūrėti R. Š. gydymo stacionare ligos istorijos įdėtinis antras lapas, parodė, kad jame yra jos raštas. Lape parašyta, kad sumušė nepažįstami su beisbolo lazda, be sąmonės nebuvo. Paaiškino, kad jai apžiūrint sužalotą asmenį, jis buvo sąmoningas, kadangi ji parašė būklės įvertinimą 15 balų, tai reiškia yra pilna sąmonė, glazgo koma, genodinamiškai stabilus. Jam buvo atlikta kompiuterinė tomografija, neurochirurgo konsultacija ir bendri tyrimai. Skubos tvarka nukentėjęs asmuo buvo paguldytas į galvos traumų skyrių. Daugiau apie šį įvykį nieko neatsimena. Kraujo mėginiai iš asmenų yra imami, jei atvežami eismo įvykio dalyviai ir vairuotojai po avarijos. O šiaip kraujas tyrimui iš venos neimamas. Šiuo atveju kraujas imtas nebuvo. 2013 m. alkotesterio skyrius neturėjo, nes buvo senas priėmimo, traumų ir skubios pagalbos skyrius. Kortelėje ji neparašė, kad asmuo buvo neblaivus. Jeigu 2013 m. sužalotas asmuo būtų labai neblaivus, tai būtų kortelėje atžymėta, be to, ir jo būklė nebūtų įvertinta 15 balų – jis būtų apsvaigęs, neorientuotas, ji būtų tai parašiusi kortelėje, be to, ir balų būtų mažiau gavęs. Jeigu apžiūrint žmogų iš burnos būtų jautęsis alkoholio kvapas, tai balų sistemai jokios reikšmės neturėtų. Būtų 15 balų ir jeigu būtų „pagirių“ kvapas, pavyzdžiui, iš vakaro. Be to, iš kortelės matyti, kad sužalotam asmeniui diagnozuota sunki galvos trauma, tai jeigu asmuo būtų įvertintas ir mažesniu balų skaičium, tai apsvaigimą galėtų lemti ir galvos trauma. Į kortelę daugiau duomenų apie asmenį įrašoma, kai jis būna atvežamas greitąja. Gali būti, kad dėl didelio darbo krūvio, kortelėje apie neblaivumą galima ir nepažymėti, bet nepastebėti girtumo ji negali. Tačiau, kadangi šis asmuo buvo guldomas, jos nuomone, ji apie neblaivumą būtų pažymėjusi.

Susipažinusi su J. G. asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės 5 lapu, liudytoja paaiškino, kad šis lapas yra jos surašytas. Lape užrašyta, kad asmuo buvo sąmoningas, konstatuota galvos trauma, galvoje žaizda susiūta, konsultuotas neurologo, buvo atlikta kompiuterinė tomografija, be pakitimų, žaizda buvo susiūta ir pilietis paleistas namo. Jis įvertintas 15-ka balų, buvo sąmoningas, girtumas jam nebuvo nustatytas. Jeigu būtų buvęs girtas, jam būtų buvęs pamažintas balų skaičius. Jeigu alkotesteriu būtų buvęs nustatytas girtumas, tai kortelėje būtų buvęs įklijuotas aktas ir jos būtų buvę parašyta, kiek promilių rasta. Jeigu būtų nustatytas girtumas, o ji to neužfiksuotų kortelėje, tai aktas vis tiek būtų įklijuotas į kortelę.

Liudytoja R. B. (gydytoja, neurologė) parodė, kad nė vieno iš proceso dalyvių nepažįsta ir neatsimena. Susipažinusi su gydytojo įrašais R. Š. gydymo stacionare ligos istorijos 7-me lape (nurodė, kad tai jos 2013-07-08 padarytas įrašas), perskaito jame esančius įrašus: neurologo konsultacija; patyrė galvos traumą; skauda galvą; objektyviai: galvos sumušimo požymiai, galviniai nervai be pakitimų, NI raumenų jėga ir tonusas geri, sausgysliniai refleksai, kairė lygu, dešinė plius (kas reiškia, kad jie yra simetriški ir vienodi); patologinių refleksų nėra; meninginių simptomų nėra; diagnozė“ „kontūzijo kapitis“ (paaiškino, kad lietuvių kalba – galvos sumušimas); rekomenduota atlikti galvos smegenų kompiuterio tomografiją GSM KT. Liudytoja parodė, kad tos dienos nei įvykio, nei nukentėjusiojo neprisimena. Kartais pažymi, kad žmogus būna vartojęs alkoholį. Bet įtakos tyrimams, ar pacientas blaivas, ar išgėręs, nėra. Jeigu pacientas yra labai neblaivus, tai su juo kalbamasi, bandoma pasiaiškinti anamnezę, kokie yra skundai. Jeigu visai nesusišnekama, tai tas ir įrašoma. Kartais toks pacientas, atlikus tyrimus ir neradus pakitimų, stebimas priėmimo skyriuje, kol jis kažkiek prablaivės, jeigu iš tikro jis yra girtas, kol bus galimas kontaktas. Ji su pacientu bendrauja tiek, kiek reikalauja, jos, kaip daktarės kompetencija, ir kiek jai tas reikalinga. Pavartotas alkoholis ir jo kiekis turi įtakos neurologinių ligų simptomatikai. Kartais tas matosi, priklausomai nuo to, kiek tas ligonis turi stažo su alkoholiu, kiek jau yra pažeistos tos smegenys. Jos nėra parašyta, kad pacientas buvo neblaivus. Ne visi pacientai būna kalbūs. Būna, kad nori nuslėpti aplinkybes ir nenori šnekėti.

Susipažinusi su gydytojo įrašais iš J. G. asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės 10-me lape (nurodė, kad tai jos 2013-07-08 neurologo konsultacija), perskaito jame esančius įrašus: patyrė galvos traumą užpuolimo metu su beisbolo lazda; be sąmonės nebuvo, bet skundžiasi galvos skausmu; objektyviai: galvoje muštinė žaizda, galviniai nervai be pakitimų, NI, raumenų jėga ir tonusas geri, sausgysliniai refleksai, kairė lygu, dešinė plius; patologinių refleksų nėra; meninginių simptomų nėra; diagnozė „kontūzijo kapitis“; tikslinga atlikti galvos smegenų kompiuterio tomografiją. Liudytoja parodė, kad šį atvejį truputį atsimena. Dėl to, kad tas pacientas, patyręs galvos traumą, neturėjo neurologinės simptomatikos, bet turėjo pakitimų smegenyse – tai galėtų būti pakraujavimas, kaulo sulūžimas. Dabar negali atskirti, kuris tai iš nukentėjusiųjų buvo. Kompiuterinė tomografija daroma tam, kad nustatyti, ar yra galvos smegenų pakitimų. Liudytoja teigia atsimenanti, kad susišnekėjo su abiem nukentėjusiaisiais, be to, ir pagal jos įrašus taip turėjo būti. Negali pasakyti, ar tuo atveju jautėsi alkoholio kvapas.

Ekspertė S. Š. parodė, kad jie kaip psichiatrai vertina, ar dėl galvos traumų žmogui buvo stipriai sutrikdyta sveikata, ar išsivystė silpnaprotystė. Jeigu žmogus būna komos, vegetacinėje būsenoje, dėl to yra negrįžtamai pakenkiamos jo konkliudyvinės funkcijos – atmintis, dėmesys, mastymas. R. Š. jokių konkrečių, grubių konkliudyvinės sferos sutrikimų nekonstatuota. Jis tik pats akcentuoja kažkokius nežymius atminties sutrikimus. Atlikus teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizę, nepavyko nustatyti kokio nors laipsnio sutrikimų. Laiku suteikus pagalbą, pašalinus hematomas, paprastai neurologiniai simptomai gali regresuoti. Žmogaus darbingumas gali kažkiek būti sutrikdytas, bet psichikos sutrikimai kaip šiuo atveju, traumos pasekoje neišsivystė. Žmogus įvykio aplinkybes prisimena, gali būti, kad apklausų metu kažkokias nežymias įvykio aplinkybes gali neatsiminti, bet iš esmės, faktinę įvykio pusę, baudžiamosios bylos įvykio eigą, nukentėjusysis ekspertams atpasakojo. Po įvykio, po gydymosi neurologijos stacionare žmogus nesikreipė į psichiatrą dėl jokių psichikos problemų, dėl depresijos simptomatikos ar dar kažko, ką vertintų psichiatrai iš savo pusės ir dėl ko būtų pagrindas konstatuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Šiuo atveju, galimas galvos skausmas, svaigimas, nes buvę galvos sukrėtimai. Kadangi po įvykio jau yra praėjęs nemažas laiko tarpas, žmogus gali konkrečiai, fragmentiškai visko, ką darė ir neatsiminti, tuo labiau, kad žmogus buvo sužalotas, bet jam nėra tiek sutrikusi atmintis, kad žmogus komoje, anamnezuoja visą periodą, nepažįsta kaltinamųjų.

Psichologė-ekspertė V. K. parodė, kad ekspertizės metu buvo vertinama R. Š. konkliudentiniai procesai, tame tarpe atmintis, dėmesys, mąstymas, suvokimas, kažkokių grubių pažeidimų, kalbant apie funkcijas, užfiksuota nebuvo, nebuvo gauta duomenų, kad R. Š. padaryti sužalojimai kaip nors būtų įtakoję jo mąstymui, atminčiai. Ekspertizės metu jis epizodiškai, fragmentiškai, faktų lygyje apie įvykį papasakojo. Parodymai – tai yra labai smulkus atpasakojimas, o jis papasakojo faktų lygyje, kas iš esmės buvo taip, kaip apklausoje. Apskritai, kiekvienam žmogui, net ir nepatyrusiam jokių sužeidimų, yra galimybė, kad jis, apklausiamas po kelių mėnesių, truputėlį kitaip pasakoja kiekvieną dalyką. Mano, kad yra normalu, kad nukentėjusysis po traumos apie įvykių eigą vieną kartą gali papasakoti vienaip, kitą kartą kitaip – kažką pakeisti, ne viską atsiminti.

Tarnybiniame policijos pareigūno V. K. pranešime Dėl gautos informacijos apie sužalojimą nurodyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno r. 2013-07-08 01.35 val. buvo gautas LSMUL Kauno Klinikos centrinio priimamojo bendrosios praktikos slaugytojos Poškaitienės pranešimas telefonu, kad 2013-07-08 01.20 val. dėl galvos sumušimo medicininės pagalbos kreipėsi piliečiai R. Š., guldomas į galvos traumų skyrių, bei J. G., išleistas į namus (pagal gautą pranešimą į LSMUL Kauno Klinikas išvykęs tyrėjas E. C. informavo, kad piliečiai R. Š. ir J. G. yra neblaivūs, tiksliai paaiškinti įvykio aplinkybes nenori, kalba apie tai nenoriai, keičia įvykio vietos adresą) (1 tomas, b. l. 14-15).

2013-07-11 J. G. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2013-07-07 jam su broliu P. G. būnant svečiuose pas Z. J., apie 22 val. motoroleriu atvažiavo jo draugas R. Š. kartu su savo draugu G. R. Š. papasakojo, kad iš vakaro švenčiant su pažįstamais (duomenys neskelbtini) k., Babtų sen., Kauno r., prie tvenkinio, jo pažįstami K. jį apkaltino telefono vagyste, sumušė, o jis pabėgo, kadangi pastarieji buvo girti ir nieko nenorėjo girdėti, kad telefono jis neėmė. Jis pasakė, kad nori nuvažiuoti iki minėtų K. ir jiems blaiviems paaiškinti, kad telefono jis nevogė, norėjo su jais susitaikyti, kad ateityje nebūtų jokių pykčių. Tačiau, kadangi K. buvo labai agresyviai nusiteikę, R. Š. paprašė jų važiuoti kartu, kad vėl nebūtų sumuštas. Tada jie visi Z. J. automobiliu nuvažiavo pas K. į (duomenys neskelbtini) k., Babtų sen., Kauno r. sav. Sustojo netoli daugiabučio gyvenamo namo, prie įvažiavimo į namo kiemą, kuriame gyvena K. Matė, kad daugiabučio namo kieme stovėjo senyvo amžiaus moteris ir jaunuolis K. Iš automobilio išlipo jis, R. Š. ir Z. J. ir visi ėjo į daugiabučio namo kiemą. Jiems beeinat, link jo pradėjo eiti senyvo amžiaus moteris, rankose laikydama kirvį bei ant jų šaukdama ir koliodama. Tada į kiemą išėjo dar vienas jaunuolis, o paskui vyresnis K. Z. J. vyresniam žmogui bandė aiškinti, kad jie atvažiavo su gerais ketinimais, kad nieko blogo nenori. Tuomet nukentėjusysis išgirdo, kaip jaunesnysis K. sušuko, kad juos užmuš, kad dabar jie savo kojomis tikrai iš čia neišeis, ir abu jaunuoliai, įbėgę į daugiabučio namo laiptinę, tuoj pat išbėgo į kiemą, rankose turėdami po lazdą, bei pradėjo bėgti link jų. Link J. G. bėgęs jaunuolis staigiai lazda sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą, dėl ko J. G. suklupo ant žemės, tada pajuto spyrį į veidą, į lūpą. Atsidengęs galvą, pamatė, kad apie 2 metrų atstumu nuo jo ant žemės guli R. Š., kuriam iš viršugalvio bėgo kraujas, o jaunuolis K. dar vis daužė R. Š. lazda per šonus. Jis pats tuo metu po smūgio sunkiai orientavosi situacijoje. Tačiau išgirdęs, kaip vyresnis K. pasakė, jog eina atsinešti šautuvo, ir kad visus iššaudys, skubiai atsikėlė nuo žemės. Matė, kad R. Š. taip pat keliasi nuo žemės. J. G. pribėgus prie automobilio, matė, kad prie automobilio taip pat jau yra atbėgę ir R. Š., Z. J.. Tada jie visi nuvažiavo į Z. J. kiemą. J. G. jautėsi labai blogai – labai skaudėjo galvą, galva stipriai svaigo, iš galvos stipriai bėgo kraujas, be to, skaudėjo ir tino lūpa, kur įspyrė jaunuolis, sudavęs jam per galvą lazda. Nuvažiavus į Z. J. kiemą, jis ir R. Š. šiek tiek apsiprausė kruvinus veidus. R. Š. brolis T. Š. nukentėjusįjį ir R. Š. nuvežė į Kauno klinikas (1 t. b. l. 1).

2013-07-15 R. Š. pareiškime nurodyta, kad 2013-07-06 apie 23-24 val., pažįstamui E. G. pasiūlius, jie nuvažiuoti prie tvenkinio, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini) k. Ten pamatė, kad iš matymo pažįstami asmenys kažką švenčia, ir jie pasiūlė prisijungti. Jiems besilinksminant, jau švintant, K. (tėvas) pradėjo garsiai visiems teigti, jog dingo jo telefonas ir priėjęs prie R. Š. pradėjo reikalauti, jog šis atiduotų jo telefoną. Kadangi R. Š. pasakė, kad jokio telefono nematė ir neėmė, tuomet K. staigiu judesiu kumščiu trenkė sėdinčiam ant žemės R. Š. į galvą. Po pirmo smūgio R. Š. truputį apsvaigo ir tada pajuto dar du smūgius į galvą. Tada R. Š. pradėjo bėgti tolyn nuo jo. Atsisukęs pamatė, jog jį vejasi K. (sūnus) ir dar du jam nepažįstami asmenys. Bėgdamas pajuto, kaip kažkuris iš jų jam kirto per kojas ir jis, neišlaikęs lygsvaros, pargriuvo. Tuomet pajuto stiprų smūgį į koją, į galvą ir dar apie 6-8 smūgius į nugarą, šonus. Matė, jog spardė visi trys asmenys, tame tarpe ir K. (sūnus). Kol spardė, K. vis kartojo, kad užmuš, jeigu negražins telefono. Pasprukęs nuo mušančiųjų, paskambino savo broliui T. Š. ir paprašė, jog atvažiuotų jo pasiimti, nes buvo stipriai sumuštas. Netrukus atvažiavęs brolis parsivežė jį namo. Vakare, apie 21 val., pas jį atvažiavo jo pažįstamas J. G., kuriam R. Š. papasakojo, jog buvo apkaltintas telefono vagyste ir sumuštas. Bekalbėdami abu nusprendė, kad būtų geriausia su K. išsiaiškinti situaciją dėl to telefono, kad vėliau vėl sutikę jie jo neprimuštų. Bijodami važiuoti pas K. vieni, nusprendė paprašyti kartu vykti pažįstamą Z. J. Apie 22 val. nuvykę pas Z. J., rado ir ten buvusius pažįstamus brolius Justiną ir P. G.. R. Š. viską papasakojus, Z. J. ir G. pasisiūlė važiuoti kartu. Į (duomenys neskelbtini) k. vyko su Z. J. priklausančiu automobiliu „VW Golf“. Nuvažiavę automobilį pastatė prie įvažiavimo į kiemą. R. Š., Z. J. ir J. G. nuėjo link namo, kur gyvena K. Einant matė, jog lauke buvo pagyvenusi moteris ir K. (sūnus). Moteris pradėjo eiti link J. G., mosikuodamasi kirviu, rėkdama, kad visus užkapos, keikdama juos įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tuo metu iš namo išbėgo dar vienas jaunuolis ir K. (tėvas). Prie tėvo priėjo Z. J. ir ėmė su juo kalbėtis. Jaunesnysis K. su kitu jaunuoliu įėjo į laiptinės vidų ir po kelių akimirkų išėjo iš jos nešini lazdomis, pradėjo artintis link R. Š. su J. G.. Nepažįstamas jaunuolis ėjo link J. G., o K. (sūnus) artinosi prie R. Š. K. (sūnus) surikęs, jog jie iš čia gyvi neišeis, puolė jį su ta lazda. Po smūgio lazda į galvą, R. Š. apsvaigęs nukrito, ir pajuto smūgius lazdomis į šonus. Tuo metu išgirdo, kaip K. (tėvas) suriko, jog visus iššaudys. Tada atsistojęs R. Š. pradėjo bėgti link mašinos. Grįžę pas Z. J. į namus, apsiprausė, nes buvo kruvini. Kadangi abu su J. G. buvo stipriai sužaloti, jo brolis T. Š. juos nuvežė į Kauno klinikinę ligoninę. Jam buvo stipriai sužalota galva, stipriai sumuštas visas kūnas (1 t., b. l. 2-3).

Nuotraukose, pateiktose nukentėjusiojo R. Š. atstovo, užfiksuoti R. Š. padaryti sužalojimai galvoje, mėlynės ant kūno šono (1 t., b. l. 6-11).

2013-07-19 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas su kiemu ir ūkiniais pastatais, esančiais Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (1 t., b. l. 36-43).

2014-04-23 nukentėjusiojo J. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad J. G. parodė vietą Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, K. gyvenamojo namo kieme, kur atvažiavę su automobiliu sustojo ir iš jo išlipo su R. Š. ir Z. J.; parodė vietą, kur jis su J. P. susigrūmė ir pastarasis jam sudavė vieną smūgį į veido sritį, vietą, kurioje su beisbolo lazda J. P. sudavė smūgį į galvos sritį, (1 t., b. l. 89-90, 91-94).

2014-04-23 nukentėjusiojo R. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad R. Š. parodė vietą Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, K. gyvenamojo namo kieme, kur atvažiavę su automobiliu sustojo ir iš jo išlipo su J. G. ir Z. J.; parodė vietas, kur buvo A. K. su Z. J., J. P. su D. K.; vietą koridoriuje, kampe, iš kur D. K. ir J. P. pasiėmė beisbolo lazdas, ir J. P. pribėgęs prie J. G., sudavė pastarajam lazda vieną kartą į galvą. Taip pat vietą, kurioje jis po J. G. suduoto smūgio priėjo prie J. G., kuris buvo nukritęs ant žemės, ir pasilenkė, norėdamas jį pakelti. Jam pasilenkus, prie jo pribėgo D. K. ir sudavė beisbolo lazda vieną kartą į galvos sritį, jis nuo smūgio krito aukštielninkas ant žemės, prie jo pribėgo Z. J. (1 t., b. l. 95-103).

2014-04-23 liudytojo Z. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad Z. J. parodė vietą Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, K. gyvenamojo namo kieme, kur atvykę automobiliu su J. G., R. Š., pastatė automobilį; vietą, kur atėjo su minėtais asmenimis ir sustojo, pamatęs stovinčius A. K., D. K. ir J. P.; vietą, kurioje įvyko konfliktas tarp J. P. ir J. G., po kurio J. P. sudavė J. G. smūgį į veido sritį, parodė, kaip nuo smūgio ant žemės nukrito J. G. ir J. P.; vietą namo laiptinėje, iš kur D. K. pasiėmė beisbolo lazdą; vietą, kur grumtynių metu J. G. su J. P. buvo nukritę ant žemės, o prie jų pribėgęs D. K. su beisbolo lazda sudavė R. Š., kuris nuo smūgio krito aukštielninkas; vietą, kur išvažiavęs iš kiemo jų laukė automobilis „VW Golf“ (1 t., b. l. 104-117).

2013-11-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad J. G. atpažino J. P. kaip asmenį, kuris jį 2013-07-07 sumušė (1 t., b. l. 118-121).

2013-07-11 specialisto išvadoje Nr. G1819/13(02) nurodyta, kad J. G. konstatuota muštinė žaizda viršugalvio-pakaušio srityje, kraujosruva apatinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2013-07-07. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Muštinė žaizda viršugalvio-pakaušio srityje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo J. G. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (1 t., b. l. 158-159).

2013-07-30 specialisto išvadoje Nr. G2030/13(02) nurodyta, kad R. Š. konstatuota muštinė žaizda kaktoje, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėse kaktinėje, momeninėje, smilkininėje skiltyse, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiajame pusrutulyje, kairių kaktikaulio, smilkinkaulio bei vidurinės kaukolės pamato duobės lūžiai, minkštųjų audinių kraujosruva kairėje kaktos pusėje, kraujo susikaupimas kairėje būgninėje ertmėje, trauminis otitas kairėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl kairės vidurinės kaukolės pamato duobės lūžio nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 165-166).

2015-09-10 – 2015-10-08 teismo ekspertizės akte Nr. 83TPK/349/2015 padaryta išvada, kad R. Š. po 2013-07-07 patirtų sužalojimų neišsivystė joks psichikos sutrikimas, gali duoti parodymus (4 t. b. l. 88-90).

2014-04-25 LSMUL Kauno klinikų rašte nurodyta, kad R. Š. ir J. G. LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje 2013-07-08 kraujas etilo alkoholio kiekiui nustatyti nebuvo tirtas (1 t. b. l. 169).

2014-02-11 kaltinamojo J. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog minėtas asmuo parodė vietą kambaryje, kur su D. K. sėdėjo ant lovos; vietą, kur lauke prie namo įėjimo stovėjo A. K., Z. J.; vietą, kur J. G. sudavė smūgį, vietą, kur jis kartu su J. G. besigrumdami atsirado ir prie jų pribėgo P. G., kur visi trys nugriuvo ant žemės; vietą, kur stovėjo R. Š. ir jam sudavė smūgį ranka, spardė P. G. (2 t., b. l. 57-65).

2014-02-05 kaltinamojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad D. K. parodė vietą kambaryje, kur su J. P. sėdėjo ant lovos; vietą buto prieangio tarpduryje, kur susirietė gavęs smūgį į veido sritį; vietas lauke, kur stovėjo prie namo įėjimo A. K. ir Z., kur jis stovėjo su J. P., kur J. P., J. G. ir P. G. besigrumdami nukrito ant žolės, kur stovėjusiam R. Š. P. G. sudavė smūgį ranka, pastarajam nugriuvus, spardė kojomis, vietą, kur stovėjo atvykėlių automobilis (2 t., b. l. 98-99, 100-111).

2013-11-20 akistatos tarp nukentėjusiojo J. G. ir kaltinamojo J. P. protokole užfiksuota, jog J. G. nurodė įvykio dieną būnant pas draugą Z. J. namuose, atvažiavęs R. Š. paprašė pagalbos, nes iš vakaro buvo sumuštas, norėjo išsiaiškinti santykius. Nuvažiavus į Krivėnų k., Z. J. aiškinosi su K. tėvu, o jauni vaikinai juos užpuolė, sumušė: J. P. jam sudavė per galvą lazda, o D. K. – R. Š. Po J. P. smūgio lazda J. G. nukritus ant žemės, J. P. dar nukentėjusiajam spyrė į veidą. J. P. nesutiko su J. G. parodymais, parodė, kad 23.30 val. buvo pas D. K., žiūrėjo televizorių. Išgirdus laiptinėje triukšmą, D. K. pravėrus duris, kažkas šiam smogė į veidą, kelis kartus spyrė ir bandė brautis į vidų. J. P. priėjus ir bandant minėtą asmenį nustumti nuo D. K., J. P. taip pat buvo trenkta į veidą. Pradėjus rėkti A. K., minėti vyrai iš koridoriaus išėjo. Jie su D. K. išėjo į kiemą, A. K. buvo ant laiptų. J. G. pribėgęs prie J. P., trenkė jam per veidą. J. P. užsidengus veidą ir nugriuvus, J. G. pastarąjį dar bandė spardyti, tačiau dėl neblaivumo ir pats nugriuvo. J. P. atsikėlė, matė, kad D. K. laiko kitą G. D. K. minėtą G. paleido ir J. P. su D. K. paėjo toliau. P. G., nuėję prie R. Š., trenkė šiam kumščiu per veidą, pastarajam nuo smūgio nugriuvus, P. G. pradėjo jį spardyti. Tuomet kažkam kieme pradėjus rėkti, jog atvažiuoja policija, J. G. nubėgo už namo link kelio, pradėjo bėgti ir P. G. R. Š. taip pat nusvirduliavo iš kiemo (2 t., b. l. 68-71).

2013-11-14 akistatos tarp nukentėjusiojo R. Š. ir kaltinamojo D. K. protokole užfiksuota, kad R. Š. nurodė, jog 23.00-00.00 val. prie tvenkinio gėrė alų. Paskui D. K. jį apkaltino mobilaus telefono vagyste, liepė jį atiduoti. Besėdint priėjęs A. K. trenkė jam kelis kartus į veidą. R. Š. atsikėlęs ir pradėjęs bėgti pamatė, kad D. K. ir jam nepažįstamas asmuo bėga jam iš paskos. Kažkam kirtus R. Š. per kojas, dėl ko šiam pargriuvus, jis buvo spardomas. Jį sumušusiems asmenims nuėjus, R. Š. išėjo už teritorijos vartų, paskambinęs paprašė brolio atvažiuoti jo paimti. Buvo visas kruvinas. Vakare atvažiavus J. G., su juo pakalbėjus apie praėjusį vakarą, nutarė nuvažiuoti išsiaiškinti. Nuvažiavus pas Z. J., pas kurį buvo G., papasakojo, kaip viskas buvo. Jie pasiūlė važiuoti pasiaiškinti. Nuvažiavus pas K., kieme rado senyvo amžiaus moterį ir A. K.. Pradėjus kalbėtis apie įvykį, po kurio laiko iš laiptinės išėjo D. K. ir jo draugas su beisbolo lazdomis. D. K. trenkė per galvą nukentėjusiajam, o J. G. – D. K. draugas. Nukentėjusysis nukrito, po kurio laiko atsikėlė. Pribėgęs J. G. liepė greičiau važiuoti. Visi išvažiavo pas Z. J. Buvo gilios žaizdos. J. G. paskambino R. Š. broliui T. Š., kuris abu nukentėjusiuosius išvežė į ligoninę. D. K. nesutiko su R. Š. parodymais ir parodė, kad su J. P. sėdint sporto salėje, išgirdus laiptinėje triukšmą, išlindo pažiūrėti. Jam buvo suduota. Jis nukrito ant žemės. Tada iš viršaus atbėgo jo tėtis, keturi vyriškiai išbėgo lauk, tėtis – paskui juos. Tada jis atsikėlė ir su J. P. išėjo į lauką. Ten pamatė, kad tėtis šnekasi su Z. J. Prie J. P. pribėgę J. G. sudavė pastarajam į veidą. D. K. bandė juos išskirti, tada pribėgo kitas brolis G. Broliai G. vis bandė suduoti J. P., D. K. bandė juos atitraukti, tačiau nepavyko. Jie paslydo ant žolės ir krito vienas ant kito – P. G. nukrito ant J. G.. Tada vienas iš G. po kiek laiko atsikėlė ir sudavė R. Š. Šiam parkritus, P. G. pradėjo jį spardyti. Po kiek laiko visi išsiskirstė ir išvažiavo (2 t., b. l. 113-116).

2014-05-15 akistatos tarp A. K. ir Z. J. protokole užfiksuota, kad A. K. parodė, jog 2013-07-07 apie 23-23.30 val. vakaro įsibrovę į jo privačią valdą asmenys primušė jo nepilnametį sūnų D. K.. A. K. lauke pradėjus ginčytis su Z. J., pastarasis pasakė, jog jie užkabino jo draugus ir dabar bus blogai. Paskui A. K. į kiemą išbėgę jo sūnus ir J. P. atsistojo kitoje automobilio pusėje, jo gale. Į kiemą nuo pagrindinio kelio atbėgęs J. G., pribėgęs ir nieko nesakydamas staiga sudavė smūgį J. P. į veido sritį. Tada abu tarpusavyje susikibo. Tada prie J. G. ir J. P. atbėgo P. G.. A. K. sūnus D. K. gynė J. P. nuo G., laikydamas P. G. Broliai G. nugriuvo ant žemės, kadangi buvo visiškai girti. J. P. su D. K. atsitraukė nuo jų į šalį. P. G., pašokęs nuo žemės, pribėgęs prie kieme stovėjusio R. Š., sudavė smūgį ranka šiam į veidą, R. Š. nugriuvus aukštielninkam, dar kelis kartus ranka sudavė smūgius, įspyrė. Jo žmonai R. K. sušukus, kad iškvies policiją, ir tuo metu nuo (duomenys neskelbtini) dvaro važiuojant automobiliui, visi buvę kieme iš jo pabėgo. Z. J. A. K. parodymų netvirtino, parodė, kad galėjo būti apie 22-22.30 val., kai jie atvažiavo pas A. K. į namo kiemą su R. Š., J. G., P. G. ir J. G.. Jie ėjo link namo laiptinės, prie kurios stovėjo A. K., jo sūnus D. K. ir dar vienas jaunuolis, kurio tuo metu nepažinojo. Jis priėjo prie A. K., pradėjo su juo kalbėti, kodėl sumušė R. Š. A. K. pasakė, kad mažai dar gavo. Šalia stovėjęs jam nepažįstamas jaunuolis ir A. K. sūnus taip įsiterpė į pokalbį. J. G. liepė jiems nesikišti. Įvyko šurmulys. J. G. susimušė su jam nepažįstamu jaunuoliu. Tada A. K. sūnus įbėgo į namo laiptinę, paėmė beisbolo lazdą ir pribėgęs prie gulinčio ant žemės J. G., sudavė jam su lazda į galvos sritį ir iš karto trenkė R. Š. į galvą. Z. J. padėjo pakelti nuo žemės J. G. ir R. Š., išėjo iš kiemo, išvažiavo į namus (1 t., b. l. 87-88).

2015-02-06 liudytojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad R. M. patvirtino savo liudytojo apklausos metu nurodytas aplinkybes parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 96-104).

2015-06-18 apžiūros protokole užfiksuota Zacyšiaus dvaro teritorijos, esančios Kauno r., Babtų sen., (duomenys neskelbtini) k., apžiūra, Matyti, kad teritorija yra aptverta tinkline tvora, įvažiavimą į teritoriją saugo vartai, ant kurių yra užrašas „Privati valda“ (4 t., b. l. 30-40).

2015-02-24 Lietuvių kalbos specialisto išvadoje Nr. E-15-9 yra pateikta išvada, kad kalbiniu požiūriu tiek J. G. protokolas-pareiškimas, tiek J. G. liudytojo apklausos protokolas be nedidelių išimčių yra tapatūs (4 t. b. l. 163-165).

dėl viešosios tvarkos pažeidimo Zacyšiaus dvare ir nukentėjusiojo R. Š.

Nors kaltinamasis A. K. neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teigdamas, kad šventės metu tik teko išprašyti keturis nepažįstamus nekviestus asmenis, tarp kurių buvo ir R. Š., be to, dar kartą pastarąjį asmenį teko išvesti iš šventės teritorijos, kadangi jis sumušė kaltinamojo giminaitį – A. Ž., kad sūnaus telefono buvo pasigesta tik 10 val., kai likusieji po šventės asmenys jau ruošėsi važiuoti namo, o D. K. galvojo, kad telefoną galėjo pamesti, tačiau nukentėjusysis R. Š. parodė, kad, būnant prie užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini) k., A. K., neradęs ieškomo telefono, liepė nukentėjusiajam R. Š. šį telefoną atiduoti; nukentėjusiajam aiškinant, kad jis telefono neėmė, A. K. trenkė nukentėjusiajam kumščiais tris kartus į galvos sritį. Nuo smūgių atsipeikėjusiam nukentėjusiajam pradėjus bėgti, matė, kad paskui jį bėgo trys asmenys, kurių tarpe buvo D. K. ir J. P., kurių nukentėjusysis buvo parverstas ant žemės bei spardomas, liepiant atiduoti telefoną, priešingu atveju buvo žadama užmušti. Išbėgęs iš teritorijos, išsikvietė brolį, kuris kruviną nukentėjusįjį parvežė namo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojas T. Š., parodęs, kad 2013 metų liepos 7 rytą, apie 06.00 valandą, brolio R. Š. prašymu nuvažiavęs prie užtvankos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Babtų seniūnijoje, Kauno rajone, parvežti brolio namo, rado jį stovintį vieną, kruvinu veidu, rūbais, matėsi, kad kraujas buvo bėgęs iš nosies, buvo prakirsta lūpa; brolis pasakė, kad jį sumušė K. dėl kažkokio, neva tai dingusio, telefono. Nukentėjusiojo nurodytą faktą patvirtino ir liudytojas G. G., parodęs, kad D. K. ieškant telefono, A. Ž. vagyste kaltinant R. Š., dėl ko R. Š. A. Ž. ranka sudavė per veidą, prie jų atėjęs A. K. pradėjo priekaištauti R. Š. dėl A. Ž. mušimo, teigdamas, kad telefoną paėmė R. Š., rankomis pradėjo mušti R. Š. į galvos sritį, o po to ir į visas kitas kūno dalis, suduodamas apie 5-6 smūgius, bei liepė iš šventės išvykti; grįždamas tą pačią dieną namo, apie R. Š. sumušimą pranešė trumpąja žinute E. ir J. G. (atkreiptinas dėmesys į liudytojo nurodytas aplinkybes, kad liepos 17 dieną, apie 19.00 val., liudytojui paskambinęs D. K. liepė liudytojui, jei šis bus kviečiamas apklausai, sakyti, kad šis nieko nematė ir nieko nežino; be to, po įvykio, rudenį ar vasaros gale, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu, susitikus su J. P., pastarasis liudytojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tai yra buvo gąsdinamas, kad liudytojas neliudytų). N. R. Š. bei liudytojo G. G. parodymus taip pat patvirtino liudytojas E. G., parodęs, kad liepos 7 d. G. G. jam sakė, kad R. Š. susimušė su A. Ž., kad muštynėse dalyvavo ir A. K.; taip pat susitikus minėjo, kad G. G. skambino D. K. ir prašė liudyti prieš R. Š. bei pasakė, kad, jeigu prasitars apie tai, bus blogiau nei R. Š.. Liudytojas J. G. taip pat patvirtino 2013 m. galimai liepos 7 d. naktį gavęs žinutę, kad R. Š. blogai; dieną susitikus, R. Š. papasakojo, kad būnant prie užtvankos (duomenys neskelbtini) k., jį sumušė K., nes tariamai R. Š. iš prie užtvankos šventusių asmenų pavogė telefoną, taip pat rodė galvoje guzą, aiškino, kad skauda galvą. Netiesiogiai R. Š. sumušimo faktą patvirtino ir kaltinamojo D. K. draugas A. Š., parodęs, kad po R. Š. smūgio A. Ž. į veidą, R. Š. buvo nuvestas prie stalo, prie kurio prieš tai sėdėjo A. K., kartu ten nuėjo ir G. G.; kitą dieną G. G. pasakė, kad R. Š. buvo sumuštas. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kurie yra ne tik nukentėjusiojo R. Š., bet ir kaltinamojo D. K. draugai ar pažįstami, ar išvis kaltinamojo A. K. nepažinojo, kurie iki įvykio nebuvo dėl ko nors su kaltinamaisiais susipykę ar sukonfliktavę, taigi ir neturėjo jokių motyvų apkalbėti kaltinamuosius. Be to, ir liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vyras A. K. po įvykio jų kieme jai sakė, kad liepos 7 d. pas K. atvykę asmenys atvažiavo aiškintis dėl mobilaus ryšio telefono, kuris buvo pavogtas liepos 6 dieną prie (duomenys neskelbtini) dvaro.

Kaltinamojo A. K. versiją dėl įvykio šventės (duomenys neskelbtini) dvare metu tvirtino liudytojai: T. B. parodė, kad apie 3-3.30 val., nuėjus prie tvenkinio, A. Ž. pasakė, kad R. Š. jam sudavė smūgį, todėl jie R. Š. liepė išeiti, dar išlydėjo iki teritorijos vartų, kad matytų, jog tikrai išėjo. Apie 10-11 val., buvo pasigesta telefono, tačiau niekas kaltų neieškojo, nes buvo galvojama, kad gal telefonas yra pamestas; R. B. parodė, kad šventės metu prie savo stalo pamatęs sėdint 4-5 nepažįstamus asmenis ir geriančius jų alkoholį, liudytojas juos iš šventės išvarė; ryte atsikėlus buvo pasigesta D. K. telefono; be to, jau po to, kai buvo išvaryti jo minėti nepažįstami asmenys, sutiktas A. Ž. pasakė, kad jį R. Š. primušė bei pastarąjį parodė; nematė, ar R. Š. antrą kartą grįžo į šventę, neatsimena, ar tą asmenį dar kartą išvijo; abu kaltinamieji – D. K. ir J. P. nurodė, kad šventės metu po 24 val. jie nuėjo miegoti, kad D. K. telefono buvo pasigesta jau jiems atsikėlus – apie 10-11 val., sužinojo, kad buvo sumuštas A. Ž. ir po jo sumušimo iš dvaro buvo išprašyti keli asmenys, tarp jų ir R. Š.. Tačiau visi šie asmenys tarpusavyje yra giminės ar šiaip artimi žmonės, kurie yra suinteresuoti A. K. atžvilgiu iškeltos bylos baigtimi, liudytojai T. ir R. B. buvo surasti kaip svarbūs bylai tik bylos nagrinėjimo teisme metu, pats A. K. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad R. Š. buvo išprašytas R. B. dėl to, kad primušė A. Ž., ir nors teigė, kad tyrėja sąmoningai tokių jo nurodytų aplinkybių neužfiksavo, tačiau, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 65-1-01054-13 (b. l. 34), A. K. parodė, kad R. Š. buvo išvarytas iš šventės, kai pastarasis ėmė įžūliai elgtis prie stalo. Panašią R. Š. išvarymo iš šventės versiją ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 65-1-01054-13 nurodė ir joje liudytojais apklausti D. K. (b. l. 32), paaiškinęs, kad bešvenčiant giminaitės gimtadienį, 2013-07-07 apie 3 val. nakties, kadangi R. Š. atvyko nekviestas, kilo konfliktas, dėl ko pastarasis buvo išvarytas, bei J. P. (b. l. 37), paaiškinęs, kad sužinojęs, jog R. Š. buvo išvarytas, nes elgėsi įžūliai. Be to, kaltinamojo A. K. tik teisme pateikiamos ir liudytojų T. B. bei R. B. patvirtintos versijos, kad R. Š. buvo išvarytas ir išvestas iš (duomenys neskelbtini) dvaro teritorijos pro vartus du kartus – dėl atvykimo nekviestam ir dėl kito žmogaus sumušimo, nepatvirtina nė vienas iš anksčiau nurodytų liudytojų. Todėl teismas šių asmenų parodymus vertina kaip siekimą padėti A. K. išvengti atsakomybės ir jais nesiremia.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko esant neginčytinai nustatyta, kad 2013 metų liepos 06 dieną, apie 05.00 val., ryto, Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime esančio Zacyšiaus dvaro teritorijoje, A. K. tyčia R. Š. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, suduodamas nukentėjusiajam kumščiu į galvos sritį bei įspirdamas.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam dėl šio fizinio smurto nebuvo nustatytas joks sveikatos sutrikdymo laipsnis, laikytina, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, ką patvirtina pats nukentėjusysis R. Š. bei anksčiau minėti liudytojai.

Teismui byla buvo perduota kaltinant A. K. padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. Tačiau taikant šią normą, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų (pasireiškusių bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytu būdu) kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys ir pan.

Kaip matyti iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų, byloje pateiktų duomenų, Krivėnų kaime esančio Zacyšiaus dvaro, kur vyko šventė, teritorija yra aptverta tvora, turi vartus patekimui į jos vidų, kabo lentelė, kad tai privati teritorija (byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu tokios nuorodos nebuvo), šventėje dalyvavo pagrinde artimieji, giminės ir švenčiančiųjų draugai, taigi, pašalinių patekimas į tokią teritoriją yra ribotas, todėl ši vieta, teismo nuomone, nelaikytina vieša vieta. Be to, kaltinamojo A. K. smurtiniai veiksmai į nukentėjusįjį R. Š. buvo nukreipti siekiant atgauti tariamai nukentėjusiojo pasisavintą kaltinamojo sūnaus D. K. telefoną, taigi į tarpusavio santykių aiškinimąsi. Nors šį faktą matė G. G., tačiau įvykis viešosios tvarkos ir rimties faktiškai nesutrikdė – šventė nenutrūko, kitiems šventėje dalyvavusiems asmenims nebuvo sukeltas didelis šokas ar išgąstis, nekilo jokia sumaištis, jokių kitų iššaukiančių, šokiruojančių, aplinkinius žeminančių veiksmų, kurie liudytų kaltinamojo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nenustatyta. Todėl teismas laiko, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d., ir jo veiksmai perkvalifikuotini iš BK 284 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d.

Kadangi teismo posėdžio metu proceso dalyviams buvo paaiškinta, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką (BK 140 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, nukentėjusiojo R. Š. buvo paklausta, ar šis palaiko kaltinimą, ar nesusitaikytų su kaltinamuoju A. K.. N. R. Š. pareiškus teismui, kad, jei veika šioje dalyje būtų perkvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., jis prašo pagal naują kvalifikaciją netęsti bylos nagrinėjimo, taigi jis atsisako kaltinimo kaltinamojo A. K. atžvilgiu. Todėl teismas, vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 6 p., baudžiamąjį procesą dalyje kaltinamojo A. K. atžvilgiu nutraukia (kai nėra nukentėjusiojo skundo (...) pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą (...)).

Nors kaltinamieji D. K. bei J. P. neprisipažino padarę jiems inkriminuojamas veikas, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų J. G. ir R. Š. parodymais, kad J. P. sumušė nukentėjusįjį J. G., suduodamas smūgį lazda bei du kartus įspirdamas į veido sritį, o kaltinamasis D. K. sumušė nukentėjusįjį R. Š., suduodamas pastarajam lazda į galvos sritį bei du kartus į šonus.

Gynybos keliama versija, kad galimai dėl didelio abiejų nukentėjusiųjų bei jų draugų neblaivumo, nesiorientavimo aplinkoje, nukentėjusiajam R. Š. smūgius sudavė P. G., dėl ko pastarieji, išvykę iš kaltinamųjų namų, dėl įvykusio tarpusavio konflikto išsiskyrė ir atvyko į gydymo įstaigą tik po trijų valandų ir skirtingais automobiliais, kad galimai po išvykimo iš kaltinamųjų namų nukentėjusieji galėjo būti sumušti ir kitoje vietoje. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusieji, tariamai būdami sukonfliktavę ir susimušę tarpusavyje, taigi ir nederindami tolimesnių veiksmų, atvyksta į tą pačią gydymo įstaigą, tuo pačiu laiku, tuo pat metu atvyksta ir kiti jų draugai (J. G.), be to, specialisto išvadoje Nr. G 2030/13(02) dėl nukentėjusiajam R. Š. padarytų sužalojimų yra nurodyta, kad muštinė žaizda kaktoje (...) padaryta kietu buku daiktu, dėl vieno ar daugiau trauminių poveikių, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis (išvadoje yra nurodytos įvykio aplinkybės, tarp kurių nurodyta, kad 2013-07-07 R. Š. D. K. su beisbolo lazda smogė į galvą), taigi tai patvirtina, kad minėta žaizda nukentėjusiajam galėjo būti padaryta ir medine lazda (ką patvirtina ir byloje pateiktos R. Š. padarytų sužalojimų fotografijos, iš kurių matyti jo galvai padarytos žaizdos konfigūracija, kuri perša išvadą, kad tokia žaizda galvoje galėjo atsirasti nuo kieto buko pailgą formą turinčio daikto, o tai gali būti ir lazda), kas paneigia siūlomą kaltinamųjų gynėjų versiją, kad nukentėjusysis R. Š. bei jo draugas susimušė tarpusavyje. Tai, kad nukentėjusiųjų atvykimas gydymo įstaigoje fiksuotas tik po trijų valandų, pateisinamas tuo, kad kažkiek laiko truko pats įvykis, nukentėjusiųjų ir liudytojų vykimas namo, liudytojų bandymas nukentėjusiesiems patiems suteikti tam tikrą pagalbą (apiplaut nukentėjusiųjų kraujus), tarimasis, derinimas, kas ir kaip nukentėjusiuosius nuveš į LSMU Kauno klinikas (liudytojo J. G. skambutis T. Š. užfiksuotas 2013-07-07 23.29 val., 1 tomas, b. l. 156), kito vairuotojo atvykimas, pats važiavimas, patekimas į centrinį priimamąjį. Be to, slaugytojos telefonu nurodytas sužeistųjų priėmimo laikas bei nukentėjusiųjų stacionarizavimo bei išleidimo į namus laikas, įvertinant, kokie tyrimai, konsultacijos ligoninėje su nukentėjusiaisiais buvo atliekami, leidžia manyti, kad nukentėjusieji nebuvo užregistruoti medicinos įstaigoje iš karto jiems atvykus. Pačių kaltinamųjų parodymai, kad R. Š., tariamai P. G. jį stipriai sumušus, paskutinis svirduliuodamas išėjo (o ne išbėgo, kaip kiti atvykę pas kaltinamuosius asmenys) rodo, kad R. Š. jau tikrai neturėjo fizinių galimybių dar kur nors važiuoti aiškintis kokių nors santykių, dėl kurių tariamai galėtų būti buvęs sumuštas. Kad ligoninės priimamajame užtruko apie 2-3 val., parodė ir liudytojas P. G.. Liudytojas J. G. parodė, kad po draugų apžiūros medicinos įstaigoje, guldymo į ligoninę jis namo grįžo tik naktį, paryčiais.

Todėl teismas pagrįstai mano, kad tikrai nėra svarbu, kas, kaip ir iš kur vežė nukentėjusiuosius į gydymo įstaigą, kadangi po tokio įvykio išgąstį, stresą, šoką patyrė ne tik nukentėjusieji, bet ir jų draugai, kas galėjo lemti netikslų aplinkybių atkūrimą.

Be to, nors nukentėjusiesiems kaltinamieji buvo iš matymo pažįstami ir jie aiškiai žinojo vietą, kur buvo sumušti, neteisingų duomenų apie kaltinamuosius, įvykio vietą pateikimas gydymo įstaigoje iškart po įvykio, policijos nekvietimas į įvykio vietą, gali būti paaiškinamas (kaip beje mąstė ir patys kaltinamieji) pradiniu nenoru dėl įvykusių muštynių be reikalo gaišti laiko, kadangi visi įvykio dalyviai yra iš tos pačios vietovės, kurioje ir toliau reikės visiems kartu gyventi bei bendrauti, kur gyvena įvykio dalyvių bendri pažįstami, tikintis, kad vertėtų ir pavyktų iškilusius nesutarimus užglaistyti tarpusavyje, nesikišant pašaliniams asmenims, ką patvirtina ir nukentėjusiųjų, liudytojų J. G., Z. J., P. G. nurodyta aplinkybė, kad, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, minėti asmenys pas kaltinamuosius važiavo, norėdami išsiaiškinti prieš dieną Zacyčiaus dvare įvykusį nesusipratimą, visiems susitaikyti, kad ateityje neliktų jokių pykčių.

Nors nukentėjusiųjų J. G., R. Š. parodymuose įvairių aplinkybių eiliškumas, taip pat ir kai kurios aplinkybės skiriasi ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, skiriasi tarpusavyje, tačiau akivaizdu, kad po nukentėjusiesiems lazda suduotų smūgių, dėl kurių J. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o R. Š. – sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusieji jautė stiprų skausmą, sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo patyrę sukrėtimą, šoką, taigi jiems buvo sunku ir pamatyti, ir įsidėmėti bei vėliau prisiminti detalias įvykio aplinkybes. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad apie įvykio aplinkybes J. G. buvo apklaustas 2013-07-11, R. Š. – tik 2013-07-29 (po to, kai buvo išleistas iš ligoninės), abiejų nukentėjusiųjų parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas tik 2014-04-23 – praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams nuo įvykio, todėl akivaizdu, kad po tiek laiko nukentėjusieji jau ir ikiteisminio tyrimo metu gali tiksliai įvykio aplinkybių neatsiminti ar jas nurodyti ar interpretuoti naujai. Nukentėjusieji parodymus teisme davė 2014-11-07 (J. G.) ir 2015-03-03 (R. Š.), tai yra praėjus dar daugiau laiko po įvykio, kas sąlygojo, kad jų parodymai nėra išsamūs, detalūs, itin tikslūs. Nežiūrint to, esmines ir pagrindines įvykio aplinkybes nukentėjusieji nurodo vienodai. Kadangi tiksliausiai įvykio aplinkybes nukentėjusieji nurodė apklausti po įvykio, jie patys nurodė, kad geriausiai jas atsiminė apklausinėjami iškart po įvykio, teismas remiasi jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kur abu nukentėjusieji parodė, kad D. K. ir J. P., įbėgę į laiptinę, iš jos atsinešė lazdas bei, pribėgę prie nukentėjusiųjų, pirmiausia J. P. trenkė lazda per galvą J. G., po to D. K. – stovinčiam R. Š.. J. G. parodė taip pat pajutęs spyrį į veidą, lūpą, taip pat matė D. K. suduodant lazda smūgius R. Š. per šoną. Šias nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojai: J. G., kuris patvirtino matęs, kad D. K. ir J. P. su pagaliais bėgo link R. Š. ir J. G., kad D. K. trenkė R. Š. į galvą iš priekio tiesiai su lazda, o J. P. – J. G.; P. G., kuris išgirdę garsius rėkavimus, ėjo pasižiūrėti ir už namo kampo pamatė, kad brolis J. G. ir R. Š. guli praskeltom galvom, o J. P., tuo metu būdamas netoli gulinčiųjų, rankose turėjo lazdą. Dalį nurodytų aplinkybių patvirtina ir liudytojas Z. J., tai yra, kad J. P. trenkė J. G., kad D. K., pasiėmęs iš laiptinės už durų buvusią lazdą, ja trenkė J. G., R. Š.. Nors šis liudytojas visą laiką buvo kieme, taigi turėjo galimybę stebėti įvykį, tačiau jo parodymų nenuoseklumui, aplinkybių neeiliškumui įtakos turėjo, kad šis liudytojas įvykio metu kalbėjosi su A. K., taigi viską matė padrikai, be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas buvo apklaustas tik 2013-08-01, tai yra, praėjus nemažai laiko po įvykio, ką nurodė ir pats liudytojas, kad apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo metu pasakė tai, ką tuo metu atsiminė. Kaip matyti, teisiamojo posėdžio metu liudytojas aplinkybes nupasakojo dar abstrakčiau, tačiau akivaizdu, kad po įvykio praėjus beveik dviem metams (apklausa teisme vyko 2015-07-10), liudytojas įvykio aplinkybes prisimena dar prasčiau, ką jis posėdžio metu ir paaiškino, kad, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė įvykio aplinkybes, o praėjus tiek daug laiko, kažką prisimena, bet šiuo metu jau negali visko pasakyti, kaip kas buvo, kas laikė lazdą, teisme įvykio aplinkybes nurodo taip, kaip jas to posėdžio metu atsimena. Be to, neatmetama galimybė, kad Z. J. parodymams įtakos turėjo ir tai, kad jam galimai buvo daromas poveikis, dviem nepažįstamiems asmenims susitikus Z. J. daugiabučio namo laiptinėje ir grasinant susidorojimu, jei jis nesutiks teisme liudyti įtariamojo K. naudai, kas nurodyta Z. J. pareiškime policijai, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-01652-14, tačiau apklausos teisme metu liudytojas Z. J. teigė, kad pareiškime nurodytas įvykis buvo dėl jo kitų, su byla nesusijusių, reikalų. Tačiau liudytojas Z. J. patvirtino matęs konfliktą tarp D. K. ir J. P. su J. G. bei R. Š., matė kaltinamuosius mušant nukentėjusiuosius, muštynių metu naudojamą lazda, sumuštas nukentėjusiųjų galvas. Nors liudytojas nurodė, kad jo apklausos protokolus jam perskaitė arba tyrėja, arba jo žmona, tačiau tai, kas buvo perskaityta, buvo surašyta teisingai ir liudytojas tai patvirtino, protokoluose pasirašydamas. Teismas laiko, kad nei liudytojo žmona, nei tyrėja nebuvo suinteresuotos neteisingai perskaityti liudytojui jo duotus ir tyrėjos užfiksuotus parodymus.

Nors kaltinamieji D. K. bei J. P. neigė padarę jiems inkriminuojamus nusikaltimus, teigdami, kad tai D. K. buvo užpultas ir sumuštas tarpduryje nelauktai į jų kiemą atvykusių asmenų, kad J. G. trenkė J. P., dėl ko abu susigrūmė, kad tai P. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neatpažindamas savų, sumušė R. Š., tačiau teismas tokius kaltinamųjų parodymus vertina kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kad kaltinamieji duoda nevienodus tarpusavyje, dažnai nelogiškus parodymus:

kaltinamasis D. K. nurodė, kad, pravėręs savo buto duris ir gavęs smūgį į veidą, jis sukniubo pilvu į žemę (įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis rodė, kaip jis po smūgio susirietė, priklaupęs ant vieno kelio, akistatos su R. Š. metu paaiškino, kad nukrito tiesiai ant pilvo), tuo tarpu J. P., teigdamas aiškiai matęs, kas daroma jo draugui, „matė“ (parodymai ikiteisminio tyrimo metu), kad D. K. rankomis užsidengė veidą ir, paėjęs šiek tiek atgal, nugriuvo ant žemės šonu, tada apsivertė ant pilvo; be to, nuotraukose prie įtariamojo D. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo užfiksuoti buto, koridoriuko, lovos kambaryje išsidėstymas teismui duoda pagrindo abejoti kaltinamojo J. P. galėjimu, šiam sėdint ant lovos, matyti tariamą kaltinamojo D. K. užpuolimą;

kaltinamasis J. P. parodė, kad J. G. trenkus J. P. į veidą ir abiems susigrūmus, tuo metu atbėgusiam P. G. bandant suduoti J. P. iš šono, J. P., laikydamas J. G. rankas ir besitraukdamas, griuvo ant nugaros, J. G., o paskui ir P. G. užgriuvo ant kaltinamojo, tačiau kaltinamajam pavyko iš po jį užgriuvusių asmenų išlįsti. Ikiteisminio tyrimo metu J. P. teigė, kad J. G. trenkus J. P. į veidą, pastarasis abejomis rankomis užsidengęs galvą, traukėsi toliau nuo jo atbulas, kol jam susipynė kojos ir J. P. nugara pargriuvo ant žolės. Jam nugriuvus, J. G. dar bandė jam įspirti, tai yra kėlė dešinę koją įspirti, tačiau nepataikė ir nugriuvo ant žolės. Besistojant matė, kaip D. K., rankomis suėmęs vyriškį per pečius iš nugaros pusės, tempia ant savęs, atgal nuo J. P. ir nugriuvusio ant žolės J. G. P. G.. Tuo tarpu kaltinamasis D. K. parodė, kad J. G. sudavus į veidą J. P., D. K. bandė J. G. traukti, tada prisijungė P. G., D. K. bandant juos patraukti, visi „susikibę“, „nuslydo“ kokius 2-3 m. Tada J. P. suklupo, J. G. užkrito ant pastarojo, o kaltinamasis laikė P. G., kurį paleidus, šis taip pat ten nugriuvo. Tada kaltinamasis su J. P. atsitraukė nuo abiejų G. kiek arčiau tėčio. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. teigė, kad J. G. sudavus J. P. į veidą, šis užsidengė galvą, tada J. G. dar keletą kartų bandė suduoti smūgius rankomis, tačiau nepataikė (savo viena ranka bandė nutraukti J. P. rankas nuo pastarojo galvos ir suduoti). D. K. bandė paėmęs J. G. už rankos, traukti jį link savęs, tuo metu prie jų pribėgęs P. G. taip pat bandė suduoti J. P., D. K., paėmęs G. už rankų, bandė juos abu atitraukti, ir tuomet pats J. P. iš jų išsilaisvino, o J. G. nugriuvo ant žemės bei P. G. taip pat nugriuvo ant savo brolio J. G.. Taigi, vienas kaltinamasis (J. P.) nurodo, kad po tariamo smūgio iš J. G. jis traukiasi laikydamas nukentėjusįjį už rankų, kitą kartą teigia – traukėsi rankomis užsidengęs veidą, teigia, griūdamas ant nugaros, J. G. rankas paleidęs ir užsidengęs veidą, kas logiškai nėra suprantama, kad žmogus, griūdamas atbulomis, ne stengiasi rankų pagalba susilpninti griuvimo pasekmes, o dengiasi rankomis veidą. Be to, J. P. teigimu, jam nugriuvus, J. G. dar bandė jam įspirti, tačiau nepataikė ir nugriuvo ant žolės, tuo tarpu D. K. matė, kad J. P. suklupus, J. G. tiesiog užkrito ant pastarojo (ir net nebandė spirti), o kaltinamajam paleidus laikomą P. G., šis taip pat ten nugriuvo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu D. K. tariamai matė, kad G. bandant suduoti J. P., jiems grumiantis, J. P. pats iš jų išsilaisvino, o J. G. nugriuvo ant žemės bei P. G. – ant savo brolio J. G., taigi, kaip matyti draugas J. P. nukritęs net nebuvo;

be to, teismas laiko nelogišku kaltinamojo D. K. paaiškinimą, kad J. G., būdamas prie pat J. P., bandydamas viena ranka nutraukti J. P. rankas nuo pastarojo galvos, nesugebėjo pataikyti suduodamų smūgių, kas perša logišką išvadą, kad tokių veiksmų iš vis nebuvo (tokių aplinkybių nenurodė ir pats J. P.);

be to, ikiteisminio tyrimo metu abu kaltinamieji buvo nurodę, kad lauke A. K. ir Z. J. tarpusavyje kalbėjosi, tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu jau teigė, kad jie abu konfliktavo, riejosi. D. K. teismo posėdyje iš pradžių teigęs, kad nėra skirtumo žmonėms kalbantis ir konfliktuojant, vėliau pripažinęs, kad minėti žodžiai nėra sinonimai, teigė, kad tyrėjai pasakė netiksliai.

Nors kaltinamieji teigė, kad teismui jie davė išsamesnius parodymus, nes ikiteisminio tyrimo metu apklausiančiai tyrėjai nebuvo svarbios smulkmenos, kad tyrėja užrašinėjo apibendrintus jų parodymus, pažodžiui parodymai nebuvo užrašomi, kad kai kurias pastabas tyrėja atsisakė užrašyti, dėl kai kurių sakė, kad tai ne esmė, smulkmenos ir nereikia rašyti, tačiau tyrėja L. M. nurodė, kad apklausos protokole kai ką užrašo apibendrintai, tačiau stengiasi parodymus užrašyti pažodžiui, kad atitiktų tai, ką proceso dalyvis norėjo pasakyti apie bylos aplinkybes. Po apklausos protokolas apklaustam asmeniui duodamas perskaityti ir pasirašyti. Kaip įprasta, visada klausiama, ar apklausiamas asmuo turi pastabų, visada jiems leidžiama parašyti patiems arba tyrėja kažkokias pastabas įrašo, netikslumai perrašomi. Kaip įprasta, apklausos metu aplinkybės tikslinamos iš karto, jas įrašant. Visada yra duodamas laikas susipažinimui, niekada neskubama. Nėra to, kad žmogus perskaito ir jam liepiama pasirašyti. Tyrėja nurodė, kad jai yra svarbu užrašyti visas su tiriamu įvykiu susijusias aplinkybes, kurias apklausiamas asmuo nurodo, tačiau ji nesprendžia, ar tai svarbu, ar nesvarbu. Šioje byloje po apklausų su dalyvaujančiais kaltinamaisiais nebuvo nesutarimų dėl to, kad buvo kažkas svarbu, o ji neužrašė ar nenorėjo užrašyti.

Kaltinamųjų D. K. bei J. P. parodymus stengėsi patvirtinti ir kitas kaltinamasis – A. K. bei tariamai nepriklausomas liudytojas R. M.. Tačiau teismas laiko, kad šie abu asmenys yra suinteresuoti kaltinamųjų D. K. bei J. P. likimu – kaltinamasis A. K. yra kaltinamojo D. K. tėvas, o liudytojas R. M. yra vienintelis K. šeimos kaimynas, gyvenantis tame pačiame name, taigi, akivaizdu, kad jis nenori sugadinti gerų kaimyniškų tarpusavio santykių su visais minėtais asmenimis, ką patvirtina ir jo parodymai ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo metu:

teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. nurodė, kad pro virtuvės langą pamatė iš kaimynų laiptinės išbėgant 7-6 žmonių grupę, tarp kurių buvo J. P. bei D. K. ir A. K. (iš J. P. parodymų matyti, kad jis su D. K. iš namo išėjo neužilgo po tariamo svetimų asmenų išbėgimo, bet ne tuo pačiu metu, kas būtų keista, atsižvelgiant, kad, pasak kaltinamųjų, D. K. tuo metu sumuštas dar gulėjo tarpduryje); matė, kaip susistumdžius J. P. bei D. K. su dviem svetimais asmenimis, visi keturi nukrito; matė, kaip D. K. traukė J. P. už rankos, kėlė nuo žemės; matė, kaip iš besistumdančiųjų kompanijos atsikėlęs P. G., pribėgęs prie tamsiai atsirengusio asmens, smūgiavo pastarajam į veidą, nuo ko minėtas asmuo nukrito, taip pat dar kokius du kartus spyrė ir gestikuliuodamas nubėgo į kitą namo pusę, kad neužilgo atsikėlė ir muštas asmuo ir taip pat nuėjo į tą pačią pusę už namo, po ko taip pat nuėjo ir su A. K. stovėjęs tamsaus gymio asmuo. Tuo tarpu iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad kaltinamasis D. K. su kitais asmenimis ant žemės nebuvo nukritęs, jis nekėlė nukritusio J. P., o tik bandė atitraukti nuo suvirtusiųjų krūvos paskutinį užkritusį asmenį – P. G. (pasak J. P.) arba bandė sulaikyti P. G. bei jį atitraukti nuo besimušančių J. P. ir J. G. (D. K. teigimu), be to, pasak kaltinamųjų versijos, R. Š. vos ne vos, svirduliuodamas, iš kiemo išėjo paskutinis;

ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad jam vėl pasižiūrėjus pro langą į kiemą, pamatė, kad priešais jo langus gulėjo asmuo juodos spalvos rūbais. Tada iš tos vietos, kur gulėjo susistumdę asmenys, tarp kurių ir D. K. su J. P., vienas asmuo pradėjo bėgti link to gulinčio asmens ir pribėgęs jam vieną kartą įspyrė bei nubėgo už namo kampo.

Nors liudytojas R. M. teigė, kad tyrėja užrašė ne taip, kaip jis pasakojo, kad užrašė ne viską, o protokole jis perskaitė tik kelias eilutes, nes jam liejosi akyse, bet to tyrėjai nepasakė, tačiau tokius jo paaiškinimus paneigia liudytojos tyrėjos L. M. parodymai.

Liudytojo teigimą, kad posėdžio metu, tai yra nuo įvykio praėjus pusantrų metų laikotarpiui, jis įvykio aplinkybes atsimena geriau, teismas laiko neįtikinamu (laikui bėgant, įvykių detalės išblėsta, jų atsiminimą įtakoja ir iškreipia jau po įvykių sužinota informacija, aplinkybės, taip pat bandančio atsiminti asmens asmeninės savybės ir įsitikinimai) ir vertina, kaip savo interesu pagrįstą norą padėti kaltinamiesiems (savo kaimynams) išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaip bylos baigtimi bei kaltinamųjų D. K. bei J. P. likimu suinteresuotų asmenų parodymus teismas vertina ir kaltinamojo A. K. bei liudytojos R. K. (kurie yra D. K. bei J. P. žmonos tėvai) parodymus. Kaltinamojo A. K. parodymai taip pat nėra vienodi, logiški, taip pat jie skiriasi ir nuo kitų kaltinamųjų bei jų pusę palaikančių liudytojų parodymų:

kaltinamasis A. K. parodė, kad J. P., Justinui ir P. G. susikibus, besigalynėjant, D. K. iš už nugaros apglėbus laikant P. G. rankas, ant J. P. nukrito J. G., tuomet J. P. kažkaip išsinėrė iš J. G., o P. G. tuo metu, galimai D. K. paleistas ar pastumtas, nugriuvo ant J. G.. Tuomet pašokęs P. G. nubėgęs prie R. Š., pradėjo kumščiais pastarąjį mušti į veido sritį. R. Š. nugriuvus aukštielninkam, P. G. R. Š., suimdamas ir pakeldamas (tempdamas) už rūbų, trenkė ranka, spyrė ir taip kartojo kelis kartus, suduodamas ne mažiau kaip du kartus. Mušdamas ir pats nugriuvo; tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. parodė, kad J. G. bei P. G. susikibus ir stumdantis su J. P., D. K. laikant P. G., norint išskirti, J. G. pargriuvo ant žemės, o J. P. tuo metu nuo jo atsitraukė. P. G. taip pat kažkaip užsikabino ir nugriuvo;

liudytoja R. K. teismo posėdyje parodė, kad iš laiptinės išbėgus visiems tolimesnių įvykių dalyviams, prie vyro A. K. sustojus Z. J., tarp pastarųjų vyko garsus ginčas, konfliktas, barnis. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad prie jos vyro A. K. priėjęs Z. J. pasisveikino ir pradėjo su juo kalbėti. Vėliau A. K. jai sakė, kad minėti asmenys atvažiavo aiškintis dėl mobilaus ryšio telefono, kuris buvo pavogtas liepos 6 dieną prie Zacyšiaus dvaro.

Taigi, kaip matyti iš kaltinamųjų, suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų R. M., L. K. parodymų, minėti asmenys skirtingai – apklausiami ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, tiek ir tarpusavyje – nurodo tariamų D. K. bei vėlesnio J. P. užpuolimų ir sumušimų aplinkybes, liudytojo P. G. prieš R. Š. tariamo fizinio smurto naudojimo fakto aplinkybes, todėl nei kaltinamojo D. K., nei kaltinamojo J. P., bei kaltinamojo A. K. ir liudytojų R. M. bei R. K. parodymų teismas nevertina kaip nuoširdžių ir teisingų, jų parodymais teismas remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Nors po įvykio nebuvo rasti nusikaltimo įrankiai, pėdsakai, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio vietos apžiūra buvo atlikta tik 2013-07-19 – praėjus 12 dienų po įvykio, o krata – 2013-07-11, gavus J. G. pareiškimą dėl padaryto nusikaltimo, tačiau taip pat po įvykio praėjus jau septynioms dienoms, taigi akivaizdu, kad minėti procesiniai veiksmai buvo atlikti gerokai pavėluotai.

Be to, nors specialisto išvadoje Nr. G 2030/13(02) dėl nukentėjusiajam R. Š. padarytų sužalojimų nėra užfiksuoti nukentėjusiajam lazda padaryti sužalojimai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad specialisto išvada surašyta remiantis LSMU KK gydymo stacionare ligos istorija, tai yra dokumentais, kuriuose buvo fiksuojama ne nukentėjusiojo apžiūra (kaip procesinis veiksmas), o fiksuojama esminė trauma, dėl kurios galėjo grėsti pavojus nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai. Tačiau iš nukentėjusiojo pateiktų nuotraukų (1 tomas, b. l. 6-11) matyti, kad nukentėjusysis R. Š. yra fotografuotas gydymosi dėl patirtos galvos traumos medicinos įstaigoje (taigi po nagrinėjamo nusikaltimo) metu, ir iš nuotraukų matyti, kad ant nukentėjusiojo šono matyti galimų sumušimų, kaip nurodė pats nukentėjusysis, lazda, žymės.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors kaltinamieji teigia, kad automobilis, kuriuo atvyko nukentėjusieji, stovėjo tokioje vietoje (ant pagrindinio kelio, prie įvažiavimo į keliuką, vedančio link K. namo), iš kur kieme vykusio įvykio vaizdo nebuvo galima matyti, tačiau iš nukentėjusiųjų, liudytojų J. G., P. G. parodymų matyti, kad automobilis, tik atvykus pas kaltinamuosius, buvo pastatytas ties namo galine siena, pasak nukentėjusiųjų, jų draugų – „ant įvažiavimo į namo kiemą keliuko, prie namo“ (kaip matyti iš kaltinamųjų, jų draugų ir artimųjų parodymų, sąvokos „kiemas“, „įvažiavimas į namo kiemą“, jų yra suprantamos ir aiškinamos kitaip), ką patvirtina nukentėjusiųjų, jų draugų parodymų patikrinimo vietoje protokolai, iš kur, sėdėdamas vairuotojo vietoje, J. G. stebėjo veiksmą kieme, o P. G., kas vyksta, matė tik išlipęs iš automobilio, ir tik vėliau, kieme buvusiai senyvai moteriškei varant atvykusiuosius iš kiemo, automobilis buvo perstatytas į kaltinamųjų nurodytą automobilio buvimo vietą.

Nors nukentėjusiojo J. G. parodymai jo 2013-07-11 liudytojo apklausos protokole yra galimai nukopijuoti nuo 2013-07-11 J. G. protokolo-pareiškimo, tačiau, kaip matyti iš abiejų dokumentų, kadangi pareiškimas-protokolas ir liudytojo apklausos protokolas buvo surašomi tą pačią dieną, vienas veiksmas buvo atliekamas iškart paskui kitą, nukentėjusysis pirmame dokumente jau buvo smulkiai išdėstęs įvykio aplinkybes ir galbūt nebenorėjo tą patį dar kartą aiškinti, todėl jo parodymai buvo nukopijuoti į apklausos protokolą, tačiau pats nukentėjusysis su abiejuose dokumentuose esančių savo parodymų surašymo teisingumu sutiko, todėl teismas neturi pagrindo jų nevertinti ar jais nepasitikėti.

Kaltinamųjų gynėjai, palaikydami kaltinamųjų versiją, kad nukentėjusieji jų kieme susimušė patys tarpusavyje, teigė, jog nukentėjusieji su savo draugais pas K. atvyko būdami labai girti ir kad tai (be pačių kaltinamųjų, liudytojos R. K. bei R. K. parodymų) patvirtina policijos specialisto V. K. tarnybinis pranešimas (1 tomas, b. l. 15), kuris buvo surašytas, remiantis pareigūno E. C. perduota informacija (pagal gautą pranešimą į LSMU Kauno Klinikas išvykęs tyrėjas E. C. informavo, kad piliečiai R. Š. ir J. G. yra neblaivūs, tiksliai paaiškinti įvykio aplinkybes nenori, kalba apie tai nenoriai, keičia įvykio vietos adresą). Tačiau, kaip buvo išsiaiškinta bylos nagrinėjimo metu, nežiūrint to, kad tyrėjas E. C. pateikė tokią informaciją, ligoninėje jam teko bendrauti tik su vienu iš nukentėjusiųjų – J. G. (R. Š. tuo metu dėl galvos traumos buvo tiriamas ir ruošiamas hospitalizavimui), iš pateiktos informacijos nėra suprantama, ar išsireiškimas „neblaivus“ rodo, kad nukentėjusiajam iš burnos jautėsi alkoholio kvapas, ar nukentėjusysis atrodė lyg ką tik išgėręs, kadangi pateikiama tolimesnė informacija apie nukentėjusįjį nėra susijusi su neblaivumu. Be to, pats liudytojas teismui paaiškino, kad tuo metu girtumą galėjo įtarti tik iš kvapo. Be to, apklausta liudytoja R. B. (gydytoja, neurologė) parodė, kad, jei su pacientu dėl jo girtumo visiškai nesusišnekama, tai tas ir įrašoma į medicininius dokumentus. Kartais toks pacientas, atlikus tyrimus ir neradus pakitimų, stebimas priėmimo skyriuje, kol jis kažkiek prablaivės, jeigu iš tikro jis yra girtas, kol su juo bus galimas kontaktas. J. G. ir R. Š. medicininėse kortelėse nėra jos įrašo, kad pacientai buvo neblaivūs. Liudytoja nurodė atsimenanti, kad susišnekėjo su abiem nukentėjusiaisiais, be to, ir pagal jos įrašus matyti, kad taip turėjo būti. Taip pat liudytoja L. O. (gydytoja), susipažinusi su įrašais R. Š. ir J. G. LSMU Kauno klinikose pildytuose medicininiuose dokumentuose, paaiškino, kad apžiūrint minėtus sužalotus asmenis, jie buvo sąmoningi, kadangi ji parašė būklės įvertinimą 15 balų, kortelėse ji neparašė, kad asmenys būtų buvę neblaivūs. Paaiškino, kad, jeigu 2013 m. sužalotas asmuo būtų buvęs labai neblaivus, tai būtų kortelėje pažymėta, be to, jo būklė nebūtų įvertinta ir 15 balų. Jeigu alkotesteriu būtų buvęs nustatytas girtumas, o ji to neužfiksuotų kortelėje, tai kortelėje būtų buvęs įklijuotas girtumo patikrinimo aktas. Jeigu apžiūrint žmogų, iš burnos būtų jautęsis alkoholio kvapas, ar jei tai būtų „pagirių“ kvapas, tai balų sistemai tai jokios reikšmės neturėtų. Kadangi R. Š. buvo guldomas į ligoninę, ji apie nustatytą neblaivumą būtų pažymėjusi. Taigi, kaip matyti, nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusieji būtų buvę girti ir net tokie girti, kad būtų nesiorientavę aplinkoje, neskyrę „savų“ nuo „svetimų“ (dėl ko tariamai sumušė vienas kitą).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamieji J. P. bei D. K., panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų J. G. bei R. Š. atžvilgiu, kuris iš esmės pasireiškė abiejų kaltinamųjų smūgiais nukentėjusiesiems medinėmis lazdomis į galvas, nukentėjusiajam J. G. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam R. Š. – sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamųjų elgesys – pagrindiniai smūgiai į galvą – leidžia tvirtinti, kad kaltinamieji turėjo tiesioginę tyčią sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą ir tokių pasekmių siekė.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamieji J. P. ir D. K., mušdami nukentėjusiuosius, atitinkamai, J. G. bei R. Š., į gyvybiškai pavojingas kūno vietas – galvas, suvokė veikos pavojingumą, galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. juos tenkino bet koks nukentėjusiųjų sužalojimo sunkumo laipsnis (neapibrėžta tyčia), todėl jie yra atsakingi už atsiradusius padarinius. Todėl kaltinamasis J. P. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 138 str. 1 d., o D. K. – nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis J. P. neteistas (2 t. b. l. 41), administracine tvarka baustas (2 t. b. l. 37-38, 39-40), priklausomybės ligų ir psichiatrinėje įskaitoje neužregistruotas (2 t. b. l. 30, 32, 34, 36), Kauno r. savivaldybės administracijos Babtų seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad minėtas asmuo baigęs Babtų gimnaziją toliau nesimokė, liko padėti tėvams ūkininkauti, nusiskundimų apie jį negauta (2 t. b. l. 27), dirba, vedęs.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia savo rūšimi iš visų BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, artimesnę šios bausmė vidurkiui.

Kaltinamasis D. K. neteistas (2 t. b. l. 85), administracine tvarka nebaustas (2 t. b. l. 78-79), priklausomybės ligų ir psichiatrinėje įskaitoje neužregistruotas (2 t. b. l. 30, 32, 84), Kauno r. Babtų gimnazijos charakterizuojamas teigiamai (2 t. b. l. 80), nėra įrašytas į specialiąsias nepilnamečių įskaitas, tačiau kaimynų nuomonė apie D. K. neigiama (2 t. b. l. 78-79).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina vienintelė BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Bausmės dydis, atsižvelgus, kad nusikaltimą kaltinamasis D. K. padarė būdamas nepilnametis, nustatytinas mažesnis, nei BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Sprendžiant, ar bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, Kauno rajono Babtų gimnazijos charakterizuojamas teigiamai, nebuvo įrašytas į specialiąsias nepilnamečių įskaitas, nėra duomenų, kad šiuo metu kaltinamojo atžvilgiu būtų atliekami nauji ikiteisminiai tyrimai ar teisme būtų nagrinėjamos naujos baudžiamosios bylos. Įvertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju D. K. atžvilgiu bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant (BK 92 str.).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis R. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6000 Lt, tai yra 1737,72 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo A. K., bei dėl 50000 Lt, tai yra 14481 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo D. K. (3 t. b. l. 19-21, 32-36).

Nukentėjusysis J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 Lt, tai yra 5792,40 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo J. P. (3 t. b. l. 37-40).

Nukentėjusysis R. Š. ieškinyje dėl 14481 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo D. K. bei posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patirtų sužalojimų jam teko gulėti ir gydytis ligoninėje, po to tęsti gydymą ambulatoriškai, gerti medikamentus. Jis taip pat payrė didžiulį psichologinį ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, šoką, baiminosi dėl savo gyvybės. Po šio traumuojančio įvykio pablogėjo jo sveikata, savijauta, atsirado padidintas jautrumas į aplinkos veiksnius, diskomforto jausmas. Šiuo metu dėl sužalojimo galvoje yra likęs randas. Po įvykio nukentėjusiajam skaudėjo visą kūną. Prieš įvykį dirbo langų montuotoju įmonėje „Violeta“. Dabar šioje įmonėje nedirba, nes įmonėje reikalingas fizinis judėjimas, o jam dažnai skauda galvą. Iki traumos uždirbdavo 4-5 tūkstančius litų. Kai buvo išleistas iš ligoninės, jam buvo liepta 2-3 mėn. gulėti lovoje, dėl ko prarado pajamas, nes jis dirba pagal patentą ir tuo metu jo dėl negalėjimo dirbti niekas nesamdė. Nors yra registruotas darbo biržoje, tačiau darbo pasiūlymų negauna, nes negali dirbti fizinio darbo (negali atsitūpti, atsistoti – iš karto svaigsta galva). Psichologinę įtampą, nuolatinį stresą po įvykio jaučia nuolat, iki šio jaučia skausmą, maudimą galvoje, greit pavargsta, sumažėjęs jo darbingumas. Be to, sužalojimai įtakojo ir jo kasdieninį gyvenimą, laisvalaikį, nes iki įvykio gyveno aktyvų gyvenimą, o dabar dėl galvos skausmų apribotas ir jo laisvalaikis.

Nukentėjusysis J. G. ieškinyje dėl 5792,40 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo J. P. ir posėdžio metu nurodė, kad po J. P. padaryto nusikaltimo ne tik, kad pablogėjo jo sveikata, savijauta, tačiau sutriko visavertis gyvenimas, atsirado padidintas jautrumas į aplinkos veiksnius, kadangi po įvykio buvo stipriai sutinusi lūpa, dėl ko patyrė kasdieninių nepatogumų, viešumoje jautėsi itin nejaukiai, patyrė didžiulį diskomfortą dėl aplinkinių reakcijos. Tokiu būdu dėl šio įvykio žymiai sumažėjo jo bendravimo galimybės. Be to, vidinis lūpos trūkimas trukdė valgymui, skaudėjo. Teko gerti stiprius vaistus nuo skausmo, taip pat vaistus, kad nesusidarytų trombai, kadangi dėl nesterilaus įvykio įrankio buvo žaizdos užkrėtimas, teko ilgai gydytis. Šiuo metu yra matoma įvykio pasekmė – galvoje likęs didelis randas. Dar ir šiandien negali dirbti pilnu pajėgumu – pradėjus dirbti, svaigsta galva, ją skauda, jaučiamas silpnumas, būna, kad galvos skausmai užeina ir be priežasties. Kadangi jis yra ūkininkas, turi apdirbti 400 ha žemės, ši trauma jam labai susilpnino darbo galimybes. Dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė ne tik didžiulį fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, didžiulį psichologinį ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, baimę.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam R. Š. dėl kaltinamojo D. K. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusysis dėl jo sumušimo patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, sumažėjo jo darbingumas, net ir po įvykio nukentėjusysis jaučia galvos skausmus, ko nebūdavo iki įvykio, dažnesnį nuovargį, kurie trukdo jam gyventi visavertį gyvenimą.

Kaltinamasis D. K. sužalojo R. Š. tyčiniais veiksmais, kaltinamasis yra jaunas, darbingo amžiaus, šiuo metu pilnametis, taigi galintis įsidarbinti ir dirbti, turintis realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusiojo R. Š. psichinė būsena, fizinė nukentėjusiojo sveikata gali blogėti ir ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, patiriami tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 8500 Eur (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Kitoje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo R. Š. civilinis ieškinys atmestinas.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo J. P. nusikalstamos veikos nukentėjusysis J. G. patyrė fizinį skausmą, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis be abejonės patyrė dvasinius išgyvenimus, dėl galvos sumušimo, lūpos sutinimo tam tikrą laiką jautė skausmą, dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortą. Kaltinamasis J. P. sužalojo J. G. tyčiniais veiksmais, kaltinamasis yra jaunas, darbingo amžiaus, pilnametis, taigi galintis įsidarbinti ir dirbti, turintis realią galimybę atlyginti nukentėjusiajam patirtą žalą. Tačiau įvertinus nukentėjusiojo sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taip pat atsižvelgus į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų nukentėjusiojo psichinė būsena, fizinė nukentėjusiojo sveikata gali blogėti ir ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, patiriami tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajam priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų būti mažintina ir priteistina 2400 Eur (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Kitoje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo J. G. civilinis ieškinys atmestinas.

CD-R plokštelė, esantį byloje (1 t., b. l. 149), neturinti reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 6 p., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 416 str. 1 d., 3 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant nuteistajam BK 87 str. 2 d. 1 ir 7 p. numatytus įpareigojimus – per bausmės vykdymo atidėjimo laiką mokytis arba dirbti bei neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus probacijos vykdymą, panaikinti.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

J. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Procesą dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nutraukti, nukentėjusiajam R. Š. atsisakius kaltinimo A. K. (BPK 3 str. 1 d. 6 p., BPK 416 str. 1, 3 d.).

Nukentėjusiojo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį D. K. dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš D. K. 8500 (aštuonis tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti R. Š. naudai.

Nukentėjusiojo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį J. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš J. P. 2400 (du tūkstančius keturis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti J. G. naudai.

Nukentėjusysis R. Š. civilinį ieškinį A. K. dėl 6000 Lt, tai yra 1737,72 Eur, neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtu.

CD-R plokštelę, esančią byloje (1 t., b. l. 149), neturinčią reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.