Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą ir gyvenanti adresu - (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji A. P. savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jai sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji N. K. papildomos apklausos metu 2024-03-01 parodė, kad iki į 2024-01-16 eismo įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, ji gulėjo ant šaltos žemės. Nors diena buvo giedra, švietė saulė, tačiau buvo šalta - 17 laipsnių šalčio. Gulėdama ant šaltos žemės ji sušalo, todėl įvyko inkstų akmenų pajudėjimas. Kai po eismo įvykio buvo pristatyta į „(duomenys neskelbtini)“ ligoninę, ją ištiko trys stiprūs lydintys skausmai. Padarę jai echoskopiją ir tyrimus, medikai diagnozavo akmens įstrigimą šlapimtakyje. Nori pažymėti, kad prieš įvykį jai nebuvo diagnozuota akmenligė, ji jokių problemų su inkstais neturėjo. Gydytojų išrašytus vaistus nuo akmenligės vartoja iki šiol. Taip pat dėl patirto streso įvyko skydliaukės funkcijos pablogėjimas, dėl ko jautėsi labai silpnai. Slaugos centre „(duomenys neskelbtini)", kur iki šiol gydosi, jai atliko hormonų tyrimą ir nustatė skydliaukės sutrikimą. Dėl minėtos priežasties gydytojai jai paskyrė dideles dozes vaistų su hormonais. Anksčiau taip pat „turėjo problemų“ su skydliauke ir reguliariai vartojo vaistus, tačiau dėl patirto streso skydliaukės veikla stipriai sutriko. Papildomai nori parodyti, kad eismo įvykio dieną švietė saulė. Ji vilkėjo šviesios spalvos paltą, baltą kepurę ir avėjo šviesius batus. Jai išaiškinta teisė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareikšti civilinį ieškinį, taip pat kreiptis į įvykio kaltininkės automobilio draudimo bendrovę (tomas 1, b. l. 86-89)

Nukentėjusioji N. K. papildomos apklausos metu 2024-07-17 parodė, kad dėl 2024-01-16 eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo kreipėsi į įvykio kaltininkės draudimo bendrovę AB „Lietuvos draudimas". Draudimui pateikė su jos gydymu susijusius medicininius dokumentus, taip pat sąskaitas-faktūras bei čekius už apmokėtas gydymo paslaugas. AB „Lietuvos draudimas" jai išmokėjo sekančio dydžio kompensacijas: 1) 5 827,44 eurų sumą už gydymo išlaidas, 2) 295 eurų sumą už kelionės išlaidas, 3) 7 392 eurų sumą patirtai neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Bendrai iš draudimo bendrovės gavo 13 514,44 eurų dydžio išmoką. Draudimo atstovai atsisakė kompensuoti 1 829 eurų išlaidas už (duomenys neskelbtini) paslaugas, priemoką už vienvietį kambarį ir 239 eurų sumą už (duomenys neskelbtini) mokamas procedūras, t. y. vertikalią vonią, masažus ir kineziterapiją. Kaip nurodyta AB „Lietuvos draudimas" atsiųstame rašte, šios jai suteiktos gydymosi paslaugos nėra kompensuojamos, nes esą nėra pagrįstos medicininiais dokumentais ir nesiejamos su tiesioginiu eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. Su tokiu sprendimu ji visiškai nesutinka. Visos jos nurodytos patirtos turtinės išlaidos tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu. Jos manymu, AB „Lietuvos draudimas" nepagrįstai atmetė ir nepriskaičiavo jos visų patirtų su gydymusi susijusių turtinių išlaidų, taip pat nepilnai atlygino ir neturtinę (moralinę) žalą. Dėl minėtos priežasties ji ikiteisminio tyrimo metu ir pareiškė 2024-07-04 civilinį ieškinį dėl moralinės ir turtinės žalos atlyginimo. Parodo, kad 2024 metų balandžio mėnesį atliko stacionarinę reabilitaciją (duomenys neskelbtini). Centre turėjo primokėti 800 eurų sumą už vienvietį kambarį. Jai reikėjo tokių sąlygų, kadangi po eismo įvykio dėl jo metu patirto smegenų sutrenkimo padidėjo jos jautrumas. Negalėjo būti vienoje palatoje su kitais ligoniais, nes šie knarkdavo, dejuodavo, neleisdavo jai ilsėtis ir miegoti. Be to, šios stacionarinės reabilitacijos metu ji už atliktas procedūras sumokėjo 239 eurus. 2024 metų gegužės mėnesį jai atliko jau ambulatorinę reabilitaciją (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo atliekamos mankštos, elektros procedūros ir masažai. Už šias gydymo paslaugas sumokėjo 1 029 eurus. 2024 metų birželio mėnesį atliko pakartotinę ambulatorinę reabilitaciją (duomenys neskelbtini) sanatorijoje. Jai tai buvo būtina, kadangi dėl apsunkinto judėjimo negalėjo šios reabilitacijos atlikti savo vietos poliklinikoje, nes būtų reikėję į polikliniką važinėti kiekvieną dieną, be to, po kelis kartus per dieną. Šioje sanatorijoje už gydymosi paslaugas sumokėjo 788,50 eurus. Taigi, viso dėl išlaidų gydymosi procedūroms patyrė 2 856,50 eurų turtinę žalą, kurios AB „Lietuvos draudimas" jai neatlygino. Taip pat papildomai reiškia 10 000 eurų ieškininį reikalavimą dėl moralinės žalos atlyginimo, kadangi dėl eismo įvykio patyrė šoką, stresą ir skausmą, kitus traumos lydimuosius padarinius. Visą tai ji nurodė savo pateiktame civiliniame ieškinyje. Ji iki šiol yra nedarbinga, jos nedarbingumas tęsiamas. Ji pilnai nevaikšto. Vaikšto tik pasiremdama lazdele, laiptais lipti negali. Dėl patirto streso, nedarbingumo ir suluošinimo jai išsivystė depresija, dėl ko vartoja antidepresantus. Pastoviai privačiai lanko kinezeterapiją, jai atliekamos elektros procedūros, taip pat masažai. Gydymas dar nebaigtas. Planuojama papildoma operacija, kadangi dėl sutrupintų kelio kaulų jai operacijos metu buvo įdėta metalinė konstrukcija, be to, į sąnarį buvo įdėtas iš dubens kaulo išimtas papildomas kaulas. Ateityje metalinę konstrukciją reikės išimti, dar vėliau laukia endoprotezavimas, t. y. bus dedamas kelio sąnario protezas. Protezas jai papildomai kainuos, ji dar turės papildomų išlaidų. Taip pat nori akcentuoti, kad iki eismo įvykio turėjo hobį šokti. Šios veiklos dėl patirtos traumos teko atsisakyti, dėl ko jaučia didelį praradimą ir patiria didelį stresą. Iš viso dėl eismo įvykiu jai padarytos žalos reiškia 12 856,50 eurų dydžio civilinį ieškinį (tomas 1, b. l. 91-94; 95).

Remiantis į 2024-01-16 eismo įvykio vietą atvykusios Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos vyresn. tyrėjos S. S. tarnybiniu pranešimu, nustatyta, kad įvykio vietoje panaudojus alkoholio kiekio iškvėptame ore nustatymo matuoklį (alkotesterį), buvo nustatyta, kad N. K. blaivi (tomas 1, b. l. 31).

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikta įvertinus medicininių dokumentų duomenis), nustatyta, kad N. K. eismo įvykio metu patyrė kairės blauzdos odos nubrozdinimą, kairio blauzdikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinį lūžį ir kairio šlaunikaulio vidinio krumplio avulsinį lūžį. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, kairės blauzdos priekinio-išorinio paviršiaus viršutiniu trečdaliu kontaktuojant su kietu - buku daiktu, veikiant smūgio jėgoms. Atsižvelgiant į nurodytas įvykio aplinkybes ir sužalojimų pobūdį, sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji buvo vertikalioje kūno padėtyje (sužalojimai labiau būdingi partrenkimui). Sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (tomas 1, b. l. 119-121).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu buvo nustatyta, kad 2024-01-16 eismo įvykis kilo (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtoje kelio ženklais ir horizontaliuoju kelio ženklinimu pažymėtoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, skirtoje pėstiesiems pereiti (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį. Pėsčiųjų perėja įrengta prieš pat vietą, kur (duomenys neskelbtini) gatvės kelias (žiūrint šios gatvės pastatų numeracijos mažėjančia tvarka) dešiniu kraštu kertasi su nuvažiavimu, vedančiu link (duomenys neskelbtini) (Pastaba. Kitų apžiūros metu užfiksuotų objektų ir/ar pėdsakų vieta bus įvardinta laikantis minėtos eismo krypties). Bendras (duomenys neskelbtini) gatvės kelio važiuojamosios dalies plotis ties perėja yra apie 17 metrų, ją sudaro 4 eismo juostos, t. y. po 2 eismo juostas, skirtas važiuoti kiekviena iš krypčių. Asfaltuota kelio danga apžiūros metu buvo apsnigta, šlapia. Eismo įvykio vieta ir jos artima aplinka, kaip nustatyta, vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Eismo įvykio metu A. P. vairuotas automobilis „Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo aptariamos (duomenys neskelbtini) g. kelio eismo krypties antroje eismo juostoje (iš dalies pasuktas į kairę ir užvažiavęs ant priešingos eismo krypties puses skiriančios linijos), apie 1,5 metro atstumu už pėsčiųjų perėjos tolimesniojo krašto. Transporto priemonė buvo apgadinta, t. y. buvo sudaužytas (įskeltas) automobilio priekinis stiklas, apgadintas jo variklio dangtis (tomas 1, b. l. 35-43; 56-58; 45-54; 33).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281 str. 7 d.).

Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. KET pažeidimai, dėl kurių gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik dėl tokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio metu žūva žmogus (žmonės) ar padaromi nesunkūs ar sunkūs sveikatos sutrikdymai. Būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys tarp kelių eismo dalyvio (dalyvių) eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.

Vairuotojų pareigos pėstiesiems pagal KET 30 punktą - „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“.

Teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Pirmiau nurodyti kaltinamosios A. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, kad kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis bei vietoje ji vairuodama automobilį „Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama (duomenys neskelbtini) g. kraštine antra eismo juosta bei artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, ji nesulėtino greičio ir nesustojo prieš perėją, dėl ko tęsdama važiavimą nepraleidusi partrenkė jos judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę perėja per (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją N. K., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be to, kaltinamosios kaltę patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios N. K. parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei eismo įvykio schema, policijos įvykių registro išrašas, medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, jog N. K. eismo įvykio metu patyrė kairės blauzdos odos nubrozdinimą, kairio blauzdikaulio viršutinio trečdalio skeveldrinį lūžį ir kairio šlaunikaulio vidinio krumplio avulsinį lūžį. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, kairės blauzdos priekinio-išorinio paviršiaus viršutiniu trečdaliu kontaktuojant su kietu - buku daiktu, veikiant smūgio jėgoms, (tomas 1, b. l. 119-121). Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog A. P., 2024 m. sausio 16 d., apie 15.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kraštine antra savo judėjimo krypties (duomenys neskelbtini) g. eismo juosta priartėjusi prie ties (duomenys neskelbtini) g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini)prieš sankirtą su keliu, jungiančiu gatvę su (duomenys neskelbtini), įrengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė KET 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš pėsčiųjų perėją, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį, taip pat, privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, tai yra, tinkamai neįsitikinusi, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, ji nesulėtino greičio ir nesustojo prieš perėją, dėl ko tęsdama važiavimą nepraleidusi partrenkė jos judėjimo krypties atžvilgiu iš kairės pusės į dešinę perėja per (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją N. K., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Taigi tokia A. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl susitaikymo instituto taikymo

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šios straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos.

Sprendžiant A. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, A. P. kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, nusikaltimo baigtumą.

Teismas nustatė, kad A. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teisme kaltę pripažino, teismas nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes savo kaltę pripažino pilnai, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji turimais duomenimis praeityje neteista (tomas 2, b. l. 47-48), administracine tvarka nebausta (tomas 2, b. l. 49), A. P. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ištekėjusi, po nusikaltimo padarymo turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padariusi. Kaltininkė A. P. susitaikė su nukentėjusiąją N. K., ką patvirtina teismo posėdžio metu išreikštas tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios pageidavimas nutraukti bylą dėl susitaikymo (tomas 2, b. l. 196-197). Kaltinamoji A. P. atsiprašė nukentėjusiosios, teismo posėdyje šalys pateikė 2024-11-25 taikos sutartį, pagal kurią kaltinamoji įsipareigoja atlyginti N. K. 2 000 Eur neturtinės žalos, 2 856,00 turtinės žalos (N. K. papildomai patirtos išlaidos atliekant reabilitaciją) ir 565,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai, sutarta, kad bendroje sumoje A. P. sumoka N. K. 5 421,00 Eur dydžio sumą į jos nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančia SEB banke.

2024-11-25 sutarties 1 punkte nurodytą bendrą sumą A. P. išmoka lygiomis dalimis per 6 mėnesius nuo šios Sutarties pasirašymo mokėdama iki kiekvieno mėnesio 15-os dienos imtinai 903,50 Eur dydžio sumą iki visiško atsiskaitymo. Pirmasis mokėjimas 2024 m. gruodžio 15 d. Šalys taip pat susitaria, kad visa sutarta ir 1-eme punkte nurodyta suma gali būti grąžinta ir ankščiau sutarto termino pervedant visą, ar likusios sumos dydžio įmoką į Sutarties 3-ame punkte nurodytą N. K. banko sąskaitą. A. P. patvirtino, kad pasirašydama šį Susitarimą patvirtina, kad nereikalaus pagal šį Susitarimą sumokėtų sumų iš Draudimo. N. K.patvirtina, kad nereikš reikalavimų Draudimui dėl šiame Susitarime A. P. prisiimtų įsipareigojimų (ne) vykdymo. Teismo posėdyje dalyvavusi AB „Lietuvos draudimas“ atstovė S. P. savo parašu patvirtino minėtos 2024 m. lapkričio 25 d. Taikos sutarties sudarymo sąlygas.

Tokiu būdu įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas manyti, jog A. P. ateityje laikysis įstatymo reikalavimų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to atsižvelgiant į išreikštą ir nukentėjusiojo valią dėl kaltininkės atsakomybės teismas mato pagrindą taikyti įstatymo nuostatas, leidžiančias A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei susitaikius su nukentėjusiąja.

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. K. 2024-07-04 pareiškė civilinį ieškinį dėl 2856 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (tomas 2, b. l. 2-3). Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji N. K. 2024-10-04 pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2608,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 4671,00 Eur už negautas pajamas nedarbingumo laikotarpiu, 2856 Eur dėl turtinės žalos atlyginimo bei 400,00 Eur atstovavimo išlaidas dėl advokato teisinės pagalbos (tomas 2, b. l. 139-145). Nukentėjusiosios N. K. pareikštas civilinis ieškinys, įskaitant ir patikslintą ieškinį, paliktinas nenagrinėtu, nes kaltinamoji A. P. bei nukentėjusioji N. K. 2024-11-25 taikos sutartimi susitarė dėl N. K. patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamajai A. P. ikiteisminio tyrimo metu 2024-03-25 buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 2, b. l. 151-152).

Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiąją N. K. gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2024 m. lapkričio 25 d. Taikos susitarimą tarp kaltinamosios A. P. bei nukentėjusiosios N. K., pagal kurį kaltinamoji A. P. įsipareigoja atlyginti N. K. 2 000 Eur neturtinės žalos, 2 856,00 turtinės žalos (N. K. papildomai patirtos išlaidos atliekant reabilitaciją) ir 565,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai, bendroje sumoje A. P. sumoka N. K. 5 421,00 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt vieną Eur) į jos nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančia SEB banke. Taip pat patvritinti, kad 2024-11-25 sutarties 1 punkte nurodytą bendrą sumą A. P. išmoka lygiomis dalimis per 6 (šešis) mėnesius nuo šios Sutarties pasirašymo mokėdama iki kiekvieno mėnesio 15-os dienos imtinai 903,50 Eur dydžio sumą iki visiško atsiskaitymo. Pirmasis mokėjimas 2024 m. gruodžio 15 d. Šalys taip pat susitaria, kad visa sutarta ir 1-eme punkte nurodyta suma gali būti grąžinta ir ankščiau sutarto termino pervedant visą, ar likusios sumos dydžio įmoką į Sutarties 3-ame punkte nurodytą N. K. banko sąskaitą.

Nukentėjusiosios N. K. pareikštą civilinį ieškinį, įskaitant ir patikslintą ieškinį, palikti nenagrinėtu.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. P., kad: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.