- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-12
- Bylos Nr.
- eI2-7769-1161/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04404-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Indrė Žvaigždinienė (pirm.), Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- I. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Trubera“
- Kategorijos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei K. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Trubera“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 23S28999 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo I. B. 2023 m. sausio 3 d. prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 2212-LLG-2219 ir išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Skunde pareiškėjas paaiškina, kad per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) užpildė prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Prašymas), motyvuojant tuo, kad pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės (duomenys neskelbtini). Minėta profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nėra reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.
Nurodo, kad 2023 m. kovo 15 d. gavo Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, mano, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas vertinant formaliai, pažeidus pareigą bendradarbiauti, taip pat išsamumo, gero administravimo principus ir iš jo kylančius imperatyvus.
Teigia, jog atsakovas nepagrįstai sprendė, kad UAB „Trubera“ siekia pareiškėją įdarbinti pagal laikinojo darbo sutartį. Pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra tai, jog pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį, jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas.
Paaiškina, jog tarpininkavimo raštu, kurį pateikė per MIGRIS, UAB „Trubera“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją darbo sutartimi ne trumpesniam negu 6 mėnesių terminui ir nurodyta, kad UAB „Trubera“ ekonominės veiklos rūšis, pagal kurią užsienietį ketina įdarbinti darbdavys, yra krovininis kelių transportas (49.41). Atkreipia dėmesį, kad laikinojo įdarbinimo agentūros veiklos pagal ekonominės veiklos rūšis kodas yra 78.20. Taigi, nors UAB „Trubera“ yra įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, pareiškėją ji siekia įdarbinti ne kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, o pagal darbo sutartį kaip darbdavys, vykdantis su krovinių pervežimu krovininėmis kelių transporto priemonėmis (vilkikais) susijusią veiklą.
Pažymi, kad tai, jog bendrovė ketina papildomai vykdyti laikinojo įdarbinimo įmonės veiklą, neriboja UAB „Trubera“ teisės toliau užsiimti pagrindine krovinių pervežimo veikla. Laikinojo įdarbinimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia įmonei, įtrauktai į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, vykdyti ir kitos veiklos.
Nurodo, jog vien aplinkybė, kad UAB „Trubera“ yra įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir nėra išbraukta iš jo, savaime nereiškia, kad jos darbuotojai privalo būti įdarbinami tik pagal laikinojo darbo sutartį. Iš UAB „Trubera“ pateiktos informacijos matyti, kad 2023 m. sausio mėn. ir vasario mėn. bendrovė nebuvo įdarbinusi laikinųjų darbuotojų kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, t. y. UAB „Trubera“ kol kas faktinės laikinojo įdarbinimo įmonės veiklos net nepradėjo vykdyti.
Paaiškina, kad pareiškėjas nėra matęs Migracijos departamento nurodytos viešai UAB „Trubera“ socialiniame tinkle „Facebook“ skelbiamos informacijos, jog bendrovė ieško (duomenys neskelbtini) iš NVS šalių, tačiau net ir tai nepatvirtintų Migracijos departamento išvadų dėl UAB „Trubera“ vykdomos išimtinai tik laikinojo įdarbinimo veiklos. Vertinimas, neva dalis darbuotojų UAB „Trubera“ privalo dirbti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, nėra teisingas ir bet kuriuo atveju negali sukelti pasekmių pareiškėjui, kadangi neaišku, kokiais pagrindais atsakovas pareiškėją priskyrė būtent šiai daliai, o ne daliai darbuotojų, kurie dirba ne pagal laikinojo įdarbinimo sutartį.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas Sprendime nurodė tam tikrus duomenis, kaip pvz.: darbuotojų skaičius, vežimo licencijų skaičius, tačiau nėra aišku, kokiais būtent duomenimis vadovavosi Migracijos departamentas priimdamas šį Sprendimą. Nagrinėjimu metu nustačius neatitikimus, nei pareiškėjas, nei UAB „Trubera“ per MIGRIS komunikaciją ir el. paštu nėra gavę Sprendime nurodytų pranešimų, UAB Trubera“ nėra teikusi paaiškinimo ir kitų duomenų.
Atkreipia dėmesį, kad UAB „Trubera“ pagrindinė ir realiai vykdoma veikla yra susijusi su krovinių pervežimu krovininėmis kelių transporto priemonėmis (vilkikais), o šią profesinę veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys galiojančią licenciją ar leidimą.
UAB „Trubera“ Prašymo pateikimo metu turėjo 2 Bendrijos licencijų vežti krovinius kopijas, išduotas 2 Lietuvos Respublikoje įregistruotoms ir Lietuvos Respublikos valstybinio registracijos numerio ženklus turinčioms kelių transporto priemonėms, kurias UAB „Trubera“ valdė ir naudojo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. UAB „Trubera“ vardu daugiau Bendrijos licencijų vežti krovinius nebuvo išduota tik todėl, kad UAB „Trubera“ naudojamos kelių transporto priemonės nebuvo registruotos Lietuvos Respublikoje ir neturėjo Lietuvos Respublikos valstybinio registracijos numerio ženklų, o veiklai vykdyti UAB „Trubera“ jungtinės veiklos pagrindu naudoja partnerių vardu Vokietijoje registruotas kelių transporto priemones.
UAB „Trubera“ Migracijos departamentui paaiškino, kad, siekdama išplėsti savo veiklą ir įsitvirtinti krovinių pervežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis (vilkikais) srityje, su Vokietijos bendrove „Z-Logistik“ 2022 m. sausio 1 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu abi įmonės susitarė dėl bendros veiklos krovinių pervežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis (vilkikais) Europos Sąjungos šalyse srityje. Pagal minėtos sutarties 2.1.2.1 punktą, Vokietijos bendrovė „Z-Logistik“ įsipareigojo į bendrą veiklą įnešti jai priklausančias krovinines kelių transporto priemones, kurių nuosavybė Sutarties vykdymo metu lieka Vokietijos bendrovei „Z-Logistik“. Sutarties pagrindu UAB „Trubera“ nurodymu jos darbuotojai (duomenys neskelbtini) Vokietijos bendrovei „Z-Logistik“ priklausančiais ir Sutarties pagrindu UAB „Trudera“ perduotais valdyti vilkikais veža krovinius, vykdydami Vokietijos bendrovės „Z-Logistik“ UAB „Trubera“ transporto vadybininkui pateiktus užsakymus, ko nedraudžia įstatymai.
Pažymi, kad UAB „Trubera“ nuomos pagrindais įgijo papildomų transporto priemonių valdymą, kad šiuo pagrindu UAB „Trubera“ galėtų net pertekliniu principu įsigyti būtent jos vardu duotas Bendrijos licencijos kopijas vežti krovinius. Šios licencijos kopijos Migracijos departamentui pateiktos dar 2023 m. kovo 10 d., 2023 m. kovo 15 d. ir 2023 m. kovo 17 d. su prašymu skubos tvarka išnagrinėti leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo prašymus.
Nuodo, kad šiai dienai UAB „Trubera“ vardu yra išduotos net 41 Bendrijos licencijų kroviniams vežti kopijos. 41 Bendrijos licencijų kroviniams vežti kopijos Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (toliau – ir Kodeksas) 8 straipsnio 6 dalies pagrindu suteikia teisę UAB „Trubera“ įdarbinti net 205 transporto priemonių (duomenys neskelbtini).
Atkreipia dėmesį, kad vertinant Migracijos departamento elgesį, kai Migracijos departamentas reikalauja pateikti bendrovės vardu išduotas Bendrijos licencijų vežti krovinius kopijas, o vėliau šių licencijų pateikimą traktuoja kaip keliantį abejonių bendrovės veikla, leidžia spręsti, kad Migracijos departamentas yra nenuoseklus.
Pažymi, jog UAB „Trubera“ visiems savo darbuotojams moka darbo užmokestį ir neturi skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kas patvirtina UAB „Trubera“ tarptautinio krovinių vežimo veiklos realų vykdymą.
Mano, kad Migracijos departamentas buvo nenuoseklus vertindamas pateiktų duomenų ir dokumentų išsamumą ir pakankamumą sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti, analogiškas aplinkybes vertino skirtingai ir priėmė skirtingus sprendimus. Nagrinėjant kai kurių kitų užsieniečių, dėl kurių buvo pateikti darbdavio UAB „Trubera“ tarpininkavimo raštai, analogiškus pareiškėjui laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo prašymus, Migracijos departamentas UAB „Trubera“ pateiktus analogiškus duomenis ir dokumentus vertino kaip pagrindžiančius bendrovės veiklą krovinių pervežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis (vilkikais) srityje ir užsieniečiams, dėl kurių įdarbinimo tarpininkavo UAB „Trubera“, buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
Teigia, kad nei pareiškėjas, nei UAB „Trubera“ nėra gavę Migracijos departamento pranešimo, kad Migracijos departamentui nepakako leidimo laikinai gyventi prašymą pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr.1V-329 (2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija) patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašu, Migracijos departamentas turi bendradarbiauti su pareiškėju bei tarpininkavimo raštą pateikusiu subjektu ir, jeigu trūksta duomenų, turi tai pranešti ir nurodyti kokių duomenų trūksta.
Mano, kad nurodyti Migracijos departamento veiksmai pažeidžia teisės aktuose įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą, neatitinka išsamumo, gero administravimo principų ir iš to kylančių imperatyvų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad UAB „Trubera“ yra įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir jai priskirtos 2 licencijų kopijos, t. y. įmonėje gali dirbti ne daugiau kaip 10 (duomenys neskelbtini). Kreipėsi į UAB „Trubera“ dėl papildomų duomenų, kuriuos išnagrinėjęs padarė išvadą, jog pareiškėjo Prašymo padavimo momentu bendrovė neturėjo pakankamai licencijų kopijų, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus. UAB „Trubera“ galimai yra suinteresuota veikti ir veikia kaip laikinojo įdarbinimo agentūra ir siekia gauti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams, išvengiant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 44 straipsnio 1 dalyje 2 punkto c papunktyje nustatytų sąlygų.
Teigia, jog pareiškėjui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jis neatitinka sąlygų, nustatytų UTPĮ.
Paaiškina, kad pagal viešai skelbiamus Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – LTSA) duomenis UAB „Trubera“ išduota licencija ir 2 konkrečiai transporto priemonei priskirtos licencijų kopijos. 2023 m. vasario 1 d. UAB „Trubera“ pateikė paaiškinimą, kuriame teigiama, kad pagrindinė ir realiai vykdoma jos veikla yra susijusi su krovinių pervežimu krovininėmis kelių transporto priemonėmis (vilkikais) ir 2021 m. spalio 18 d. įmonė yra įgijusi licencijos kopiją Nr. LIC-008696-EBKR-0001, o 2021 m. gruodžio 12 d. – licencijos kopiją Nr. LIC-008696-EBKR0002.
Atsižvelgdamas į Kodekso nuostatas, Migracijos departamentas įvertino UAB „Trubera“ pateiktas sutartis, sudarytas su Vokietijos bendrove Z-Logistik (2022 m. sausio 1 d. jungtinės veiklos) ir Vokietijos įmone Horizont Transport & Logistik GmbH (2022 m. rugsėjo 15 d. turto patikėjimo Nr. 20514200), tačiau jos nepaneigia, kad UAB „Trubera“ Prašymo padavimo metu neturėjo pakankamo Bendrijos licencijos kopijų skaičiaus (atitinkamai ir pakankamo transporto priemonių kiekio).
Atkreipia dėmesį į tai, kad nors bendrovė ir teikė paaiškinimus, tačiau reikiamą licencijų kiekį pateikė 2023 m. kovo 15 d., 21.46 val. ir 2023 m. kovo 17 d., 18.07 val., kas įrodo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną bendrovė dar neturėjo reikiamo kiekio licencijų, kad galėtų įdarbinti pareiškėją, jo Migracijos departamentui pateiktame prašyme nurodytu pagrindu.
Pažymi, jog UAB „Trubera“ 2023 m. kovo 15 d. duomenimis buvo įdarbinti 112 darbuotojų. Pagal Kodeksą, profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą, o viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei. Kodekse taip pat numatyta, kad galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 (duomenys neskelbtini) kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją. Visa tai patvirtina, kad UAB „Trubera“ įdarbindama užsieniečius iš tikrųjų negali atlikti tiek pervežimų, kiek yra pateikiama prašymų įdarbinant būtent jų bendrovėje ir tai neatitinka jai keliamų reikalavimų.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad Migracijos departamentas nesilaiko vienodos praktikos ir išdavinėjo leidimus laikinai gyventi kitiems užsieniečiams, pažymi, kad toks argumentas nepagrįstas, nes kiekvieno užsieniečio atvejis vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visus tuo metu turimus duomenis Migracijos departamente.
Nesutinka, kad Migracijos departamentas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, išsamumo ir gero administravimo principus. Atsakovas kreipėsi į UAB „Trubera“ dėl papildomų duomenų ir paaiškinimų pateikimo, kurie buvo įvertinti ir aptarti ginčijamame Sprendime. Ginčijamas sprendimas pagrįstas Migracijos departamento disponuojamais objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 23S28999, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Migracijos departamentui per MIGRIS buvo pateiktas prašymas Nr. 2212-LLG-2219 pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodant, kad pareiškėjas ketina dirbti pagal darbo sutartį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą, t. y. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės (duomenys neskelbtini). Minėtą prašymą pateikė darbdavys UAB „Trubera“. Pareiškėjas nurodė, kad prašymas pateiktas 2023 m. sausio 3 d., šio fakto atsakovas neginčijo.
UAB „Trubera“ Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Nr. 20221229-192483, kuriame taip pat nurodė, jog įsipareigoja pareiškėją įdarbinti bendrovėje neterminuotos darbo sutarties pagrindu tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), o numatoma įdarbinimo data - nuo 2023 m. kovo 3 d.
Migracijos departamentas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 23S28999 atsisakė išduoti pareiškėjui I. B. leidimą laikinai gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti UTPĮ nustatytu darbo sutarties pagrindu. Šiame Sprendime atsakovas nurodė, jog yra įtarimų, kad bendrovė galimai yra suinteresuota veikti ir veikia kaip laikinojo įdarbinimo agentūra ir siekia gauti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams, išvengiant UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatytų sąlygų̨.
Į bylą yra pateiktas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 17 d. raštas Nr. SD-127-18203, kuriuo inspekcija patvirtino, kad UAB “Trubera” nustatyta tvarka yra įtraukta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
Byloje pateikta 2022 m. sausio 1 d. Jungtinės veiklos sutartis tarp UAB „Trubera“ ir bendrovės „Z-Logistik“, pagal kurią minėtos įmonės įsipareigojo veikti jungtinės veiklos pagrindu, vykdant tarptautinę krovinių pervežimo veiklą. Minėta sutartimi, be kita ko, bendrovė „Z-Logistik“ įsipareigojo bendrai jungtinei veiklai kaip įnašą suteikti krovinines kelių transporto priemones, reikalingas bendros veiklos vykdymui, o UAB „Trubera“ – žmogiškuosius išteklius (tarp jų ir (duomenys neskelbtini).
2022 m. sausio 1 d. turto patikėjimo sutartimi Nr. 20220101-1 „Z-Logistik“ perdavė UAB „Trubera“ iki 2024 m. sausio 1 d. patikėjimo teise valdyti sutartyje nurodytas 16 transporto priemonių, kurios buvo perduotos 2022 m. sausio 1 d. perdavimo-priėmimo aktu.
2021 m. gruodžio 1 d. tarp UAB „Trubera“ ir bendrovės „Edit Spedition u. Transporte GmbH“ taip pat buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią minėtos įmonės įsipareigojo veikti jungtinės veiklos pagrindu, vykdant tarptautinę krovinių pervežimo veiklą, o bendrovė „Edit Spedition u. Transporte GmbH“, be kita ko, įsipareigojo bendrai jungtinei veiklai kaip įnašą suteikti krovinines kelių transporto priemones, reikalingas bendros veiklos vykdymui, tuo tarpu UAB „Trubera“ - žmogiškuosius išteklius (tarp jų ir (duomenys neskelbtini).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Trubera“ 2023 m. kovo 8 d., 10 d., 15 d. teikė Migracijos departamentui duomenis apie jos turimas papildomas licencijų (tarptautiniam krovinių vežimui keliais už atlygį) kopijas (susirašinėjant dėl kitų užsieniečių, kuriuos bendrovė ketino įdarbinti). Iš į bylą pateiktų licencijų kopijų nustatyta, kad jos išduotos 2023 m. vasario 23 d., kovo 3 d., kovo 15 d.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas.
UTPĮ (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu, t. y. nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) 28 straipsnio 4 dalis numato, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. UTPĮ 26 straipsnis nustato sąlygas, kurias turi atitikti užsienietis, kad leidimas gyventi jam galėtų būti išduodamas arba keičiamas, o UTPĮ 35 straipsnio 1 dalis numato pagrindus atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, tarp jų – kai užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus nustato UTPĮ 40 straipsnis, kurio 1 dalies 4 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas.
Vadovaujantis UTPĮ 44 straipsnio 1 dalimi, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje; 2) atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Pagal UTPĮ 44 straipsnio 2 dalį, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.
Kodekso 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog profesinę vežimo kelių transporto veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys galiojančią licenciją ar leidimą. Kodekso 8 straipsnio 5 dalis numato, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Pagal to paties straipsnio 6 dalies nuostatas, galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 (duomenys neskelbtini) kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją
Iš byloje esančių dokumentų analizės ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų galima daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi iš esmės remiantis atsakovo įtarimais, kad UAB „Trubera“ galimai yra suinteresuota veikti ir veikia kaip laikinojo įdarbinimo agentūra, nes prašymo pateikimo metu bendrovė turėjo tik 2 Bendrijos licencijos kopijas, todėl teisėtai negalėjo pareiškėjo įdarbinti. Paties pareiškėjo neatitikimų kokiems nors kitiems UTPĮ nustatytiems reikalavimams Sprendime nenurodoma, byloje nenustatyta.
Minėta, kad remiantis byloje pateiktais duomenimis, UAB „Trubera“ įsipareigojo pareiškėją neterminuotai darbo sutarties pagrindu įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės (duomenys neskelbtini)nuo 2023 m. kovo 3 d. Iš papildomai pateiktų licencijų matyti, kad šios buvo išduotos 2023 m. vasario 23 d., 2023 m. kovo 3 d. ir 2023 m. kovo 15 d., t. y. bent dalis papildomų licencijų kopijų buvo išduotos iki pareiškėjo planuojamos įdarbinimo dienos. UTPĮ 40 straipsnyje pateikta formuluotė „ketina dirbti“ iš esmės reiškia, jog pareiškėjo ir įmonės, ketinančios įdarbinti užsienietį susitarimas dėl darbo yra nukreiptas į ateitį. UTPĮ nenustato tvarkos, pagal kurią pareiškėjas prašymo padavimo ir jo vertinimo metu, turėtų turėti galimybę dirbti pareiškimo padavimo ir vertinimo metu. Atvirkščiai, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato šiuos reikalavimus: a) darbdavys įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikia informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis; c) Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams, patvirtintą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-342.
Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės atitiko UTPĮ 44 straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. UAB „Trubera“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją neterminuotam laikotarpiui, pateikė informaciją apie jo turimą kvalifikaciją ir jo atitiktį Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Migracijos departamentui abejonių sukėlė UAB „Trubera“ įsipareigojimo įdarbinti pareiškėją pagal neterminuotą sutartį tikrumas ir teisėtumas.
Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog vien tai, kad bendrovė ketina papildomai vykdyti/vykdo laikinojo įdarbinimo įmonės veiklą, neriboja UAB „Trubera“ teisės toliau užsiimti pagrindine krovinių pervežimo veikla. Laikinojo įdarbinimo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia įmonei, įtrauktai į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, vykdyti ir kitos veiklos.
Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.). Vien atsakovo įtarimai, kad bendrovė galimai yra suinteresuota veikti ir veikia kaip laikinojo įdarbinimo agentūra ir siekia gauti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams, išvengiant UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nustatytų sąlygų, negali būti laikoma tinkamu pagrindu atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Papildomai pažymėtina, jog įmonių veiklos teisėtumo vertinimas nėra nei Migracijos departamento, nei administracinių teismų kompetencija.
Teismas pažymi ir tai, kad vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų). Taigi darbdaviui nesilaikant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, leidimas užsieniečiui laikinai gyventi galėtų būti panaikintas.
Nagrinėjamu atveju, nors atsakovas ir nurodo, kad įmonėje galės dirbti mažiau darbuotojų nei nurodo UAB „Trubera“, tačiau byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kad būtent pareiškėjas negalės dirbti pagal darbo sutartį, t. y. atsakovas nustatė, kad pagal darbo sutartį galės dirbti kiti darbuotojai, bet ne pareiškėjas tik nuspėdamas šią aplinkybę. Atsakovas neidentifikavo asmenų, kurie įmonėje mano, kad bus įdarbinti darbo sutarties pagrindu, o kurie ne. Priešingai – iš į bylą pateikto UAB „Trubera“ ir Migracijos departamento susirašinėjimo (tiek MIGRIS, tiek elektroniniu paštu), matyti, kad kitų užsieniečių įdarbinimas UAB „Trubera“ (t. y. UAB „Trubera“ galimybės juos įdarbinti) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) nesukėlė problemų. Minėtais atvejais buvo kreiptasi į bendrovę, nustatant terminą pateikti papildomus paaiškinimus, dokumentus. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo atveju toks kreipimasis buvo (pareiškėjas ir jo atstovė teigia, kad tokio kreipimosi nebuvo), teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė paaiškino, kad naudojosi Migracijos departamento jau turima informacija. Bendrovė, sužinojusi apie Sprendimą, 2023 m. kovo 15 d. pati pateikė papildomą informaciją apie 41 licencijos kopiją. Sutiktina, kad vadovautis sprendimais dėl kitų užsieniečių negalima, nes kiekvienas prašymas vertintinas individualiai, tačiau šiuo atveju, kaip minėta, dėl paties pareiškėjo atitikties UTPĮ nustatytiems reikalavimams klausimų nekilo, o tik dėl UAB „Trubera“ galimybių įdarbinti pareiškėją. Konstatuotina, kad iš esmės turi būti vertinamos tapačios aplinkybės, susijusios išimtinai su UAB „Trubera“ vykdoma veikla, todėl tapačios aplinkybės, net ir priimant sprendimus dėl skirtingų asmenų prašymų, turėtų būti vertinamos vienodai, taip užtikrinant, kad nebus pažeisti teisinio tikrumo ir asmenų lygiateisiškumo principai. Aplinkybių, kurios lemtų būtinybę skirtingai vertinti tapačias aplinkybes, susijusias su UAB „Trubera“ veikla, būtent pareiškėjo atžvilgiu Migracijos departamentas nenurodė, byloje nenustatyta.
Nepagrįstais laikytini atsakovo argumentai dėl UAB „Trubera“ jungtinės veiklos su bendrove „Z-Logistik“ aiškinimo, kuomet atsakovas nurodo, jog iš sutarties nuostatų akivaizdu, jog bendrovės indėlis sutarties vykdymui yra tik žmogiškųjų išteklių (duomenys neskelbtini) teikimas, o ne pats krovinių pervežimas. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog jungtinės veiklos su bendrove „Z-Logistik“ 2.1.1.2. punkte nurodyta, kad UAB „Trubera“ įnašas yra krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis užsakymų iš bendrovės „Z-Logistik“ priėmimas, koordinavimas, administravimas, vykdymas bei šiam tikslui priskirtų atsakingų darbuotojų darbo laikas. Šioje sutarties nuostatos formuluotėje „užsakymų vykdymas“ gali pagrįstai būti suprantamas kaip krovinių vežimas. Analogiška nuostata įtvirtinta ir jungtinės veiklos sutartyje su bendrovė „Edit Spedition u. Transporte GmbH“.
Migracijos departamentui kaip viešojo administravimo subjektui taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinė- je byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis.
Ginčo atveju teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas neatliko išsamaus visų aplinkybių ištyrimo, kaip to reikalauja UTPĮ ir VAĮ, savo sprendimą grindė spėjimais, įtarimais.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo aspektu, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios savo praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., 2006 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 10, 2006; 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014). Teismas neturi įgaliojimų priimti sprendimą, kuris teisės aktų yra priskirtas viešojo administravimo (šiuo atveju - Migracijos departamento) diskrecijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, iš kurių nustatyta, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjui priteistina 22,50 eurų sumokėto žyminio mokesčio suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 23S28999 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.