Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-06 · Administracinė byla Nr. I-8131-790/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-08-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-11Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-06
Bylos Nr.
I-8131-790/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01968-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Iveta Pelienė
Pareiškėjas
E. A.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8131-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-01968-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 6.3.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 6 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ivetos Pelienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. A. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja E. A. skundu, kurį 2015-04-23 patikslino (b. l. 1-7, 19-26), kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2015-03-09 sprendimą Nr. (6.5) I-1617; 2) priteisti iš Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį 2 179,46 EUR (7 525,24 Lt), susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo; 3) priteisti iš atsakovo Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį 613,14 EUR (2 117,06 Lt), susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo; 4) teismui pripažinus, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui paduoti, jį atnaujinti. Pareiškėja nurodo, kad jai Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimu nuo 2004-10-08 yra paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija neterminuotai. Paskirta pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuojama taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) nuostatas. Dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio taikymo pareiškėjai nebuvo išmokėta 613,14 EUR senatvės pensijos dalis, dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo kaip dirbančiai pensininkei pareiškėjai nebuvo išmokėta 2 179,46 EUR senatvės pensijos dalis. Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu buvo pažeidžiamos Konstitucijos nuostatos, todėl pareiškėja 2014-12-08 kreipėsi į Fondo valdybos Klaipėdos skyrių, prašydama išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2014-12-30 raštu Nr. (10.1)SI-71420 informavo apie pareiškėjai paskirtos pensijos mažinimo pagrindus, pateikė sumažintos bei išmokėtos pensijos paskaičiavimus. 2014-12-29 pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybą dėl neteisėtai sumažintos pensijos dalies išmokėjimo, kuri 2015-02-03 sprendime Nr. (6.5)I-748 nurodė, jog pareiškėja praleido kreipimosi į Fondo valdybą terminą, pasiūlė pateikti įrodymus, kad šį terminą pareiškėja praleido dėl objektyvių priežasčių. Pareiškėja 2015-02-24 pakartotinai kreipėsi į Fondo valdybą, nurodydama priežastis, dėl kurių su prašymu išmokėti pensijos nepriemoką nesikreipė anksčiau, tačiau Fondo valdyba 2015-03-09 sprendimu Nr. (6.5)I-1617 atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir nagrinėti pareiškėjos prašymus. Pareiškėja su šiuo sprendimu nesutinka, teigia, kad 2010 m. sausio mėn. gavusi sumažintą pensiją, nežinojo, kad ji yra mažinama ir Laikinojo įstatymo 8 straipsnio pagrindu, tuo metu suvokė, kad yra pažeidžiamos jos teisės, tačiau jos subjektyvi nuomonė buvo grindžiama teisiniu reguliavimu, todėl į Fondo valdybą nesikreipė. Apie savo teisių pažeidimą pareiškėja sužinojo Konstituciniam Teismui priėmus 2012-02-06 nutarimą, tačiau, vadovaudamasi ankstesne praktika, kai po Konstitucinio Teismo nutarimų paskelbimo patirti praradimai būdavo kompensuojami be teismų sprendimų, tikėjosi, kad neišmokėta pensijos dalis bus kompensuota arba netrukus bus nustatytas neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo mechanizmas, ką nuolat 2012-2014 m. žadėjo Vyriausybė ir Seimas. Apie tai, kad apskaičiuojant pareiškėjai paskirtą senatvės pensiją yra taikomas Konstitucijai prieštaraujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnis, ji sužinojo iš Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014-12-30 rašto Nr. (10.1)SI-71420 ir mano, kad 3 m. terminas turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie pažeistas teises dienos. Tuo atveju, jei teismas laikys, kad pareiškėja apie savo pažeistas teises sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., pareiškėja prašo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio pagrindu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Atsiliepimas

Atsakovas Fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 32-39) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai Fondo valdybos Klaipėdos skyrius nuo 2004-10-08 iki gyvos galvos paskyrė senatvės pensiją, kuri kiekvienais metais buvo perskaičiuojama, atsižvelgiant į gaunas draudžiamąsias pajamas. Kadangi 2010–2011 m. pareiškėjos pensija viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt dydį, ji buvo perskaičiuojama Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį perskaičiuota senatvės pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsniu, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo dar kartą perskaičiuojama, atsižvelgiant į turėtas praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis neatitiko Konstitucijos nuostatų. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymu (toliau – Kompensavimo įstatymas) yra nustatyta senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1–4, 6 ir 7 dalių ir 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalių nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka, dydžiai ir terminai, Vyriausybei pasiūlyta parengti ir pateikti Seimui praradimų, atsiradusių dėl valstybinių pensijų ir (ar) senatvės pensijų sumažinimo taikant Laikinojo įstatymo 5 ir (ar) 8 straipsnių nuostatas, kompensavimą nustatančio įstatymo projektą. Atsakovas teigia, kad pagal suformuotą teismų praktiką apie tai, kad pareiškėjai yra mokama ne viso dydžio pensija, ji turėjo sužinoti 2010 m. sausio mėnesį, tačiau į Fondo valdybą dėl 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu neišmokėtos pensijos dalies pareiškėja kreipėsi tik 2014-12-29, t. y., praleidusi 3 m. terminą tokiam prašymui pareikšti. Jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių prašymą Fondo valdybai pateikti laiku, pareiškėja nenurodė, todėl jos 2014-12-29 ir 2015-02-24 prašymus Fondo valdyba 2015-03-09 sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti. Pareiškėja nepasinaudojo privaloma ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl jos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į skundą (b. l. 83-87) pareiškėjos reikalavimą dėl Fondo valdybos 2015-03-09 sprendimo Nr. (6.5) I-1617 panaikinimo prašo atmesti kaip nepagrįstą, kitoje dalyje prašo bylą nutraukti. Nurodo, kad pareiškėja apie apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, į Fondo valdybą dėl Laikinojo įstatymo pagrindu neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo pareiškėja kreipėsi tik 2014-12-29, todėl Fondo valdybos 2015-02-03 tarpiniu sprendimu Nr. (6.5)I-748 jai buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad nurodytą terminą pareiškėja praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą jį atnaujinti. Pareiškėja 2015-02-24 pateikė Fondo valdybai naują prašymą, tačiau jame nurodyti argumentai nesudarė pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Fondo valdyba 2015-03-09 sprendimu Nr. (6.5) I-1617 atsisakė jį atnaujinti bei pareiškėjos 2014-12-29 ir 2015-02-24 prašymų nenagrinėjo. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis suformuota teismų praktika, 3 m. prašymo dėl neišmokėtos pensijos Fondo valdybai padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn. pirmos sumažintos pensijos pareiškėjai išmokėjimo dienos, todėl pareiškėjos argumento, kad iki teritorinio skyriaus 2014-12-30 rašto Nr. (10.1) SI-71420 gavimo dienos ji nežinojo apie savo teisių pažeidimą, nelaiko termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Prieš kreipdamasi į teismą, pareiškėja nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir ja nebegalima pasinaudoti, todėl jos reikalavimai priteisti iš teritorinio skyriaus 2010-2011 metais dėl Laikinojo įstatymo 8 ir 6 straipsnių nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį teisme negali būti nagrinėjami iš esmės, byla šioje dalyje nutrauktina. Atsakovas nurodo, kad teritorinis skyrius nuo 2010-01-01 pareiškėjai senatvės pensiją pagrįstai mokėjo vadovaudamasis tuo metu galiojusiu ir privalomu vykdyti Laikinuoju įstatymu. Po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo oficialaus paskelbimo (2012-09-21) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos pareiškėjai nebuvo taikomos. Teritorinio skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimas pradėti mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas sumažintą senatvės pensiją nėra teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nuginčytas, o dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio taikymo neišmokėta pensijos dalis pareiškėjai bus išmokėta Kompensavimo įstatyme nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutrauktina, likusi skundo dalis atmestina.

Nustatyta, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2004-11-23 sprendimu Nr. 1528 pareiškėjai nuo 2004-10-08 iki gyvos galvos buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 43). Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014-12-30 rašte Nr. (10.1) SI-71420 nurodyta, kad pareiškėjai 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu senatvės pensija buvo ribojama taikant Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatas (b. l. 10-11). Pareiškėjos reikalavimas siejamas su 2010-2011 m. laikotarpiu Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnio pagrindu taikytu senatvės pensijos ribojimu.

Pareiškėja 2014-12-08 prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Klaipėdos skyrių, prašydama nurodyti 2010-2011 m. neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydį (b. l. 79). Fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2014-12-30 raštu Nr. (10.1)SI-71420 pareiškėjai nurodė, kad jai paskirta senatvės pensija buvo ribojama Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių pagrindu ir pateikė neišmokėtos dalies paskaičiavimą (b. l. 10-11, 80-81). Pareiškėja 2014-12-29 kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama išmokėti jai paskirtos ir 2010-01-01–2012-08-31 laikotarpiu Laikinojo įstatymo pagrindu neišmokėtos senatvės pensijos dalį (b. l. 88-89). Fondo valdyba 2015-02-03 sprendimu Nr. (6.5)I-748 pareiškėjai išaiškino, kad ji yra praleidusi iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje nustatytą 3 m. terminą tokiam prašymui paduoti. Vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, Fondo valdyba pareiškėjai pasiūlė pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, jog terminą pareiškėja praleido dėl objektyvių priežasčių (b. l. 8-9, 97-98). Pareiškėja 2015-02-24 Fondo valdybai pateiktame prašyme atnaujinti prašymo padavimo terminą ir išmokėti Laikinojo įstatymo pagrindu susidariusią pensijos nepriemoką (b. l. 91-94) nurodė, kad teritorinis skyrius jos neinformavo apie pensijos ribojimą Laikinojo įstatymo 8 straipsnio pagrindu, apie tai ji sužinojo iš Klaipėdos teritorinio skyriaus 2014-12-30 atsakymo. Apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo Konstituciniam Teismui priėmus 2012-02-06 nutarimą, tačiau į teismą nesikreipė, nes tikėjosi, kad išnykus teisiniam pagrindui, kuriuo galėtų būti grindžiamas pensijos mažinimas, neteisėtai sumažinta pensijos dalis jai bus išmokėta. Pareiškėja teigė, kad 2010 m. sausio mėn. gavusi pirmą sumažintą senatvės pensiją subjektyviai suvokė savo teisių pažeidimą, tačiau ribojimas buvo grindžiamas įstatymu, todėl pareiškėja į Fondo valdybą nesikreipė. Fondo valdyba 2015-03-09 sprendimu Nr. (6.5)I-1617 pareiškėjos 2015-02-24 prašyme nurodytas aplinkybes vertino kaip subjektyvias, abstrakčias, būdingas daugeliui pensijų gavėjų ir atsisakė atnaujinti praleistą 3 m. terminą, pareiškėjos 2014-12-29 ir 2015-02-24 prašymų dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo nenagrinėjo (b. l. 12-13, 95-96).

Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 3 dalimi, įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Ginčo laikotarpiu galiojusio Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis numatė, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformavo teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimais nuo 2010 m. Laikinojo įstatymo nuostatų pagrindu mokėti sumažinto dydžio valstybines senatvės pensijas, laikytini teritorinių skyrių faktiniai sumažintos pensijos mokėjimai, tiesiogiai taikant šio įstatymo nuostatas, o 3 m. termino eigos pradžia skaičiuotina nuo pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą).

Nagrinėjamu atveju pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuota senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn. (b. l. 10), todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje suformuota teismų praktika, pareiškėja 2014-12-29 kreipdamasi į Fondo valdybą dėl Laikinojo įstatymo pagrindu neišmokėtos senatvės pensijos skirtumo išmokėjimo (b. l. 88-89), praleido įstatyme nustatytą 3 m. kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją terminą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad jei teismas pripažintų, kad ji apie savo pažeistas teises sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėn., prašo ABTĮ 34 straipsnio pagrindu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą paduoti skundą Fondo valdybai kaip ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjančiai institucijai, tačiau ne procesinį terminą kreiptis į teismą, kuris gali būti atnaujintas ABTĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka. Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas atlikti tam tikrus veiksmus neteisminėje institucijoje – Fondo valdyboje ir šio termino atnaujinimas nėra priskirtinas teismo kompetencijai. Vadovaujantis aukščiau nurodytu reglamentavimu, tik Fondo valdybai išnagrinėjus pareiškėjos reikalavimą dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo iš esmės, toks reikalavimas gali būti nagrinėjamas teisme.

Remiantis Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punktu, pareiškėjas, praleidęs skundo Fondo valdybai padavimo terminą, turi teisę pateikti Fondo valdybai prašymą šį terminą atnaujinti. Taisyklių 31 punktas nustato, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

Teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su institucijos atsisakymu atnaujinti skundo padavimo terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų. Priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau jos turi būti individualaus pobūdžio, objektyviai užkirtusios (apsunkinusios) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-384-143/2015). Šiuo atveju, Fondo valdyba įvykdė Taisyklių 20 punkto reikalavimą ir 2015-02-03 raštu Nr. (6.5)I-748 pareiškėjai suteikė galimybę nurodyti objektyvias termino praleidimo priežastis, tačiau pareiškėja nei 2015-02-24 prašyme, nei teismui pateiktame skunde jokių individualių, ekstraordinarių aplinkybių, sukliudžiusių per 3 m. terminą skųsti Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimą Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių pagrindu mokėti mažesnio dydžio pensiją, nenurodė. Sutiktina su skundžiamame Fondo valdybos 2015-03-09 sprendime Nr. (6.5)I-1617 padarytomis išvadomis, kad pareiškėjos nurodyti argumentai yra abstraktūs ir būdingi daugeliui pensijų gavėjų, todėl negali pateisinti pernelyg ilgo pareiškėjos delsimo kreiptis į Fondo valdybą dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Teismo vertinimu, pareiškėjos subjektyvus skundo padavimo Fondo valdybai termino pradžios skaičiavimas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos ar Klaipėdos teritorinio skyriaus 2014-12-30 rašto gavimo dienos, nesudaro pagrindo šiam terminui atnaujinti ir yra paneigtas suformuota teismų praktika.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad Fondo valdyba (kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo institucija) 2015-03-09 sprendimu Nr. (6.5)I-1617 pagal sprendimo priėmimo metu pateiktus duomenis pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo Fondo valdybai padavimo terminą ir nepažeidė Taisyklių 20 punkte nustatytos skundų nagrinėjimo tvarkos. Nenustačiusi teisinio pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, Fondo valdyba 2015-03-09 sprendimu Nr. (6.5)I-1617 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-12-29 ir 2015-02-24 prašymus bei nepažeidė Taisyklių 31 punkto nuostatų. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pagrindo jo panaikinimui nėra (ABTĮ 89 straipsnis).

Kaip minėta, tik privaloma ikiteismine tvarka Fondo valdybai išnagrinėjus ginčą iš esmės, ir priėmus sprendimą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, administraciniam teismui gali būti reiškiamas reikalavimas dėl pensijos nepriemokos priteisimo. Ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y., kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-08-12 nutartis administracinėje byloje. Nr. AS756-870/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju Fondo valdyba 2015-03-09 sprendimu Nr. (6.5)I-1617 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymus dėl sumažintos senatvės pensijos dalies grąžinimo, todėl teisėjų kolegija negali pripažinti, kad pareiškėja ginčo klausimu pasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pareiškėjos skundo reikalavimas dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo yra paduotas nesilaikant nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir jau nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Tai yra pagrindas šią bylos dalį nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 8 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 8 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

administracinės bylos dalį dėl pareiškėjos E. A. skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių pagrindu 2010-2011 m. laikotarpiu neišmokėtą senatvės pensijos dalį, nutraukti.

Likusią pareiškėjos E. A. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasRasa Ragulskytė-Markovienė Iveta Pelienė