Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutarimas

2020-01-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-4-876/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-27
Bylos Nr.
A17.-4-876/2020
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00239-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Judita Sungailaitė (pirm.)
Pažeidėjas
A. Š.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojio policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.
A17.-4-876/2020
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00239-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 18.13 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 27 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. buvo traukiamas atsakomybėn už tai, kad jis 2019 m. spalio 29 d. 20.56 val., žinodamas, kad pagalba nereikalinga, iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), išsikvietė policijos pareigūnus ir šiais savo veiksmais A. Š. padarė administracinį nusižengimą, už kuriuos administracinė atsakomybė numatyta ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

A. Š. teismo posėdžio metu parodė, jog supranta dėl ko yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, kaltu neprisipažįsta. Parodė, jog tame bute gyvena ir jo vaikai, tiriamo įvykio metu nebuvo visiškai įsitikinęs, kadangi jam jau 2 mėnesius taikomas apribojimas nesiartinti per 100 metrų, per šiuos 2 mėnesius jis skambinęs 2 kartus. Paprastai, ten, kur gyvena jo ir kitų tėvų nepilnamečiai vaikai, kur jis kvietė policiją, yra girtuokliaujama – lapkričio 23 dieną, po jo skambučio, kai buvo įsitikinęs, jog yra girtaujama, iš B. šeimos už girtavimą vaikų teisės vaikus buvo paėmę (jo skambutis pasiteisino). Yra ne kartą kvietęs policiją, nes žino, kad tėvai girtuokliauja, iš jo kvietimų 4–5 atvejai yra pasitvirtinę. Jis pats yra sulaukęs grasinimų nužudyti iš I. Č. (B. sugyventinio) dėl to atvejo, dėl jo iškvietimų, yra pradėta baudžiamoji byla. Tą kartą, jis eidamas gatve, pamatė prie parduotuvės N. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), renkantį nuorūkas prie šiukšlinės, nusprendė, kad namuose negerai, ir iškvietė policiją berniuko šeimai, antru skambučiu – kad vyktų ir į jo sugyventinės butą tuo pačiu adresu, nes jie bendrauja ir mėgsta kartu gerti (2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 31 sek. – 06 min. 10 sek.).

Liudytojas M. N. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo pranešimas per bendrąjį pagalbos centrą, kviečiami pareigūnai. Parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pastoviai skambina ir kviečia pareigūnus – asmuo, matęs, kad į iškvietimą atvyko ir išvyko pareigūnai, nedelsdamas vėl skambina bendruoju pagalbos numeriu ir kviečia pareigūnus. Nuolatiniai iškvietimai tuo adresu dėl girtavimo. Pareigūnui yra žinoma, kad Aleksandras pykstasi su savo sugyventine, jam skirtas įpareigojimas nesilankyti ten. Asmuo piktnaudžiauja kviesdamas pareigūnus, nes pats tiksliai negali paaiškinti savo iškvietimų. Tiriamo įvykio aplinkybės tos, kad asmuo pamatęs vaiką renkantį cigarų, nusprendė, jog jo tėvai namuose galimai geria, be įsitikinimo, neturėdamas realaus pagrindo skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Kad be pagrindo buvo kviesti pareigūnai rodo tai, kad asmuo tą patį kartą dėl to paties įvykio matęs, kad į iškvietimą atvyko ir išvyko pareigūnai, vėl skambino bendruoju pagalbos numeriu ir kvietė pareigūnus (buvo keturi skambučiai, užregistruoti vienu, kadangi budintis siejo skambučius su vienu ir tuo pačiu įvykiu); bendrojo pagalbos centro įrašai pateikti į bylą. Pažeidimo tiriamu atveju nurodytu adresu nebuvo nustatyta. Tame laikotarpyje dėl asmenų girtavimo būtent tuo adresu policijos pareigūnai A. Š. buvo kviečiami dažnai, būtent tuo metu atvejai nepasitvirtino (2020 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 45 sek. – 06 min. 03 sek.).

Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2019 m. rudenį buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini), tėvai girtauja ir neprižiūri vaikų. Nuvykus nurodytu adresu, patikrinus tėvų blaivumą, nustatyta, jog iškvietimas nepasitvirtino – tėvai buvo blaivūs, namų aplinka tvarkinga, vaikai prižiūrėti, pažeidimo nenustatyta. Išvykus, po 2 minučių, iš budėtojo gavo pranešimo papildymą, kad pranešėjas dar kartą skambino patikslindamas adresą į (duomenys neskelbtini), kad neprižiūrimi vaikai. Nuvykus ten, buvo rasta viena blaivi motina su nepilnamete dukra. Jokių kitų asmenų nebuvo. Žinoma, kad apie įvykį pranešė A. Š., su kuriuo nepavyko bendrauti – negali tiksliai pasakyti, ar asmuo neatsiliepė į skambutį, ar telefonas buvo išjungtas. B. paaiškino, kad A. Š. jos sūnų dienos metu buvo sutikęs prie parduotuvės, kad jis vaikui pasakęs porą kažkokių replikų ir tuo viskas baigėsi; pareigūnus patikino, kad jos vaikas tuo tikrai neužsiima, tuo metu alkoholio šeimoje nebuvo vartojama, namų aplinka tvarkinga, vaikai prižiūrėti. Apie įvykį, kad vaikas rausiasi šiukšlių dėžėse, nebuvo gauta jokių duomenų (2020 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 33 sek. – 10 min. 58 sek.).

Įvykio aplinkybes taip pat patvirtina byloje esanti medžiaga: atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1), 2019 m. lapkričio 5 d. A. Š. apklausos protokolas (b. l. 3), bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikta informacija (b. l. 5), byloje esanti kompiuterinė laikmena, kurioje užfiksuoti minėti pranešėjo skambučiai (b. l. 18) ir kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už specialiųjų tarnybų iškvietimą tik tokiu atveju, kai asmuo yra įsitikinęs, kad pagalba nereikalinga.

Šioje byloje A. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. spalio 29 d. 20.56 val., žinodamas, kad pagalba nereikalinga, iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), išsikvietė policijos pareigūnus, todėl teismui būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinių nusižengimų bylų teisena grindžiama teisėtumo, objektyvumo bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (ANK 566–567 straipsniai).

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Subjektyvioji pusė – asmens psichinis santykis su vykdoma priešinga teisei veika. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

A. Š. buvo patrauktas administracinės atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, už policijos iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Kaip matyti iš nurodyto straipsnio dispozicijos, būtinasis šios veikos požymis yra žinojimas, kad nėra pagalbos poreikio, t. y. skambinimas pagalbos telefono numeriu, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina šių tarnybų pagalba. Dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. asmuo suvokia / žino, kad skambinimas pagalbos telefono numeriu ir specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

A. Š. skambindamas bendruoju pagalbos telefono numeriu pranešė apie vaikų nepriežiūrą bei alkoholio vartojimą šeimoje, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, kas neprieštarauja bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paskirčiai, dėl ko nėra pagrindo policijos pareigūnų iškvietimą pripažinti žinomai melagingu ar nepagrįstu.

Be to, teismas vertina šeimą, kurios atžvilgiu asmuo kvietė policijos pagalbą – 2019 m. gruodžio 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone pateiktoje informacijoje apie 2019 m. lapkričio 23 d. įvykį R. B. šeimoje nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 23 d. adresu (duomenys neskelbtini), rasti 4 mažamečiai vaikai, neblaivi vaikų motina R. B., I. Č. buvo pasišalinęs. Lankymosi metu šeimos namų aplinka sutvarkyta, vaikai prižiūrėti, švarūs. Vaikai buvo pavargę, teigė, kad jaučiasi gerai. Motina elgėsi ramiai, tinkamai, noriai bendravimo ir atsakinėjo į klausimus, gailisi dėl savo elgesio. Jos mažamečiai vaikai buvo paimti ir palikti kaimynės laikinai priežiūrai. 2019 m. lapkričio 26 d. vaikams nustatyti pirmi grėsmės lygiai ir tuo pagrindu jie grąžinti įstatyminiams atstovams (b. l. 29–30, 31–32). Remdamasis šia informacija, teismas laiko, jog R. B. ir I. Č. šeimoje yra buvę atvejų, kai to paties A. Š. iškvietimai dėl R. B. ir I. Č. nepilnamečių vaikų nepriežiūros tėvams vartojant alkoholį pasitvirtino.

Šie bylos duomenys patvirtina, kad situacija, kurią 2019 m. spalio 29 d. A. Š. suvokė, kaip pavojingą, galimai galėjo pasitvirtini. Atsakomybėn patrauktas asmuo skambino pagalbos telefonu, manydamas, kad nepilnamečiams vaikams gresia pavojus ir tokioje situacijoje jiems buvo būtina tarnybos pagalba. Teismo manymu, A. Š. veikoje nebuvo būtinojo pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, pasireiškiančios skambinant pagalbos telefonu, suvokiant / žinant, kad tokios tarnybos pagalba nėra reikalinga. Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad vien dėl to, jog nuvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, nepasitvirtino pranešta informacija, skambinimo pagalbos telefono numeriu, negalima traktuoti kaip žinojimo, kad nėra pagalbos poreikio.

Nors teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog nuvykus į įvykio vietą, vaikai buvo prižiūrėti ir pavalgę, kad įvykio vietoje nebuvo išgertuvių požymių, tėvai rasti blaivūs, tačiau tai nepaneigia tos aplinkybės, kad skambučio metu buvo neginčijamai žinoma, jog iš tikrųjų nėra pagalbos poreikio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. Š. skambino pagalbos telefonu siekdamas apginti nepilnamečių vaikų teises, tad jo skambutis pagalbos telefonu numeriu, negali būti aiškinamas, kaip žinomas, jog nėra pagalbos poreikio bei įvykdytas siekiant tyčia suklaidinti pareigūnus.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinus visas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad A. Š. bendruoju pagalbos telefonu numeriu skambino iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, pranešdamas apie tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes, A. Š. veika neatitinka ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos veikos būtinųjų požymių, todėl administracinė byla A. Š. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 3 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. Š. atžvilgiu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Judita Sungailaitė