Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo įgaliotajai atstovei Gintarei Matulionytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Institucija) viršininko Mindaugo Žirlio teikimą dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. H. D. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) (toliau – BK) 227¹ straipsnio 2 dalį (1997 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 m. redakcija) BK 150 straipsnio 2 dalį (1989 m. balandžio 21 d. įsako Nr. XI-2877 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) BK 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 254 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 m. redakcija)BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), (1961 m. redakcija) BK 206 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 300 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, skirtas bausmes subendrinus tarpusavyje ir su bausmėmis paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. birželio 14 d. išbūtas laikas bei pagal Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžius atlikta bausmė.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

7. Teismui pateikti bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis H. D. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme. Visgi vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai – palaiko artimus ir teigiamus socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir įvairiose programose, skatintas 22 kartus, įgijęs dailidės ir autokaro vairuotojo kvalifikacijas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau vien tik šios formalios aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, įrodo jo siekį prasmingai išnaudoti laiką, atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra pakankamos, išskirtinės, sudarančios pagrindą jo atžvilgiu bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

8. Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant „OASys“ metodiką. Pagal 2023 m. rugpjūčio 31 d. Institucijos atliktą vertinimą nuteistojo H. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nors ir stebima nuteistojo daroma pažanga, kuri detaliai nurodyta šios nutarties 3.2 punkte. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis nuo 2016 m. gruodžio 21 d. atliktu pirminiu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika visuomet išliko vidutine, akivaizdžių pokyčių nebuvo nustatyta. Ir nors, kaip nurodyta aukščiau, remiantis paskutiniuoju nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimu, kuris buvo atliktas 2023 m. rugpjūčio 31 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis po paskutinio vertinimo nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą ir vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lankė ir baigė individualias konsultacijas priklausomybių turintiems asmenims, baigė bendravimo įgūdžių tobulinimo užsiėmimus, lankė užsiėmimus su psichologu, nuo 2019 m. lapkričio 18 d. dirba VĮ „M. a.“, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, jo nuostatą į darbą kinta pozityvia linkme, skatintas 22 kartus, bausmės atlikimo metu yra gavęs ne vieną padėką už dalyvavimą įvairiuose renginiuose, konkursuose, viktorinose ir užsiėmimuose bei stropų darbą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, kiek išgali dengia civilinius ieškinius, taip pat asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis socialinius ryšius palaiko su žmona, vaikais, anūkais, kas leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo elgesys kinta teigiama linkme, tačiau teisėjų kolegijos manymu, taip ir turi elgtis asmuo, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę. Be kita ko, tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nėra absoliuti sąlyga, galinti tiesiogiai įtakoti teismo sprendimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ši aplinkybė sudaro prielaidas tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimą nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme, kas nagrinėjamu atveju ir nustatyta, todėl aptarti duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo H. D. elgesys pasikeitė tiek, jog būtų galimybė laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

9. Svarbu paminėti ir tai, kad, nagrinėjamu atveju nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos ir esant apribotoms galimybėms daryti nusikalstamas veikas, didelę reikšmę turi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Kaip matyti iš pateiktos asmens, bylos per visą bausmės atlikimo laiką 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimus, 4 kartus jam skirtos drausminės nuobaudos. Minėta aplinkybė neleidžia teigti, kad H. D. elgesys visą bausmės atlikimo laiką buvo nepriekaištingas. Juolab, kad minėti duomenys rodo, kad net trys iš nuteistojo padarytų pažeidimų yra šiurkštūs: susiję su alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimu bei uždraustų daiktų gaminimu, įsigijimu, laikymu. Nors šiuo metu nuteistasis H. D. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinis pažeidimas buvo užfiksuotas 2021 m. liepos 9 d. Informacija apie nuteistajam paskirtas nuobaudas, nepaisant to, jog šių nuobaudų nebėra galiojančių, atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, įrodo jo atsainų požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad H. D. nevykdė vienos iš pagrindinių jo, kaip nuteistojo, pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai ir nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Be to, apygardos teismo vertinimu, informacija apie nuteistojo bausmės atlikimo vietoje nustatyto režimo laikymąsi ar nesilaikymą leidžia spręsti, ar jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ar sugeba paklusti privalomoms taisyklėms ir reikalavimams. Tai atskleidžia H. D. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis H. D. vis dar išskiriamas ne vienas nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys, t. y. statiniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas, dinaminiai veiksniai: turi nestabilią, mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek H. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, kad būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Suprantama, kad statinių kriminogeninių veiksnių nuteistasis nepašalins, tačiau kitus veiksnius nuteistasis gali pašalinti arba sumažinti. Tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Kaip jau buvo minėta, šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema (nustatyta vidutinė), todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, H. D. asmens bylos medžiagą, teigti, jog bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti, jog atliktos bausmės dalis padarė pakankamą poveikį nuteistajam, šiuo metu dar nėra pagrindo.

11. Nuteistasis H. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už didelį skaičių nusikalstamų veikų, padarytų bendrininku grupe, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus, anksčiau teistas ne kartą, taip pat teistas ir užsienyje. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis savo kaltę pripažino tik dėl disponavimo netikru dokumentu, kaltę dėl visų kitų nusikaltimų neigė, nepripažino kaltinimų dėl kvalifikuotų nužudymų, teigdamas, kad jis apkaltintas neteisingai ir nepagrįstai, nusikalstamas veikas bando neutralizuoti, be to, nėra susitaikęs su jam paskirta bausme. Iš nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo išvados 4.9 punkto „Mąstymas ir elgesys“, matyti, kad H. D. kaltės nepripažįsta, tik iš pagarbos teismui sutiko prisiimti kaltę, nusikaltimus sąlygojusias aplinkybes analizuoja paviršutiniškai iš subjektyvių pozicijų. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, kad kriminalinės istorijos pradžioje asmuo demonstravo impulsyvumą, nusikalstamos veikos nebuvo suplanuotos, elgėsi spontaniškai, vėliau nusikalstamos veikos tapo planuotomis (žmogžudystės, disponavimas ginklais, nusikalstamo susivienijimo organizavimas, turto prievartavimas, plėšimai), t. y. finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaltės nepripažinimas parodo nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, atskleidžia nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį, todėl ši aplinkybė negali būti sumenkinama. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, jo požiūris į padarytus nusikaltimus neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą H. D. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas.

12. Teisėjų kolegijai pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis pirmą kartą nusikalto jauname amžiuje, būdamas 18 metų. Savo kriminalinę veiklą tęsė 37 metus, laikotarpiu nuo 1976 m. iki 2013 m. buvo nuteistas 6 kartus, kas rodo, kad iš ankstesnio savo patyrimo nuteistasis negeba pasimokyti ir jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės bei poveikio priemonės teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kurie tik sunkėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens kriminalinė patirtis formavosi nuosekliai bei sąlyginai ilgą laiką. Visos šios aplinkybės neabejotinai suponuoja prielaidas apie nepakankamą gebėjimą ne tik laikytis įstatymų normų, nustatytų taisyklių bei moralinių normų, tačiau ir gerbti kitų visuomenės narių teisių. Nurodytos aplinkybės rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia H. D. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Vertinimo metu nuteistasis nurodė, jog dabartinė Lietuvos įkalinimo įstaigose esančios neformaliosios nuteistųjų taisyklės jam nepriimtinos, jomis nesivadovauja, tačiau teigiamai vertina ankstesnių laikų subkultūrą, kuri vyravo jam bausmę atliekant Rusijos Federacijos įkalinimo įstaigoje, taip pat nustatyta, kad H. D. yra linkęs laikytis savo vertybinės sistemos, asmeninių nuostatų bei įsitikinimų, pasižymi savitu požiūriu į nusikalstamą elgesį.

13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme taip pat atsižvelgiama ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegijai pateikta medžiaga patvirtina, kad visų priteistų civilinių ieškinių nuteistasis nėra atlyginęs, nors ir deda pastangas tai padaryti. Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų skyriaus 2023 m. liepos 17 d. pažyma patvirtina, kad nuteistasis H. D. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 98 587,00 Eur, išskaičiuota yra 258,00 Eur, iš jų 150,00 Eur nuteistasis atlygino savo noru. Iš medžiagoje esančios ankstesnės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. pažymos matyti, kad iš nuteistojo H. D. pagal vykdomuosius dokumentus buvo išskaičiuota 128,79 Eur, iš jų 70,00 Eur atlyginti savo noru. Atkreiptinas dėmesys, kad daugiau negu per vienerių metų laikotarpį nuteistasis H. D. atlygino tik 130,00 Eur (suma gauta sulyginus 2022 m. balandžio 14 d. ir 2023 m. liepos 17 d. pažymas), matyti, kad nuteistasis nededa pakankamų pastangų skolų/civilinių ieškinių išmokėjimui. Sutiktina, kad nors H. D. iš esmės nevengia civilinių ieškinių atlyginimo, tačiau priteistos žalos atlyginimas šiuo atveju nėra pakankamas.

14. Pažymima, jog nagrinėjamu momentu nėra pagrindo tenkinti Institucijos teikimo ir pakeisti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę patvirtina ir tai, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, jo problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžiai nėra pakankami, jam būdingas agresyvus ir kontroliuojantis elgesys. Pats nuteistasis pripažįsta, kad yra impulsyvus ir dauguma jo poelgių įtakoti to, kad jis nesugebėjo valdyti impulsų, neneigia, kad ne kartą yra parardęs savitvardą spręsdamas konfliktus, tačiau dėl savo poelgių ir problemų yra linkęs kaltinti kitus, savo atsakomybę minimizuoja, kartais išvis neįžvelgia. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti duomenys susiję su nuteistojo mąstymu, jo požiūriu į padarytus nusikaltimus ir jais sukeltas pasekmes susijusios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, o tuo pačiu ir dėl sumažėjusio nuteistojo pavojingumo visuomenei.

15. Kaip jau minėta, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad bausmės paskyrimas ir jos atlikimas yra kompleksiniai procesai, o bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant ir tą darant tinkamai, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam H. D. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

16. Pažymėtina, kad pakartotinai įvertinus visumą aplinkybių, kurios jau buvo žinomos ankstesnių teikimų nagrinėjimo momentu, taip pat įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdina nuteistąjį H. D., darytina išvada, jog vis dėlto nėra galimybės tenkinti teikimą ir pakeisti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tam tikri klausimai ir argumentai sutampa su tais, kurie jau buvo nagrinėti anksčiau, todėl ir teismo padarytos išvados bei nurodyti motyvai gali būti panašūs, tačiau tai nereiškia, kad aktualūs duomenys, sprendžiant dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, teismo iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti. Apygardos teismas nagrinėdamas Institucijos 2023 m. rugsėjo 8 d. teikimą Nr. RV-23-7-7628 (2) vertino aplinkybių visumą.

17. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teisme 2023 m. spalio 12 d. buvo gauti papildomi dokumentai, kurie, anot gynėjo advokato, yra reikšmingi tinkamam Institucijos teikimo nagrinėjimui. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus papildomai prie teikimo medžiagos pateiktus dokumentus, kurie patvirtina teigiamą nuteistojo H. D. elgesio korekciją, patvirtina apie vis gaunamus naujus paskatinimus (paskutinis paskatinimas gautas 2023 m. spalio 9 d.), apie dalyvavimą įvairiuose įkalinimo įstaigoje organizuojamuose užsiėmimuose, renginiuose, apie gyvenamosios vietos turėjimą laisvėje, apie tai, kad darbdavio H. D. apibūdinamas kaip kultūringas, stropus, pareigingas, savarankiškas, iniciatyvus, užduotis gerai atliekantis darbuotojas, apie tai, kad dalyvauja Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos susitikimuose. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus papildomai pateiktus duomenis, pažymas bei charakteristikas neturi realaus pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo H. D. stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tiek žymi, jog leistų neabejotinai teigti, kad H. D. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme atveju, ją atlikęs ir išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals bei nekels grėsmės visuomenei. Šiuo metu dar kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmei keliami tikslai.

18. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Institucijos teikimo dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis, per 7 dienas nuo jos gavimo, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.