- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-1873-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14303-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- A. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apygardos prokuratūrai
- Kategorijos
- 95.7pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2014-02-24 ir 2014-04-10 nutarimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. C. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2014-02-24 ir 2014-04-10 nutarimus ir pritaikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Nurodė, kad 2014-01-28 prašymu dėl viešojo intereso gynimo pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į prokuratūrą, kuriuo prašė dar kartą tinkamai įvertinti kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ veiklą ne tik kaip pavienį atvejį, bet ir suplanuotos nusikalstamos grupinės veiklos aspektu, ir sustabdyti tokią kredito unijos neteisėtą veiklą bei apginti jo šeimos ir visuomeninį interesą, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės D. K. 2014-02-24 nutarimu buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nutarime, pasak pareiškėjo, buvo tinkamai nustatyta, kad vekselis kaip vertybinis popierius negalėjo būti laikomas prievolių užtikrinimo priemone, todėl kredito unijos veikla neatitiko teismų praktikos civilinėse bylose, tačiau buvo padaryta netinkama išvada, kad toks netinkamas CK normų taikymas negalėjo būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Pareiškėjas nurodė, kad šį nutarimą 2014-03-21 apskundė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajai prokurorei, tačiau 2014-04-10 nutarimu buvo atmestas jo skundas. Pareiškėjas mano, kad jo 2014-01-28 prašymas ir 2014-03-21 skundas nebuvo tinkamai išnagrinėti. Nurodė, kad kredito unijos veikla, susijusi su vekselių naudojimu, galėjo būti vertinama kaip nusikalstama. Net ir vieno asmens prašymo užtenka pradėti viešojo intereso gynimą. Priimant nutarimus netinkamai nustatyta, kad kredito unijos veikla jau sustabdyta, atšaukta veiklos licencija, iškelta bankroto byla. Pareiškėjo manymu, bankroto bylos iškėlimas neužkerta kelio ištirti ir patraukti atsakomybėn kaltus asmenis, sustabdyti tolesnę jų nusikalstamą veiklą kitose įmonėse. Skundžiamuose nutarimuose netinkamai ir nepagrįstai ignoruotas CK 2.124 str., pagal kurį prokuroras turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinio asmens organai ar jų nariai veikė tinkamai. Pagal CK 2.131 str. teismas gali taikyti vieną iš priemonių – panaikinti juridinio asmens organo sprendimus, t. y. šiuo atveju neteisėtą ir nusikalstamą vekselių kaip paskolų užtikrinimo priemonės naudojimo tvarką ir jų pagalba išieškotų sumų sugrąžinimą nukentėjusiems asmenims, žalos kompensavimą. Pareiškėjas rėmėsi Konstitucijos 118 str., CPK 49 str., Prokuratūros įstatymo 19 str.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyr. prokurorė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kurį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo 2014-01-28 prašymas ir 2014-03-21 skundas buvo tinkamai išnagrinėti galimo viešojo intereso pažeidimo aspektu. Pažymėjo, kad Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai viešąjį interesą gina savo kompetencijos ribose vadovaudamiesi CK ir CPK, kitomis civilinį ir administracinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Nagrinėjant prašymus ir skundus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo negali būti tikrinami ar pakeisti procesiniai sprendimai ikiteisminio tyrimo klausimais. Teiginys, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai dėl paprastųjų vekselių panaudojimo prievolių įvykdymo užtikrinimui nėra nusikalstamos veikos objektas, skundžiamame 2014-02-24 nutarime nurodytas cituojant Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2013-07-29 nutarime išdėstytas išvadas, jo nekvestionuojant. Šios aplinkybės nustatytos atliekant ikiteisminį tyrimą ir patvirtintos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo. Pagal CK 2.126 str. pareiškimas teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo gali būti paduotas tik tuo atveju, jei pareiškėjas prieš tai kreipėsi į juridinį asmenį, reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą. Šiuo atveju kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ veikla jau sustabdyta, atšaukta išduota veiklos licencija ir iškelta bankroto byla, t. y. jau vykdoma bankroto ir likvidavimo procedūra, todėl neįmanoma pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Suinteresuoto asmens nuomone, iš vekselio kilę teisiniai santykiai neišeina už privačių interesų ribų ir tai nėra viešojo intereso dalykas. Kiekvienas, manydamas, kad jo kaip vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios, gali kreiptis į teismą gindamas savo subjektinę teisę. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014 yra konstatavęs, kad vekselis gali būti laikomas prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone ir jo naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui. Jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, kreditorius turi teisę pasirinkti, kokiu būdu jis pirmiausia sieks savo reikalavimų patenkinimo, nes teisės normos jo neįpareigoja pirmiausia pasinaudoti išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto galimybe ir nenustato prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų įgyvendinimo eiliškumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012 išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, tik patikrina, ar prokuroras nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo ir vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam priskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-26 nutartimi pareiškėjo A. C. skundą atmetė. Teismas nurodė, kad įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas inicijuoti viešojo intereso gynimą teismine tvarka, suteikė prokurorui, ne kitiems asmenims. Prokurorui nenustačius tokio teisės aktų pažeidimo, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turėtų esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudarytų pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, jis nėra įpareigotas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Teismo vertinimu, skundžiamuose nutarimuose išsamiai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir tinkamai bei išsamiai motyvuota išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimo ir poreikio jį ginti. Tarp pareiškėjo ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ yra susiklostę privataus pobūdžio paskolos civiliniai sutartiniai teisiniai santykiai, o kilęs ginčas dėl vekselio kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės pripažinimo negaliojančiu gali būti sprendžiamas (ir pagal surinktus duomenis, yra sprendžiamas) civilinio proceso tvarka. Nurodė, kad skundžiamuose nutarimuose tinkamai motyvuota išvada, kad tokie santykiai neišeina už privačių interesų ribų ir tai nėra viešojo intereso dalykas. Pareiškėjas kėlė klausimą dėl kredito unijos veiklos baudžiamosios atsakomybės aspektu, tačiau, teismo vertinimu, skundžiamuose nutarimuose pareiškėjo argumentai, susiję su kredito unijos veiklos įvertinimu baudžiamosios atsakomybės aspektu, pagrįstai nebuvo nagrinėjami, nes Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-07-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl kredito unijos veiklos sudarant vekselius vertinimo baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu yra baigtas, šis nutarimas paliktas galioti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi. Priešingai nei teigia pareiškėjas, nebuvo ignoruojami jo argumentai dėl juridinio asmens veiklos tyrimo instituto taikymo, priešingai, 2014-02-24 nutarime motyvuotai, nurodant atitinkamas CK normas, nurodyta, kad šis institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ginčijami nutarimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes, teisingai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl pagrindo jų naikinti skunde nurodytais motyvais nėra. Teismo vertinimu, prokurorui nenustačius teisės aktų pažeidimo, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turėtų esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudarytų pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti, ir šią išvadą skundžiamuose nutarimuose tinkamai motyvavus, teismui nėra pagrindo įpareigoti prokuroro kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ar imtis kitų viešojo intereso gynimo veiksmų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo prašymas ir skundas buvo tinkamai išnagrinėti prokuratūroje, ir nepagrįstai nustatė, kad šiuo atveju neegzistuoja viešasis interesas, kuris privalo būti ginamas, kadangi iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ veiksmai buvo nusikalstami ir tęstiniai. Nurodė, kad skundžiamuose nutarimuose netinkamai ir nepagrįstai ignoruotas CK 2.124 str., pagal kurį prokuroras turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinio asmens organai ar jų nariai veikė tinkamai. Pagal CK 2.131 str. teismas gali taikyti vieną iš priemonių – panaikinti juridinio asmens organo sprendimus, t. y. šiuo atveju neteisėtą ir nusikalstamą vekselių kaip paskolų užtikrinimo priemonės naudojimo tvarką ir jų pagalba išieškotų sumų sugrąžinimą nukentėjusiems asmenims, žalos kompensavimą.
Atsiliepimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyr. prokurorė pateikė atsiliepimą į atskirąjį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas ir skundas buvo tinkamai išnagrinėti prokuratūroje galimo viešojo intereso pažeidimo aspektu. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo klausimas buvo išspręstas galutine ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi, todėl visiškai nepagrįstas apelianto reikalavimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą bylos medžiagoje. Teiginys, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai dėl paprastųjų vekselių panaudojimo prievolių įvykdymo užtikrinimui nėra nusikalstamos veikos objektas, skundžiamame 2014-02-24 nutarime nurodytas cituojant Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2013-07-29 nutarime išdėstytas išvadas, jo nekvestionuojant. Šios aplinkybės nustatytos atliekant ikiteisminį tyrimą ir patvirtintos 2013-11-18 Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi. Nurodė, kad teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo argumentai dėl juridinio asmens veikslo tyrimo instituto taikymo buvo motyvuotai atmesti prokurorų nutarimais. Suinteresuoto asmens nuomone, iš vekselio kilę teisiniai santykiai neišeina už privačių interesų ribų ir tai nėra viešojo intereso dalykas. Nurodė, kad teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam priskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs šalių argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-05-05 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01843-11 pagal BK 182 str. 2 d. (sukčiavimas) remiantis A. C. ir G. V. C. 2011-04-25 prašymu, kuriame nurodyta, kad 2009-05-08 A. C. su kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarant paskolos sutartį dėl 80 000 Lt paskolos, paskolos davėjas pateikė pasirašyti A. C. ir jo sutuoktinei G. V. C. paprastuosius vekselius paskolos sumai. Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-07-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes konstatuota, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų požymių. Nutarime pažymėta, kad kredito unijos veikla naudojant paprastuosius vekselius negali būti vertinama kaip nusikalstama veikla. Šis nutarimas paliktas galioti įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi. Pareiškėjas 2014-01-28 prašymu Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prašė įvertinti kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ veiklą ne kaip pavienį atvejį, o kaip suplanuotos nusikalstamos grupinės veiklos aspektu ir sustabdyti tokią kredito unijos neteisėtą veiklą bei apginti jo šeimos ir visuomeninį interesą. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2014-02-24 nutarimu konstatuota, kad prokurorui nėra pakankamo pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo ar ginti viešąjį interesą kitais įstatymo numatytais būdais, nes kilęs ginčas išskirtinai civilinio teisinio pobūdžio, kuris gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o procesas baudžiamojoje byloje yra baigtas. Nutarime nurodyta, kad ginčo sprendimas yra privatus šalių reikalas, o A. C. pareiškime nėra nurodyta jokių duomenų, kad jis dėl kokių nors priežasčių negali tinkamai ginti savo teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjas 2014-03-21 skundu prašė panaikinti 2014-02-24 nutarimą, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyr. prokurorės 2014-04-10 nutarimu skundžiamas nutarimas paliktas galioti, nes nenustatytas viešojo intereso pažeidimas.
CPK 49 str. numatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Taigi prokurorui yra suteikta teisė spręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą su prašymu siekiant apginti viešąjį interesą, ir kreiptis su tokiu prašymu prokuroras turi teisę, kai nustato pakankamai reikšmingą teisės aktų pažeidimą, kurio pašalinimas turėtų esminės reikšmės ginant visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, įstatymų leidėjas teisę spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne, suteikia prokurorui. Be to, Prokuratūros įstatymo 4 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik prokuroro veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu, ką teismas ir padarė. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo 2014-01-28 prašyme ir 2014-03-21 skunde nurodyti argumentai, dėl, jo manymu, būtinybės nagrinėjamu atveju ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2014-02-24 ir 2014-04-10 nutarimais. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog skundžiamuose nutarimuose išsamiai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir tinkamai bei išsamiai motyvuota išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimo ir poreikio jį ginti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiami nutarimai yra argumentuoti, priimti išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, o Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras. Pažymėtina, kad, minėta, apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, o vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tarp pareiškėjo ir kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ yra susiklostę privataus pobūdžio paskolos civiliniai sutartiniai teisiniai santykiai, o kilęs ginčas dėl vekselio kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės pripažinimo negaliojančiu gali būti sprendžiamas (šiuo atveju – ir yra sprendžiamas) civilinio proceso tvarka. Be to, atmestini ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl kredito unijos veiklos įvertinimo baudžiamosios atsakomybės aspektu, nes Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-07-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl kredito unijos veiklos sudarant vekselius vertinimo baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu yra baigtas, o įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2013-11-18 nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-07-29 nutarimas paliktas nepakeistas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aukščiau nurodytais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl pareiškėjo A. C. atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teismas
nutaria:
Pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.