Utenos apylinkės teismo sprendimas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-57-844/2017 (senas bylos Nr. 2-1847-844/2016) pagal ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188784179, buveinė Respublikos g. 66, Panevėžys, ieškinį atsakovei V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo, žalos atlyginimo gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, buveinės adresas Europos aikštė 1, Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei V. D. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka 2016 m. gruodžio 15 d., atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pasitvirtinus jų turiniui, ieškinys būtų pagrįstas.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir prie ieškinio pridėtų dokumentų nustatyta, kad atsakovė, būdama drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, teritorinei ligonių kasai pateikė prašymą išduoti jai Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK) kortelę. ESDK kortelė jai buvo išduota. Atsakovė, atsiimdama ESDK, pasirašė Pasižadėjimą informuoti apie draustumo statuso pasikeitimą, kuriame pasižadėjo nedelsdama pranešti ESDK išdavusiai teritorinei ligonių kasai apie savo draustumo statuso pasikeitimą bei kortelės praradimą. Pasirašydama pasižadėjimą, atsakovė buvo supažindinta su informacija, kad ESDK jai suteikia teisę gauti tokią iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamą medicinos pagalbą, kuri yra būtina dėl sveikatos sutrikimų, ligų buvimo Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje metu ir kokią numato ją teikiančios valstybės teisės aktai, tik tuo atveju, jeigu ji yra apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Valstybinė ligonių kasa 2016 m. birželio 1 d. gavo iš Vokietijos kompetentingos įstaigos sąskaitą (E 125 formos pažyma), patvirtinančią, kad atsakovei buvo suteikta būtinosios medicinos paslaugos už 435,35 Eur.

1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „išlaidos už išmokas natūra, kurias pagal šį skyrių teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos.“

1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką, 21 straipsnyje (šio straipsnio nauja redakcija išdėstyta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 631/2004, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, ir Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 574/72, nustatančio Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką, dėl teisių suderinimo ir tvarkos supaprastinimo, 2 straipsnio 5 dalyje) numatyta: „Kad gautų išmokas natūra, nustatytas pagal reglamento 22 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio nuostatas, pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo pateikia priežiūrą teikiančiam subjektui kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį jo teisę gauti išmokas natūra. [...]. Kompetentingos įstaigos išduotas dokumentas dėl teisės gauti išmokas pagal reglamento 22 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį kiekvienu atskiru atveju priežiūrą teikiančiam subjektui turi tokį pat poveikį kaip ir nacionalinis įrodymas dėl asmenų, apdraustų buvimo vietos įstaigoje, teisių.“

Prie Europos Komisijos veikiančios Darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos 2003 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. 189 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaidos, kurias buvimo vietos įstaiga sumokėjo už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas galiojančios ESDK pagrindu, turi būti kompensuotos.

Minėto Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 10 priede Valstybinė ligonių kasa yra nurodyta kaip įstaiga, atsakinga už sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų (išmokų natūra) kompensavimą pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 ir 63 straipsnių nuostatas.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos.

Ieškovė, vykdydama nurodytą Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 1 dalies nuostatą, 2016 m. rugsėjo 15 d. tarptautiniu mokėjimo pavedimu Nr. 1 sumokėjo Vokietijos kompetentingai įstaigai 435,35 Eur sumą už atsakovei suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Vokietijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimo registro duomenimis nustatyta, kad atsakovė medicinos paslaugų gavimo metu (2015 m. spalio 15 d. – 2016 m. lapkričio 16 d.) nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl ji neteisėtai pasinaudojo ESDK, ją pateikdama gydymo įstaigai, ir gavo paslaugas Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigoje nemokamai. Todėl ieškovė neturėjo pagrindo kompensuoti atsakovės patirtų 435,35 Eur gydymo išlaidų. Tokiu būdu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 435,35 Eur žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).

Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 4K-6748 „Dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas“ informavo atsakovę apie 435,35 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, paprašė atsakovę šią sumą pervesti į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą, ir paprašė atsakovę, kad jeigu ji gaudama sveikatos priežiūros paslaugas Vokietijoje buvo apdrausta privalomuoju draudimu Lietuvoje ir turi tai patvirtinančius dokumentus, kuo skubiau pateiktų juos teritorinei ligonių kasai. Atsakovė nepateikė minimų dokumentų, žalos neatlygino. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą civilinę atsakomybę.

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 435,35 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir todėl tenkintinas. Tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteistinas 435,35 Eur žalos atlyginimas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6..251 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl lėšų ieškojimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Už ieškinį šioje byloje pagal ieškinio sumą mokėtinas 20,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šis 20,00 Eur dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžeto pajamas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteisiamos, nes šių išlaidų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“) (nauja redakcija 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285?287, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 435,35 Eur (keturių šimtų trisdešimt penkių Eur 35 ct) žalos atlyginimo. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

Priteisti iš atsakovės V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 20,00 Eur (dvidešimt Eur 00 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Visagino miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2–3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.