Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-08 · Civilinė byla Nr. 2S-2496-254/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-08
Bylos Nr.
2S-2496-254/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-22146-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
V. B., Kauno apskrities VPK
Civilinė byla Nr. 2S-2496-254/2017Proceso Nr. 2-69-3-22146-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.6. 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-268-254/2017 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovams V. B., Kauno apskrities VPK dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. J. kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir Kauno apskrities VPK 22,89 Eur turtinę žalą, 3084 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; teismo sprendimu pripažinti atsakovo V. B. 2011 m. sausio 19 d. paaiškinime apie ieškovą paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą: „V. J. yra konfliktiškas žmogus, aplinkiniai jo bijo. Bijo ką nors pasakyti, kadangi gali prieš tuos asmenis imtis veiksmų. Aš pats stengiuosi nebendrauti, nes jo bijau. Prašau apie mano paaiškinimą V. J. nepranešti, nes jo bijome. Taip pat žinau jo bijo ir namiškiai, bijo pasiskųsti dėl jo elgesio“.Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. J. valstybei 6,83 Eur teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įpareigojo Kauno apylinkės teismo buhalteriją grąžinti ieškovui V. J. už liudytojo atvykimą 2017-05-08 sumokėtą užstatą, mokėjimo dokumento Nr. 27 – 5 Eur.2017 m. liepos 25 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo V. J. apeliacinis skundas dėl 2017 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi nustatė ieškovui V. J. 10 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti apeliacinį skundą pasirašytą advokato, arba pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad skundą pasirašęs asmuo turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Priimtą procesinį sprendimą teismas grindė tuo, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2017-07-01 (keista 2016-11-08 įstatymu Nr. XII-2751 (TAR, 2016, Nr. 2016-26956) nustato, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Teismas konstatavo, kad pateiktas apeliacinis skundas neatitinka nurodytų reikalavimų, kadangi surašytas ir pasirašytas ne advokato, o paties ieškovo, kuris nepateikė įrodymų apie turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. J. prašo teismo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; 2) CPK 3 straipsnio 3 dalies pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į LR Konstitucinį Teismą prašant spręsti, ar prookupacinio režimo Lietuvos Respublikoje CPK 306 straipsnio 3 dalies pakeitimas 2016-11-08 įstatymu Nr. XII-2751 – „46 straipsnis. 306 straipsnio pakeitimas“: „3. Apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.“ atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 21 str., 29 str., 30 str., 33 str. nuostatas; 3) teismui nustačius, kad minėtas CPK 306 straipsnio 3 dalies pakeitimas nepriklauso Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai ir kontrolei, apeliantas prašo minėtu CPK 306 straipsnio 3 dalies pakeitimu nesivadovauti (CPK 3 straipsnio 4 dalis); 4) skundo nagrinėjimui į bylą išreikalauti visą nurodytų bylų bei kreipimųsi į prookupacinio režimo Lietuvos Respublikoje institucijas medžiagą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Apeliantas pažymi, kad apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo paduotas pagal ieškovo 2016 m. spalio 27 d. ieškinį, t. y. iki CPK 306 straipsnio 3 dalies pakeitimo įsigaliojimo, be to, skundžiamas sprendimas priimtas taip pat iki minėto straipsnio naujos redakcijos įsigaliojimo. Todėl apeliacinio skundo turiniui taikytina minėto straipsnio redakcija, galiojusi iki jo pakeitimo 2016 m. lapkričio 8 dienos įstatymu Nr. XII-2751, ir prookupacinio rėžimo Lietuvos Respublikos teisė. Apelianto nuomone, naujos CPK 306 straipsnio 3 dalies redakcijos nuostatos yra antikonstitucinės, kadangi: prieštarauja LR Konstitucijos 18 str., 21 str., 29 str., 30 str., 33 str. nuostatoms. Pažymi, kad negali būti varžoma jo teisė pačiam pasirašyti apeliacinius skundus, tuo labiau, kad teisėjas A. Š. neteisėtai vilkino bylą teismo posėdžius skirdamas kas du, du su puse mėnesio, tuo pažeidė Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos nuostatą, jog bylą per įmanomai trumpiausią laiką prookupacinio režimo Lietuvos Respublikoje sąlygomis lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Apelianto nuomone, minėtas teisėjas pažeidė ir CPK 72 str. 1 d., 228 str. 2 d., 229 str., nuostatas, piktnaudžiavo prookupacinio režimo Lietuvos Respublikoje CPK 306 str. 3 d. pakeitimu 2016-11-08 įstatymu Nr. XII-2751, siekiant užkirsti kelią į apeliaciją. Apelianto nuomone, teisėja V. L. neturėjo teisės priimti, nagrinėti apeliacinio skundo priėmimo klausimo, nes yra šališka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo V. J. ieškinį atsakovams V. B., Kauno apskrities VPK dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. J. valstybei 6,83 Eur teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, įpareigojo Kauno apylinkės teismo buhalteriją grąžinti ieškovui V. J. už liudytojo atvykimą užstatą, sumokėtą 2017-05-08, mokėjimo dokumento Nr. 27 – 5 Eur. 2017 m. liepos 25 d. ieškovas dėl priimto sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti sprendimą. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017 m. liepos 26 d. nutartimi nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog apeliacinį skundą pasirašė tam teisę turintis subjektas, nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti apeliacinį skundą pasirašytą advokato, arba pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad skundą pasirašęs asmuo turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ieškinys, kurio pagrindu teikiamas apeliacinis skundas, teismui pateiktas dar iki naujos CPK 306 straipsnio 3 dalies redakcijos įsigaliojimo. Pažymi, kad byloje priimtas skundžiamas teismo sprendimas taip pat priimtas iki 2017 m. liepos 1 d., todėl, apelianto nuomone, šiuo atveju naujos redakcijos nuostatos neturėtų būti taikytinos.Pažymėtina, kad kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XII-2751 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d. (TAR, 2016, Nr. 2016-26956), apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas procesinio veiksmo atlikimo metu (apeliacinio skundo pateikimo teismui metu) galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pažeidė procesinės teisės normas. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinis skundas teismui pateiktas 2017 m. liepos 25 d., todėl vadovaujantis aukščiau minėtu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, jam taikytinos nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju apeliacinį skundą pateikė ir jį pasirašė pats ieškovas V. J. (fizinis asmuo), nesant byloje įrodymų, kad minėtas asmuo turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tokių įrodymų apeliantui nepateikus nei kartu su apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo, nei su atskiruoju skundu dėl 2017 m. liepos 26 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad apeliacinis skundas neatitinka jam įstatymu keliamų reikalavimų ir nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Apeliantė prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau ir Konstitucinį Teismą) dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies, įsigaliojusios nuo 2017 m. liepos 1 d., atitikimo LR Konstitucijos (toliau ir Konstitucijos) 18, 21, 29, 30, 33 straipsnių nuostatoms. Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal Konstituciją, pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinė instancijos teismui nekyla abejonių dėl CPK 306 straipsnio 3 dalies, įsigaliojusios nuo 2017 m. liepos 1 d., atitikimo Konstitucijai dėl apelianto išdėstytų teiginių. Todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas. Kartu apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir išreikalauti visą nurodytų bylų bei kreipimųsi į Lietuvos Respublikos institucijas medžiagą. Pastarasis apelianto prašymas yra abstraktus, apeliantas atskirajame skunde nekonkretizavo kurias bylas ir kokią kreipimųsi į Lietuvos Respublikos institucijas medžiagą išreikalauti, savo prašymo tinkamai nemotyvavo. Prie atskirojo skundo, kaip jo priedus, apeliantas nurodė dokumentus iš civilinių ir baudžiamųjų bylų bei susirašinėjimo su valstybės institucijomis medžiagą, kuri, teismo nuomone, nėra susijusi su nagrinėjimu klausimu, todėl šis jo prašymas laikytinas nepagrįstu ir netenkinamas. Tuo tarpu atskirajame skunde apelianto keliami klausimai dėl Kauno apylinkės teismo teisėjų netinkamo pareigų atlikimo, proceso vilkinimo, šališkumo, išeina už apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribų. Pastebėtina, kad nesutikdamas su teisėjų procesiniais veiksmais, apeliantas turi teisę pasinaudoti kitomis civilinėmis procesinėmis priemonėmis kaip teisėjo nušalinimas, galimai neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo apskundimu apeliacine tvarka ir kt. Apibendrinat tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo klausimui spręsti tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė