- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- N1-100-885/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35621-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kaltinamasis
- L. A.
- Nukentėjusysis
- A. L. K.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Mindaugas Jonaitis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), 11 klasėje, neteistas, deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. A. 2015 m. birželio 21 d. apie 21.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo kieme, smurtavo prieš mažametį A. L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., tai yra spyrė jam vieną kartą į veido sritį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam A. L. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. A. teisiamajame posėdyje dėl kaltinimo prisipažino ir paaiškino, kad dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Jei mažametis nebūtų spjovęs, nebūtų nieko daręs. Viskas gavosi labai greitai. Šiuo metu mokosi, daugiau niekuo neužsiima.
Liudytojas D. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai. Tą dieną jis su L. A. ir M. J. ėjo į kiemą. L. A. sėdėjo ant suolelio, o jie žaidė krepšinį. Mažylis pradėjo keiktis ir spjaudytis. Vieną kartą apspjovė, bandė apspjauti antrą kartą, bet L. A. atsistojo, ir pakėlė koją, kad jo neapspjautų, vaikas atsitrenkė. Krepšinį žaidė vienoje aikštelės pusėje. Suoliukas buvo šalia krepšinio aikštelės. Su nukentėjusiuoju buvo dar vienas vaikas. Seiles matė ant kelnių, dešinės kojos blauzdos. Su koja pataikė į veido sritį. Kraujo nematė. Tuomet vaikas nubėgo į namus, o jie žaidė dar 10 minučių. Kitą dieną į kiemą ėjo liudytojas, M. J. ir L. A.. Nukentėjęs berniukas pakvietė mamą, ji liepė prisistatyti, nufotografavo ir įkėlė į „Facebook“ skiltį „Ieškomas“. Matė kaip spjovė, kaip keikėsi. Tuo metu L. A. stovėjo, ištiesė koją, nes kaip kitaip įspirs vaikui. Kontaktas buvo bato priekiu, o ne padu. Vaikui bėgo kraujas, nebuvo užsidengęs. Kitų vaikinų, kurie žaidė krepšinį, nežino. Tyrėja per apklausą surašė taip, kaip sakė. Vaiko mama vartojo necenzūrinius žodžius, sakė, kad susidoros.
Liudytojas M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju yra klasiokai. Tą dieną su kitais vaikais žaidė krepšinį, o L. A. sėdėjo ant suolelio. Vaikas bėgiojo aplink aikštelę. Konflikto nebuvo, jo nematė. Jam pasakė L. A. po to, kai vaikas kruvinas nubėgo. Kraujas buvo ant lūpos. Kai vaikas keikėsi ir kabinėjosi, jo niekas neprižiūrėjo. Kiek kartų spjovė, nežino.
Liudytojas M. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos operatyvinėje grupėje. Įvykio neatsiminė, prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2015-06-21 vyko pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), bendravo su pareiškėja A. Ž., kuri paaiškino, kad iš kiemo verkdamas grįžo jos 8 metų sūnus ir pasakė, kad sukonfliktavo su apie 15 metų vaikinu, kurį apspjovė, todėl vaikinas supykęs, sudavė vieną smūgį į veidą, sūnui iš nosies bėgo kraujas. Tikslių įvykio aplinkybių, kaip buvo suduota (ranka ar koja) - neprisimena. Ant nukentėjusio berniuko veido akivaizdžių sužalojimo žymių nebuvo matyti, kraujas buvo sustabdytas. Ar buvo sužalota lūpa -neprisimena. Pranešėja nurodė, kad sūnus rimtų sužalojimų nepatyrė, todėl į medikus nesikreipė. Kadangi jos sūnus pradėjo konfliktą, apspjaudamas vaikiną, todėl pareiškimą rašyti atsisakė. Nežino, ar pareiškėja vėliau persigalvojo ir parašė pareiškimą. Neprisimena, ar pagal iškvietimą vyko vienas, į ROIK būna suvesti visi pagal iškvietimą vykę pareigūnai. Į tokio pobūdžio iškvietimus paprastai vyksta po vieną (143-144 b. l.).
Nukentėjusiojo A. L. K. įstatyminė atstovė A. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo vakaras, apie 20 val., kai namo parbėgo klykdamas ir visas kruvinas vaikas. Svečiuose buvo kaimynė. Jos nuvalė vaiką, o ji iškvietė policijos pareigūnus. Kraujas bėgo iš nosies, bet pavyko sustabdyti. Vaikas sakė, kad žaidė su klasioku ir norėjo nusispjauti, tačiau buvo vėjuota ir pataikė ant skriaudėjo kelnių. L. A. spyrė ir vaikas parbėgo į namus. Atvykę pareigūnai sakė, kad susisieks su nepilnamečių inspekcija. Ji pareigūnams sakė, kad to taip nepaliks. Po kiek laiko kraujas vėl pradėjo bėgti ir kreipėsi į LOR kabinetą. Įvykis buvo birželio 21 d., o ekspertizė – liepos 7 d. Medikų į namus nekvietė. Kitą dieną buvo namuose, o A. L. K. buvo kieme ir jai parodė, kuris vaikinas jam spyrė. Nuėjusi klausė L. A., ką jis padarė ir ar nori, kad jam pakeltų koją. Turėjo telefoną ir nufotografavo, o nuotrauką nunešė į nepilnamečių vaikų inspekciją. Nuotrauką taip pat įkėlė į „Facebook“ ir klausė, ar kas nors pažįsta. L. A. klasiokai pasakė, kas tas vaikinas. Tada nuotrauką ištrynė. Pas ekspertus buvo nuvykę, sakė, kad sužalotas, bet jie liepė kreiptis į LOR, nes jie nieko nematė. Vaistus pirko, brangų tepalą. Bet kvitų neturi, nežinojo, kad jų reikės. Į psichiatrą nesikreipė, pati su vaiku kalbėjo. Jos vaikas nėra šventas, bet ji taip pat žino ir tuos vaikinus. Vaikui 8 metai, o kaltinamajam – 17 metų, turėtų turėti proto prieš ką kelia koją. Policijos pareigūnai neužsirašė nieko, ką ji sakė. Pas tyrėją, atrodo, buvo nuėjusi kitą dieną po įvykio. Tyrėjai sakė, kad vaikas buvo kruvinas, turėjo užrašyti. Policijos pareigūnams sakė, kad vaiką nubaus. Jo niekas neklausė, ar ji rašys pareiškimą, sakė, kad yra institucija ir su ja susisieks. Ji tiki savo sūnumi. Savo vaikus prižiūri, buto langai yra į kiemą, ji viską mato. Jos vaikas nesikeikia ir nesispjaudo.
Ekspertas Henrikas Daujotas teisiamajame posėdyje parodė, kad A. L. K. kreipėsi jau po įvykio. Įvykis buvo 2015-06-21, o kreipėsi 2015-07-01. Mama sakė, kad kraujuoja. Po smūgio būna sumušimai. Kraujavimo iš nosies priežasčių yra labai daug. Kraujuoti gali pučiant, krapštant, esant vitamino C trūkumui ir dėl kitų priežasčių. A. K. L. lankėsi ir pas LOR gydytojus. Buvo nustatyta, kad kraujuoja ir prideginta. Praėję nemažai laiko, todėl sunku pasakyti, ar tai nuo sumušimo ar ne. LOR gydytojai nustatė, kad išsiplėtusios kraujagyslės, todėl pridegino.
Liudytoja S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba Šiaulių AVPK tyrėja. L. A. pažįsta iš apklausų. Apklausos protokole užfiksuota viskas taip kaip sakė. Pirmos apklausos metu L. A. prisipažino ir gailėjosi. Vėliau įstojo tėtis ir viskas pasikeitė. Pirmos apklausos metu dalyvavo advokatė. L. A. buvo supažindintas su pareikštu įtarimu. Ji jo klausė, ar jis viską supranta. Sakė, kad jam viskas aišku ir viską supranta. Antros apklausos metu ji klausė, ar L. A. nori papildyti pirmos apklausos metu duotus parodymus, sakė taip. L. A. pirmos apklausos metu tikrai labai gailėjosi, pergyveno ir jaudinosi. Jį ramino, kad nesijaudintų. Antros apklausos metu atrodė, kad L. A. bijo tėčio. Jos darbo stažas 15 metų, bet pirmą kartą turi aiškintis teisme, kaip surašytas apklausos protokolas. Smulkiai visų aplinkybių nepamena, atrodo L. A. sakė, kad supyko ant mažamečio vaiko ir spyrė, nes jis spjaudėsi. L. A. žodžiais išreiškė, kad spyrė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo ir liudytojų parodymų, L. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
2015-06-25 A. Ž. protokolas-pareiškimas, kad 2015-06-21 apie 21 val. jos mažamečiui sūnui A. L. K. krepšinio aikštelėje nepažįstamas jaunuolis spyrė į veidą, sukeldamas fizinį skausmą (5 b. l.).
2015-06-25 įvykio apžiūros protokolas, apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, sudaryta schema (9-11 b. l.).
2015-06-21 tarnybinis pranešimas, kad A. Ž. nurodė, jog nepažįstamas vaikinas sudavė jos sūnui į veidą, pareiškimą rašyti atsisakė (12 b. l.).
2015-06-30 tarnybinis pranešimas, kad A. Ž. nurodė, jog bendravo su jos sūnų sumušusiu jaunuoliu, kurį nufotografavo mobiliojo ryšio telefonu, kadangi šis atsisakė nurodyti savo vardą, pavardę (13 b. l.).
2015-06-30 pranešimas, prašant pagal nuotrauką nustatyti asmenį (14-15 b. l.).
2015-07-02 tarnybinis pranešimas, jog nustatyta, kad nuotraukoje užfiksuotas asmuo gali būti L. A. (16 b. l.).
2015-07-23 A. Ž. pranešimas, kad A. S. apie įvykį nieko nežino, apklausoje jos sūnus suklydo (20 b. l.).
Mažametis nukentėjusysis A. L. K. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jam 8 metai, mokosi antroje klasėje. Lauke, šią vasarą, mėnesio pavadinimo nežino jam buvo nutikęs nemalonus įvykis. Burnoje turėjo seilių ir norėjo išspjauti ant žemės. Spjaudamas pataikė ant berniuko kelnių. Berniukas atsistojo ir spyrė jam į nosį, iš kurios pradėjo bėgti kraujas, skaudėjo. Jis išėjo namo ir viską papasakojo mamai, kuri ėjo pasiaiškinti, tačiau to berniuko neberado. Nepažįsta ir anksčiau nepažinojo to berniuko, kuris jam spyrė. Prieš tai vieną kartą buvo jį matęs einantį per kiemą. Ant to berniuko kelnių ir batų buvo parašyta „Adidas“. Tas berniukas, kuris jam spyrė, su draugais sėdėjo ant suoliuko, o jis su draugu žaidė prie suoliuko. Pirmiausia jis spjovė ir pataikė berniukui ant kelnių, o tada berniukas jam spyrė. Berniukas jam spyrė stovėdamas vieną kartą. Pataikė tiesiai į nosį. Spyrė už tai, kad netyčia spjovė ir pataikė ant kelnių. Norėjo spjauti ant žemės, bet buvo vėjas, todėl pataikė ant kelnių. Kai spyrė į nosį, jam kraujas pradėjo bėgti iš karto. Jis greitai parbėgo namo. Jam vis dar bėgo kraujas. Kraujas nustojo bėgti, kai nusivalė nosį su vandeniu ir įsikišo vatos. Į ligoninę važiavo du kartus. Iš vaikų, kurie sėdėjo su berniuku, kuris jam spyrė, jis pažįsta M.. Jie visi matė, kaip jam spyrė į nosį. Jis buvo su draugu Titu, žaidė kamuoliu. Jis spjovė tik vieną kartą. Prieš spirdamas berniukas pasakė: „tik pabandyk paspjauti - iš kojos trenksiu“. Dabar jis to berniuko bijo, nors daugiau nebuvo susitikę. Paskui berniuką matė per langą, būdamas namuose. Berniukas, kuris jam spyrė gyvena prie Lyros, vardo nežino. Jis spjaudosi nedažnai, kartais. Tą kartą burnoje buvo seilių ir norėjo jas išsispjauti, nes neskanu nuryti. Titas matė, kaip jam spyrė į nosį, bet nepalydėjo jo iki namų, jis parbėgo vienas (38-39 b. l.).
Išrašas iš A. L. K. medicininių dokumentų (60 b. l.), kuriame nurodyta, kad prieš 2 savaites A. L. K. patyrė nosies traumą, nosies landoje paryškėjusi kraujagyslė, kuri prideginta.
Specialisto išvados Nr. G 963/15(04) ir Nr. pG 963/15(04), kad A. L. K. kūne išorinių sužalojimo žymių nėra (58, 66 b. l.).
Mažametis liudytojas T. S. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad A. L. K. pažįsta. Jie buvo geriausi draugai, dabar nebedraugauja, kadangi jis sliekus mėtė ant galvos, nuskriaudė tokį draugą, išpurvino kelnes. A. L. K. mušė dideli berniukai. Jis spyrė, tie dideli paleido jam kraują iš nosies ir danties. A. L. K. pats prasideda, spardosi. Spardosi, spjaudo ant didelių. Jo motina atėjo ir didelius išgąsdino. A. L. K. spyrė koja į dantis vieną kartą. Jis matė gerai kaip spyrė. Bėgo iš nosytės kraujas. To berniuko, kuris spyrė, nežino. Anksčiau yra matęs, bet vardo nežino, matė Rasos progimnazijoje. A. L. K. mamai pasakė, kad šiam spyrė, bet jis pats prasideda, spardosi, spjaudo. Jis iš akmens mėtosi kieme, iš žiebtuvėlio į žemę mėtosi. Buvo dar kieme vaikų, kas tokie buvo nepamena. Tas berniukas ėjo iš po mokyklos. Viskas buvo dieną, buvo šviesu. Tas didesnis sėdėjo ant suoliuko ir spyrė. Spyrė į nosį batu, smūgis buvo stiprus. Spyrė, kad nuskriaustų. Jis dengėsi su megztiniu. A. L. K. spardosi, jis neklaužada. Kraujas pradėjo bėgti iš karto. A. L. K. verkė ir bėgo namo (55-56 b. l.).
Informacija iš ataskaitų žiūryklės, apie įvykį 2015-0-6-21 22.18 val. telefonu pranešė A. Ž., į įvykio vietą vyko pareigūnas M. M. (133-137 b. l.).
2015-10-19 garso įrašo apžiūros protokolas (140-142 b. l.).
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo prisipažinimas, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo parodymai, kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis L. A. sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam mažamečiui, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
L. A. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), nusikalto būdamas nepilnametis, neteistas (86 b. l.), administracine tvarka nebaustas (87 b. l.). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykęs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus tai, kad jis nusikalto pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailisi, bei yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų, esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 93 straipsnis ir L. A. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti mokslą (BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 2 p.).
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 17,75 Eur atlyginimo už asmens sveikatos priežiūros paslaugų nukentėjusiajam A. L. K. suteikimą (69-72 b. l.). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi jis pagrįstas dokumentais, įrodančiais, jog už tokią sumą buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų, 17,75 Eur priteisiant iš nepilnamečio L. A.. L. A. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, žala išieškotina iš nepilnamečio atstovo pagal įstatymą S. A.. Ši S. A. pareiga pasibaigia, kai L. A. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 str.).
Nukentėjusiojo mažamečio A. L. K. atstovė pagal įstatymą A. Ž. teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl sūnaus patirtos neturtinės žalos, kurią įvertino 2 000 Eur sumai. Nurodo, kad dėl patirto smurto teko kreiptis į medikus, kraujavusi kairės nosies landos vieta buvo prideginta. Dėl patirto smurto mažametis sūnus jautė didelį skausmą, nepatogumus, jautė ir tebejaučia didelę baimę. Ji, kaip mama, taip pat buvo dvasiškai sukrėsta, jautė ir tebejaučia emocinę depresiją dėl jos mažamečio sūnaus pažeminimo.
CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad pagal civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, padarytus sužalojimus – A. L. K. sukeltas fizinis skausmas; žalos padarymo aplinkybes (veikta prieš mažametį asmenį; nusikalstamos veikos padarymą nulėmė nukentėjusiojo provokuojamas elgesys), protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį sumažinus iki 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo A. L. K. atstovės pagal įstatymą A. Ž. pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies 100 Eur sumai, ją priteisiant iš L. A., o jam neturint turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti, jo atstovas pagal įstatymą S. A. turi atlyginti 100 Eur neturtinę žalą nukentėjusiajam A. L. K.. Ši S. A. pareiga pasibaigia, kai L. A. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2015-09-22 nutarimu Nr. S5-44200 L. A. banko sąskaitai skirtas laikinas - 6 mėnesių, skaičiuojant nuo 2015-09-22, nuosavybės teisės apribojimas L. A. priklausančioms lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), 17,75 eur sumai (76-78 b. l.), siekiant užtikrinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Nuosavybės teisių apribojimas taikytinas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. VI-2184 (7.2491), iš kurios matyti, kad advokatui Mindaugui Jonaičiui apskaičiuotas 115,80 Eur užmokestis už suteiktą teisinę pagalbą atstovaujant nukentėjusįjį A. L. K.. Atsižvelgiant į L. A. turtinę padėtį, į tai, kad jis yra nepilnametis, šios advokato išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti, nepripažintinos proceso išlaidomos ir iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 103 str.).
Daiktiniai įrodymai - 2 kompaktinės plokštelės su apklausų vaizdo ir garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos viršelio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi,
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, L. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir baudžiamąją bylą L. A. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, L. A. skirti auklėjimo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu tęsti mokslą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, L. A. išaiškinti, kad jei jis nevykdys ar netinkamai vykdys auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš L. A. 17,75 Eur už nukentėjusiajam A. K. L. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nepilnamečiui L. A. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, žalą išieškoti iš nepilnamečio atstovo pagal įstatymą S. A.. Ši S. A. pareiga pasibaigia, kai L. A. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. L. K. atstovės pagal įstatymą A. Ž. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. L. K. iš L. A. 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nepilnamečiui L. A. neturint lėšų ar turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, žalą išieškoti iš nepilnamečio atstovo pagal įstatymą S. A.. Ši S. A. pareiga pasibaigia, kai L. A. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą L. A. turtui – piniginėms lėšoms 17, 75 eurų sumai, laikomoms AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Daiktinius įrodymus - 2 kompaktines plokšteles su apklausų vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.