- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-17
- Bylos Nr.
- A-556-1594-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Žurnalistų, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai
- Pareiškėjas
- A. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui dienraščio ,,Šiaulių kraštas“ redakcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir atsakovas) 2007 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SN-60 „Dėl publikacijose „Atestavimo komisija suabejojo antstolio veikla“ ir „Teisingumo ministerija įtariamojo antstolio nesustabdė“ paskelbtos informacijos“. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patikslino skundo reikalavimą, nurodydamas, kad prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo skundą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. spalio 10 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas išnagrinėti skundą dėl dienraštyje „Šiaulių kraštas“ pažeistos jo garbės ir orumo bei asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Atsakovas 2007 m. liepos 11 d. raštu Nr. SN-60 jo skundą pripažino nepagrįstu ir padarė išvadą, kad laikraščio „Šiaulių kraštas“ redakcija pagrindinių visuomenės informavimo principų nepažeidė ir teisės skleisti informaciją ribų neperžengė. Pareiškėjas nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2006 m. balandžio 29 d. dienraštyje „Šiaulių kraštas“ Editos Karklelienės straipsnyje „Atestavimo komisija suabejojo antstolio veikla“ ir pakartotinai 2006 m. liepos 13 d. dienraštyje „Šiaulių kraštas“ paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią jo garbę ir orumą bei kenkiančią jo dalykinei reputacijai. Minėtuose straipsniuose buvo nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) yra gavusi apie 150 skundų, dėl, įtariama, teisiškai nepagrįstos bei nekvalifikuotos antstolio (pareiškėjo) profesinės veiklos. Teigė, kad jo turimais duomenimis Teisingumo ministerija buvo gavusi tik 12 skundų dėl jo, kaip antstolio, veiklos. Pareiškėjo manymu, šiais straipsniais buvo pažeistos Visuomenės informavimo įstatymo bei Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatos. Nurodė, kad atsakovas tirdamas jo skundą šališkai įvertino pateiktus įrodymus ir nepagrįstai rėmėsi tik laikraščio vyriausiojo redaktoriaus paaiškinimu. Teigė, kad minėtuose straipsniuose neteisėtai pagarsinti jo asmens duomenys: vardas, pavardė, darbo vieta bei informacija apie ikiteisminį tyrimą ir t. t. Pareiškėjo manymu, toks asmens duomenų paviešinimas prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymui ir tuo pažeidžia jo teisę į asmens duomenų slaptumą ir nekaltumo prezumpciją bei prieštarauja Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 39 ir 40 straipsniams, draudžiantiems skelbti duomenis, surinktus atliekant ikiteisminį tyrimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 17-19) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjo skundą nustatyta, jog laikraščio „Šiaulių kraštas“ redakcija pagrindinių visuomenės informavimo principų nepažeidė ir teisės skleisti informaciją ribų neperžengė. Paaiškino, kad skundo tyrimo eigoje kreipėsi į dienraščio „Šiaulių kraštas“ vyriausiąjį redaktorių Vladą Vertelį, prašydami pateikti nagrinėjamų teiginių atitikimą tikrovei įrodančias aplinkybes bei argumentus. 2007 m. birželio 7 d. gautame paaiškinime V. Vertelis nurodė, jog publikacijos rengėja žurnalistė E. Karklelienė rėmėsi aukštų valstybės pareigūnų pateikta informacija, vadovavosi Teisingumo ministerijos, Šiaulių apygardos prokuratūros bei Lietuvos antstolių rūmų pateikta medžiaga. Paaiškino, kad žurnalistė apie antstolio A. B. veiklos atžvilgiu gautų skundų skaičių sužinojo iš valstybės pareigūnų (kreipėsi į Antstolių atestavimo komisiją, taip pat kalbėjosi su Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriumi bei Antstolių atestavimo komisijos pirmininku Pauliumi Koverovu). Teigė, kad remdamiesi Visuomenės informavimo įstatymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 1 bei analogijos principu padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo abejoti Teisingumo ministerijos valstybės sekretoriaus bei Antstolių atestavimo komisijos pirmininko P. Koverovo žurnalistei suteikta informacija, nes informacijos šaltinis publikacijoje nurodomas ir informacija apie pareiškėjo atžvilgiu gautų skundų skaičių nėra savarankiškas žurnalistės kūrybinės veiklos rezultatas. Nurodė, jog antstolis, vykdydamas valstybės jam suteiktus įgaliojimus, yra viešasis asmuo, nes Lietuvos antstolių sąrašą teisingumo ministras skelbia „Valstybės žiniose“. Todėl tokia informacija, kaip pareiškėjo vardas, pavardė, darbo vieta, yra vieša. Be to, asmens privataus gyvenimo dalis nėra viešuose registruose skelbiama informacija, nes jame paskelbta ji tampa vieša. Teigė, kad vertinant informacijos apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą paskleidimo teisėtumą būtina atsižvelgti į antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, vykdomos veiklos pobūdį, priimamų sprendimų svarbą visuomenei ar tam tikrai jos daliai ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindas tiesiogiai siejamas su antstolio vykdoma veikla. Atsakovo manymu, konkrečiu atveju visuomenė turi teisėtą ir konstituciškai pagrįstą interesą žinoti daugiau apie aplinkybes, susijusias su antstoliu bei jo veikla, taip pat ir informaciją apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimu (b. l. 49 – 52) pareiškėjo skundą patenkino - panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SN-60 ir įpareigojo Žurnalistų etikos inspektorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2007 m. balandžio 6 d. skundą.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Visuomenės informavimo įstatymo (2006 m. liepos 27 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalimi, 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 50 straipsnio 2 dalimi, 50 straipsnio 4 dalimi, 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 39 straipsniais. Teismas konstatavo, kad atsakovas, gavęs trečiojo suinteresuoto asmens atsakymą į paklausimą, kuriame publikacijoje pateiktos informacijos šaltiniu nurodomi aukšti valstybės pareigūnai, nebandė aiškintis šios informacijos kilmės, nustatyti, kokie valstybės pareigūnai pateikė šią informaciją žurnalistei, taip pat, ar pateikta informacija atitinka tikrovę, nebuvo gauti pačios straipsnio autorės paaiškinimai apie publikacijos šaltinius. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas teismo posėdžio metu pateikė teismui 2007 m. rugsėjo 25 d. teisingumo ministrui išsiųsto užklausimo nuorašą, taip pat Teisingumo ministerijos 2007 m. rugsėjo 25 d. atsakymą į šį užklausimą, kuriame nurodomas ministerijoje užregistruotų skundų dėl antstolio A. B. veiksmų tikslus skaičius. Tačiau šis užklausimas buvo išsiųstas jau po skundžiamo 2007 m. liepos 11 d. sprendimo priėmimo ir jame pateikti duomenys nebuvo vertinami, į Teisingumo ministerijos pateiktą informaciją nebuvo atsižvelgiama priimant skundžiamą sprendimą. Teismo nuomone, atsakovas nepagrįstai rėmėsi tik laikraščio „Šiaulių kraštas“ redaktoriaus atsakyme pateikta nuomone, neatlikdamas išsamaus tyrimo ir nebandydamas išsiaiškinti ankščiau nurodytų bylai svarbių aplinkybių. Teismas konstatavo, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. SN-60 buvo priimtas neištyrus visų šioje byloje reikšmingų aplinkybių.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 57 – 60) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. SN-60. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į visas nurodytas aplinkybes, todėl neteisingai interpretavo bei pritaikė materialinės teisės normas.
2. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjas, būdamas antstoliu ir vykdydamas valstybės jam suteiktus įgaliojimus, priskirtinas viešųjų asmenų kategorijai. Skundžiamose publikacijose paskelbta informacija yra išskirtinai apie antstolio vykdomą profesinę veiklą, jos vertinimą, žmonių nusiskundimus.
Šalies argumentai
3. Teismų praktikoje pripažįstama, jog viešojo asmens veiklai keliami didesni reikalavimai nei eilinio visuomenės nario, o jų atžvilgiu taikomos kritikos ir komentavimo ribos yra atitinkamai platesnės. Viešasis asmuo turi būti pakantesnis kritikai ir nereikalauti panašių standartų, kaip privatus asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2000; 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-973/2002).
4. Sprendžiant klausimą dėl visuomenės informavimo priemonės, paskleidusios duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys.
5. Teismas ignoravo aplinkybę, jog antstoliui A. B. taikomi viešojo asmens kriterijai ir neatsižvelgė į Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ bei Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatas, reglamentuojančias ypatingas viešojo asmens garbės ir orumo gynimo sąlygas.
6. Visuomenės informavimo priemonė gali būti atleista nuo atsakomybės net ir tada, kai paskelbta informacija neatitinka tikrovės, jeigu informaciją paskleidęs asmuo veikė sąžiningai ir siekė supažindinti su viešojo asmens vykdoma veikla ir atskleisti visuomenei reikšmingą informaciją. Tais atvejais, kai skelbiamos informacijos šaltiniu yra valstybės institucija ir (ar) pareigūnas, visuomenės informavimo priemonė turi teisę pasitikėti šiuo informacijos šaltiniu.
Šalies argumentai
7. Pažymi, kad konkretus gautų skundų skaičius pareiškėjo skundo nagrinėjimui neturėjo ir negali turėti esminės reikšmės, nes pagrindinis faktas, jog dėl antstolio A. B. veiklos Teisingumo ministerijoje yra gauta gyventojų skundų, yra akivaizdus ir neginčytinas.
8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad žurnalistų etikos inspektorius nebandė aiškintis, ar pateikta informacija atitinka tikrovę. Pažymi, kad faktinių aplinkybių atitikimo tikrovei nustatymas yra išskirtinė teismo, o ne žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos sritis. Todėl atlikdamas pareiškėjų skundų (taip pat ir pareiškėjo A. B. skundo) tyrimą, inspektorius nesprendžia faktinių aplinkybių atitikimo tikrovei klausimo.
9. Nagrinėjamu atveju konkretus (tikslus) skundų gyventojų pateiktų skundų skaičius neturi įtakos sprendžiant pagrindinį fakto klausimą - ar apskritai buvo skųstasi dėl antstolio A. B. veiklos. Iš visuomenės informavimo priemonių negalima reikalauti absoliutaus (visiško) informacijos tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškreipti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2002; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2002; 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2003; 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1026/2003.
10. Pažymi, kad į Teisingumo ministeriją 2007 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S-501 „Dėl informacijos pateikimo“ žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi ne A. B. skundo tyrimo metu nustatytų aplinkybių susižinojimo tikslais, bet ruošdamasis bylos nagrinėjimui teisme pagal šio teismo 2007 m. liepos 20 d. raštą Nr. I-8036/07.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos. Žurnalistų etikos inspektorius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Visuomenės informavimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais. Žurnalistų etikos inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais (Visuomenės informavimo įstatymo 49 str. 1 d., 5-6 d. – redakcija galiojusi nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d., t. y. ginčo nagrinėjimo metu).
Žurnalistų etikos inspektorius gautą skundą ar pareiškimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 30 d. ir jei skundas ar pareiškimas yra pagrįstas, Žurnalistų etikos inspektorius gali priimti vieną iš Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų. Tais atvejais, kai skundas ar pareiškimas pripažįstamas nepagrįstu, Žurnalistų etikos inspektorius privalo raštu motyvuotai atsakyti pareiškėjui (Visuomenės informavimo įstatymo 49 str. 10-12 d.).
Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijoms atlikti (Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 4 d.).
Minėtų teisės normų pagrindu darytina išvada, kad Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs skundą ar pareiškimą, procesą turi užbaigti visada priimdamas sprendimą, kuris gali būti dviejų rūšių: numatytas Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 1 – 5 punktuose arba skundą ar pareiškimą pripažinti nepagrįstu. Bet kokio sprendimo priėmimo atveju įstatymų leidėjas įpareigoja Žurnalistų etikos inspektorių priimamą sprendimą motyvuoti, aiškiai suformuluoti rezoliucinę dalį. Tam, kad priimtas sprendimas būtų teisingas, Žurnalistų etikos inspektoriui suteikiama teisė ne tik gauti informaciją iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, bet ir valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Pastarosios teisės suteikimas turi garantuoti Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos nešališkumą ir teisingumą. Nagrinėjant skundą ar pareiškimą nepasinaudojus suteikiama teise arba ja naudojantis nenuosekliai paprastai kyla pagrįsta abejonė, kad tyrimas buvo atliktas vienpusiškai, neišsamiai ir sprendimas, nepriklausomai nuo jo rūšies, nėra pakankamai pagrįstas.
Taigi tikrinant Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, priimtą išnagrinėjus skundą ar pareiškimą, būtina patikrinti, ar jis teisėtas, t. y., ar atitinka Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetenciją, apibrėžtą Visuomenės informavimo įstatymu, kitus Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat būtina patikrinti ir tokio sprendimo pagrįstumą. Reikalinga nustatyti, remiantis kokiais faktiniais ir iš kokių asmenų bei kada gautais duomenimis jis grindžiamas, ir, ar surinkti Žurnalistų etikos inspektoriaus skundo ar pareiškimo tyrimo metu įrodymai pakankami priimam sprendimui pagrįsti.
Šioje administracinėje byloje pareiškėjas A. B. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimo dienraštyje „Šiaulių kraštas“ paneigimo. Skundas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje užregistruotas 2007 m. balandžio 16 d. (b.l. 20). Sprendimas priimtas 2007 m. liepos 11 d., nesilaikant nustatyto jo priėmimo termino (b.l. 6-9). Duomenų apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą ir tokio pratęsimo priežastis nėra, o tai expressis verbis prieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 10 daliai.
Atmetant pareiškėjo skundą remtasi tik iš dienraščio „Šiaulių kraštas“ gautu paaiškinimu ir jame pateikta informacija, neatsižvelgiant į paties pareiškėjo pateiktus duomenis, kurie nebuvo tapatūs dienraščio teikiamai informacijai (dėl skundų skaičiaus). Tačiau Žurnalistų etikos inspektorius nesiėmė jokių veiksmų, siekiant paneigti ar patvirtinti išspausdintą informaciją apie šią faktinę aplinkybę. Tiriant A. B. skundą buvo atliktas vienas veiksmas. Pasibaigus įstatymu nustatytam skundo nagrinėjimo terminui, pareikalauta iš laikraščio „Šiaulių kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pateikti paaiškinimus (b.l. 29). Tokia Žurnalistų etikos inspektoriaus veikla, įgyvendinant Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, suponuoja poziciją dėl atlikto tyrimo vienpusiškumo, neobjektyvumo, pasyvumo, akivaizdžiai prieštarauja nešališkumo ir teisingumo principams, įtvirtintiems Visuomenės informavimo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje. Todėl priimtas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu. Tik atlikus išsamų skundo ar pareiškimo išnagrinėjimą būtų galimas motyvuoto sprendimo priėmimas. O tyrimas paprastai pripažintinas visapusišku ir išsamiu, kai tyrimą atliekantis subjektas, iš visumos surinktų faktinių duomenų, gali daryti argumentuotą išvadą buvo ar nebuvo padaryta teisei priešinga veika. Šiuo atveju, skundo nagrinėjimo baigtimi suinteresuoto trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai, kaip vieninteliai tyrimo metu atsakovo surinkti įrodymai, nulėmę skundo netenkinimą, negali būti laikomi pakankamais, suponuojantys atsakovo sprendimo pagrįstumą.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas turėjo aiškintis straipsnyje pateiktos informacijos kilmę, nustatyti, kokie valstybės pareigūnai pateikė šią informaciją žurnalistei, taip pat, ar pateikta informacija atitinka tikrovę, spręsti dėl pačios straipsnio autorės paaiškinimų apie publikacijos šaltinius. Teisingai akcentuota, jog atsakovas nepagrįstai rėmėsi tik laikraščio „Šiaulių kraštas“ redaktoriaus atsakyme pateikta nuomone, neatliekant išsamaus tyrimo ir nebandant išsiaiškinti visų bylai svarbių aplinkybių.
Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisingas. Jo naikinimui ar keitimui pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Žurnalistų etikos inspektoriaus apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.