Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1006-739/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-06-16
Bylos Nr.: I-1006-739/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00016-2016-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Dalia Pranckienė
Pareiškėjas: E. B.
Atsakovas: Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Advokatai: Rolandas Rutė

Kategorijos

1.16.4Tarnybinės nuobaudos
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-1006-739/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00016-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4; 3.21. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 16d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė,sekretoriaujantį teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,dalyvaujant pareiškėjai E. B., jos atstovui advokato padėjėjui Rolandui Rutei,atsakovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja E. B.( toliau – ir pareiškėja) teismui pateiktu skundu (2-11 b. l.) prašo panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI, ir atsakovas) viršininko 2016 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nuspręsta pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Pareiškėja nesutinka su jai paskirta tarnybine nuobauda, mano, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, o skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas bei tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo procedūras. Pareiškėja skunde ir teismo posėdžiuose paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad ji būdama Panevėžio AVMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus II poskyrio (toliau – ir KD JAPS II poskyris) vedėja, neetiškai elgdamasi su pavaldžiais valstybės tarnautojais, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojų elgesio kodekso, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) viršininko 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. V-141 (toliau – ir Elgesio kodeksas) nuostatas. Pareiškėjos nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimą sąlygojo tai, kad pareiškėja skundu kreipėsi į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Vidaus saugumo skyrių (toliau – ir VMI prie FM Vidaus saugumo skyrius) dėl atsakovo ir jo darbuotojų neteisėtų veiksmų, prašė įvertinti skunde pateiktą informaciją, o nustačius teisės aktų pažeidimus – imtis priemonių. VMI prie FM pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu surinktą medžiagą perdavė atsakovui ir pavedė surinkti Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimus, kuriuos gavusi, vėliau persiuntė pačiam atsakovui. Nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas pagal VMI prie FM Vidaus saugumo skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priede pateiktus Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimus, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nebuvo VMI prie FM Vidaus saugumo skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei VMI 2015 m. spalio 27 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nurodė Panevėžio AVMI darbuotojos atsakovui pateiktuose paaiškinimuose. Paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 25 d. prašymu pareiškėja kreipėsi į tarnybinį nusižengimą tirti sudarytą laikiną komisiją(toliau – ir Komisija)ir prašė, kad Komisija prie tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos pridėtų minėtus VMI prie FM raštus, tačiau pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas. Pareiškėja taip pat teigė, kad 2015 m. lapkričio 20 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą (toliau – ir pranešimas) Komisija nenurodė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su tarnybinio nusižengimo, kuriuo pareiškėja įtariama, padarymu. Todėl gavusi pranešimą pareiškėja galėjo tik spėlioti dėl to, apie ką ji turi pasiaiškinti. Pareiškėja patvirtino, kad jai buvo leista tik susipažinti su Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimais, tačiau šių paaiškinimų kopijų ji negavo. Jai buvo visiškai neaišku, kokie yra konkretūs epizodai, laikotarpiai ir faktinės aplinkybės veikos, kurios padarymu ji įtariama, bei dėl kurių ji turėtų ir galėtų pasiaiškinti, pateikti įrodymus. Be to, jai nebuvo pateiktas susipažinti 2015m. birželio 5d. KD JAPS II poskyrio darbuotojų prašymas, adresuotas Panevėžio AVMI viršininkui, nors dėl šio prašymo pranešime dėl tarnybinio nusižengimo buvo reikalaujama pasiaiškinti. Todėl pareiškėja kreipėsi į atsakovą, prašydama patikslinti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu ji įtariama, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti. Pareiškėja tvirtino, kad 2015m. gruodžio 11d. Išvadoje dėl E. B. tarnybinio nusižengimo(toliau – ir išvada) nurodytas jos padarytas tarnybinis nusižengimas labais skyrėsi nuo to, apie ką jai buvo pranešta pranešimu apie tarnybinį nusižengimą, ir ne tik faktinėmis aplinkybėmis, bet ir skirtingai nurodytomis pažeistų teisės aktų normomis. Be to, Komisija išvadoje tik išdėstė Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimų aplinkybes, bet jų visiškai netyrė bei nesurinko šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, rėmėsi nepasirašytu A. G. paaiškinimu, prie nusižengimo tyrimo medžiagos nebuvo pridėti visi dokumentai, kuriuos prie paaiškinimų teikė Panevėžio AVMI darbuotojos. Pareiškėja mano, kad nusižengimo tyrimą pradėjęs Panevėžio AVMI viršininkas ir jo sudarytos Komisijos nariai buvo šališki, nes pareiškėja būtent dėl Panevėžio AVMI viršininko veiksmų ir Komisijos narių veiksmų skundėsi Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjos nuomone, jos teisė į gynybą buvo nepagrįstai susiaurinta, pažeidimo tyrimo išsamumas ir objektyvumas nebuvo užtikrintas. Taip pat pareiškėja mano, kad skundžiamas Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjos atstovas palaikė pareiškėjos skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų ir teismo posėdžiuose išsakytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (19-22 b. l.). Paaiškino, kad Panevėžio AVMI viršininkas nusprendė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui ištirti, atsižvelgdamas į prie Valstybinės mokesčių inspekcijos Vidaus saugumo skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtus Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimus apie netinkamą pareiškėjos elgesį šių darbuotojų atžvilgiu. Atsakovas teigė, kad VMI prie FM pateikta informacija nebuvo laikoma įsakymu ar įpareigojimu pareiškėjos atžvilgiu atlikti tarnybinį patikrinimą ar formuoti išankstinę nuomonę dėl galimų pareiškėjos veiksmų. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi Komisija, išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą medžiagą bei įvertinusi visas aplinkybes, susijusias su galimais pareiškėjos pažeidimais, nustatė, jog pareiškėja nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. spalio 28 d. neetiškai bendraudama su jai pavaldžiais valstybės tarnautojais, tyčia nusižengė valstybės tarnybos tvarkai ir tokiais savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas bei Elgesio kodekso 5.1., 5.8., 16.1.-16.3., 17.4., 18.1., 18.3.-18.4., 18.6., 18.8. punktų nuostatas. Pažymėjo, kad atsakovas negali pateikti motyvuotos nuomonės dėl pareiškėjos teiginio, jog skundžiamas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi ji nenurodė, kuri konkreti minėtojo straipsnio nuostata buvo pažeista. Panevėžio AVMI teigė, kad pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatomis, todėl nėra pagrindo jį laikyti neteisėtu ir neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teismo posėdžiuose atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir argumentus bei remdamasis teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais teigė, kad pasitvirtino, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, todėl skundas yra nepagrįstas. Atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2016 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjai dėl neetiško elgesio su jai pavaldžiais tarnautojais buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus II poskyrio vedėja. Pagal Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus II poskyrio vedėjo pareigybės aprašymą, patvirtintą Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1-101, pareiškėja yra valstybės tarnautoja, atsakinga už Panevėžio AVMI Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus II poskyrio darbo organizavimą ir vadovavimą šio poskyrio darbuotojams.

Nustatyta, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėja patraukta tarnybinėn atsakomybėn. Atsakomybės taikymą valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (Įstatymo 2 straipsnio 12 dalis). Valstybės tarnybos įstatymo 28-30 straipsniai apibrėžia tarnybinių nuobaudų rūšis, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, asmenis, turinčius teisęs skirti tarnybines nuobaudas, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių” patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse(toliau - ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės, ir Taisyklės)(ginčui aktuali 2012 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1300 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. lapkričio 1 d.). Šių Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Pagal Taisyklių 4 punkto nuostatas, tarnybinio nusižengimo tyrimui paskiriamas tos įstaigos valstybės tarnautojas arba sudaroma komisija. Remiantis Taisyklių 7 punktu, komisija per 5 darbo dienas nuo jos sudarymo, surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą.Taisyklių 8 punktas įtvirtina valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo pateikti komisijai rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, o Taisyklių 9 ir 10 punktuose numatytos papildomos valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, teisės, t. y. teisė teikti informaciją ir dokumentus, susijusius su tarnybiniu nusižengimu, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, pareikšti nušalinimą komisijai ar jos nariui (-iams), įstatymų nustatyta tvarka apskųsti komisijos ar jos nario (-ių) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga; taip pat turėti atstovą. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda (Taisyklių 13 punktas). Remiantis Taisyklių 14 punkto nuostatomis, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo per Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priima atitinkamu teisės aktu įformintą vieną iš šios normos 14.1-14.3 punktuose nurodytų sprendimų.

Iš aptartų Valstybės tarnybos įstatymo ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų matoma, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra – būtina, o ir ji pati, ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris turėtų būti suprantamas kaip plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tiriamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekanti komisija turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje( pvz., 2013m. kovo 12d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-438-384/2013).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio nusižengimo išvados turinį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVMI viršininkas, vadovaudamasis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis, Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatų, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. VA-33 (toliau – ir Panevėžio AVMI nuostatai) 17.5. punktu, bei atsižvelgdamas į VMI prie FM Vidaus saugumo skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) prieduose pateiktus Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų paaiškinimus, 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 19-137 nusprendė pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pareiškėjos atžvilgiu ir sudarė Komisiją tarnybiniam nusižengimui ištirti iš 3 asmenų, t. y. Panevėžio AVMI darbuotojų, Komisijos pirmininku paskirdamas V. O., Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoją, kitais nariais paskirdamas J. B., Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vyriausiąją specialistę ir E. D., Administravimo ir personalo skyriaus vedėją(E. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos 42 lapas). Šie duomenys patvirtina, kad įpareigojimas tirti tarnybinį nusižengimą duotas tinkamo subjekto – valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens – Panevėžio AVMI viršininko A. S., o į Komisijos sudėtį įtrauktas valstybės tarnautojas, atsakingas už personalo tvarkymą(Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 4 punktas).

Pareiškėja teigia, kad Panevėžio AVMI viršininkas, priimdamas 2015 m. lapkričio 19 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo, pažeidė Taisyklių 3 punkte nurodytą 5 darbo dienų terminą, taikytiną, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimo padarymą. Minėta, jog pagal Taisyklių 3 punktą tarnybinio nusižengimo tyrimas gali būti pradedamas esant dviem atvejams, t. y. valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jam gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Iš E. B. tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje(toliau – ir tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga) esančio Panevėžio AVMI KD JAPS II poskyrio darbuotojų 2015 m. birželio 5 d. prašymo(62-63lapai), kuriuo buvo kreipiamasi į Panevėžio AVMI viršininką ir prašoma pakeisti poskyrio vedėją E. B. dėl jos neetiško elgesio su pavaldžiais darbuotojais, teismas sprendžia, kad Panevėžio AVMI viršininkui turėjo būti žinomos aplinkybės dėl galimo pareiškėjos elgesio neatitikimo Elgesio kodekso nuostatų. Tačiau gavęs minėtą prašymą (jo gavimo atsakovas neginčija) Panevėžio AVMI viršininkas neinicijavo pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą iš VMI prie FM Vidaus saugumo skyriaus gavęs oficialią informaciją apie galimai pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą ir tai patvirtina 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymo preambulėje vienu iš pagrindų įvardijamas VMI prie FM Vidaus saugumo skyriaus 2015 m. lapkričio 5 d. raštas, kurio prieduose pateikti Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimai. Iš VMI prie FM 2015 m. lapkričio 5 d. rašto taip pat matoma, kad VMI prie FM 2015 m. spalio 1 d. buvo gautas 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjos skundas. VMI prie FM tirdama pareiškėjos skundą surinko Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimus. Kaip matyti iš tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos, šiuose paaiškinimuose Panevėžio AVMI KD JAPS II poskyrio darbuotojai nurodė ir paaiškino faktines aplinkybes, susijusias su Panevėžio AVMI KD JASPS II poskyrio vedėjos E. B. neetišku elgesiu. Taigi minėtuoju 2015 m. lapkričio 5 d. raštu VMI prie FM kreipėsi į Panevėžio AVMI, kad atsakovas pagal kompetenciją įvertintų E. B. skundo nagrinėjimo metu Panevėžio AVMI darbuotojų pateiktus paaiškinimus ir priimtų atitinkamus sprendimus. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina ir Komisijos 2015 m. gruodžio 11 d. išvadoje nurodyti tarnybinio nusižengimo tyrimo inicijavimą sąlygoję pagrindai. Nustatytieji duomenys leidžia spręsti, kad tarnybinio tyrimo inicijavimas yra siejamas su VMI prie FM oficialios informacijos pateikimu Panevėžio AVMI viršininkui, todėl gavęs minėtą raštą, atsakovas turėjo teisę ir pareigą pavesti asmeniui ar komisijai tirti tarnybinį nusižengimą per 5 darbo dienas, skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 5 d. To nepadaręs, atsakovas pažeidė Taisyklių 3 punkto reikalavimus. Tačiau teismas pripažįsta nepagrįstais pareiškėjos argumentus dėl to, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimą sąlygojusios aplinkybės nulėmė tarnybinio nusižengimo tyrimo šališkumą ir išankstinę nuostatą dėl pareiškėjos kaltumo bei kad 2015 m. lapkričio 5 d. raštu ir jo priedais atsakovui perduota informacija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, numatančią draudimą persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, kurio veiksmai skundžiami. Tarnybinio nusižengimo tyrimas nėra susijęs su pareiškėjos skundo analize, be to, nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė, kad atsakovas būtų nagrinėjęs pareiškėjos skundą, skirtą VMI prie FM.

Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 11 punktą, tarnybinis nusižengimas gali būti tiriamas ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos, nagrinėjamu atveju nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo, o pagal Taisyklių 13 punktą, ištyrus tarnybinį nusižengimą, komisija privalo raštu pateikti valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Atsakovas priimdamas 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo jo pagrindu sudarytą Komisiją pateikti motyvuotą išvadą iki 2015 m. gruodžio 7 d., t. y. per 12 darbo dienų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad komisijos pirmininkas V. . 2015 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Panevėžio AVMI viršininką prašydamas pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą iki 2015 m gruodžio 11 d., tokį poreikį aiškindamas didele gautų dokumentų apimtimi ir siekiu kokybiškai įvertinti gautą informaciją. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Komisijos pirmininko 2015 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas atsakovo dokumentų valdymo sistemoje ir patvirtintas Panevėžio AVMI viršininko rezoliucija tarnybinio nusižengimo tyrimą pratęsiant iki 2015 m. gruodžio 11 d. Pratęsus nusižengimo tyrimo terminą, Taisyklių 11 punkte nustatytas terminas nebuvo pažeistas, todėl atmetami pareiškėjos skundo argumentai, kad nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas netinkamai ir tyrimas nepagrįstai uždelstas.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau minėta, Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte numatyta, kad Komisija surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Šiuo pranešimu valstybės tarnautojas pasirašytinai informuojamas apie tai, jog yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti Komisijai rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 8 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Taisyklių 7 ir 8 punkto nuostatas, pažymėjo, jog šios nuostatos turėtų būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Taip pat Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatomis siekiama užtikrinti nusižengimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikoje pabrėžia minėtų nuostatų imperatyvų pobūdį(žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-651/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVMI viršininko 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta Komisija 2015 m. lapkričio 20 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą pasirašytinai informavo pareiškėją apie tai, kad jos atžvilgiu yra pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl to, kad pareiškėja galimai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto, Elgesio kodekso 16.1., 16.2., 17.4., 18.1., 18.2.-18.4., 18.6., 18.8., 18.9. punktų nuostatas, demonstruodama neigiamas emocijas, įžeidinėdama, reikšdama antipatijas Juridinių asmenų patikrinimo skyriaus II poskyrio darbuotojoms. Taip pat šiuo pranešimu Komisija prašė pareiškėjos iki 2015 m. lapkričio 27 d. pateikti paaiškinimą, atsakant į pranešime nurodytus klausimus, t. y. kokiu tikslu 2015 m. balandžio 9 d. buvo organizuotas KD JAPS II poskyrio darbuotojų susirinkimas; kas lėmė, kad poskyrio darbuotojai 2015 m. birželio 5 d. surašė ir pateikė Panevėžio AVMI viršininkui prašymą dėl poskyrio vedėjos pakeitimo; kodėl pareiškėja nuolat demonstravo poskyrio darbuotojoms neigiamas emocijas, nemandagiai, šaukdama bendravo, jas įžeidinėjo; kokių veiksmų ėmėsi, siekiant išvengti konfliktų, sukurti draugišką ir darbingą aplinką; kodėl po 2015 m. spalio 1 d. buvo atsisakyta tiesioginio bendravimo su pavaldiniais, pereinant prie bendravimo elektroniniais laiškais; ką mano apie poskyrio darbuotojų paaiškinimus, su kuriais pareiškėja susipažino.

Pareiškėjai įteiktame pranešime tarnybinis nusižengimas, kuriuo pareiškėja įtariama, kvalifikuojamas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nustatantį vieną iš valstybės tarnautojų veiklos principų, tai yra pavyzdingumo principą, kuris reiškia, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas. Taip pat nusižengimas pranešime kvalifikuojamas ir pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojo elgesio kodekso nuostatas, kurios numato, kad VMI tarnautojai negali įžeidinėti, žeminti kitų VMI tarnautojų bei VMI darbuotojų darbo, pareigų ar menkinti jų reputacijos (16.1. punktas); šmeižti kitų VMI tarnautojų bei VMI darbuotojų (16.2. punktas); taip pat privalo vengti neigiamų emocijų demonstravimo (17.4. punktas); vadovaujantis VMI tarnautojas privalo mandagiai bendrauti su pavaldiniais (18.1. punktas); netoleruoti asmens įžeidinėjimo ir / ar žeminimo (18.2. punktas); sukurti kolektyve darbingą ir draugišką aplinką, užkirsti kelią konfliktams, šalinti nesutarimų priežastis (18.3. punktas); pastabas dėl pavaldinių klaidų ir darbo trūkumų reikšti korektiškai (18.4. punktas); nereikšti savo simpatijų ar antipatijų pavaldiniams, kitiems VMI tarnautojams ir VMI darbuotojams (18.6. punktas); deramai įvertinti pavaldinių darbo pasiekimus (18.8. punktas); būti reiklus ir teisingas pavaldiniams, visada savo elgesiu ir darbu rodyti jiems pavyzdį (18.9. punktas). Taigi pranešime pareiškėjai buvo nurodytos teisės normos, kuriose įtvirtinti bendro pobūdžio elgesio standartai. Pranešime Komisija iš esmės nenurodė reikšmingų faktinių pareiškėjos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybių, t. y. nebuvo nurodytas nei nusižengimo padarymo laikas, nei kieno konkrečiai atžvilgiu pareiškėja demonstravo neigiamas emocijas, įžeidinėjo, reiškė antipatijas, nei kokiais konkrečiais veiksmais, žodžiais ar išsireiškimais tai darė ir kokiomis aplinkybėmis vyko neigiamų emocijų demonstravimas, įžeidinėjimas, antipatijų reiškimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjai įteikto pranešimo turinys yra nekonkretus. Pareiškėjai pranešimu užduoti klausimai yra dviprasmiški, nekonkretūs, neaiški jų paskirtis, negalima suprasti, ar jais yra formuluojami įtarimai nusižengimo padarymu, ar tik prašoma pateikti savo nuomonę. Be to pranešime yra ribojama pareiškėjos teisė pateikti paaiškinimą ne tik dėl to, kad yra neaiškus nusižengimas, kuriuo pareiškėja įtariama, bet ir dėl to, kad reikalaujama paaiškinti tik atsakant į Komisijos užduotus klausimus. Iš pareiškėjos paaiškinimų, kurie atsakovo nebuvo paneigti, ir surinktų dokumentų nustatyta, kad įteikus pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, pareiškėjai buvo leista tik susipažinti su darbuotojų paaiškinimais, taip pat jai buvo leista susipažinti su neįvardintu, nuasmenintu dokumentu be datos dėl poskyrio vedėjos E. B. pakeitimo. Minėtų dokumentų kopijos pareiškėjai nebuvo padarytos. Tačiau pranešimu buvo reikalaujama pareikšti savo nuomonę dėl darbuotojų paaiškinimų ir dėl 2015m. birželio 5d. poskyrio darbuotojų prašymo pakeisti poskyrio vadove dirbančią pareiškėją surašymo priežasčių. Pareiškėja teismo posėdyje patvirtino, kad su 2015m. lapkričio 5d. VM prie FM Vidaus saugumo skyriaus raštu Nr (duomenys neskelbtini) ir su originaliu ( o ne su nuasmenintu ir be datos)KD JAPS II poskyrio darbuotojų 2015m. birželio 5d. prašymu Panevėžio AVMI viršininkui Dėl poskyrio vedėjos E. B. pakeitimo tekstu susipažino tik atsakovui juos pateikus teismui. Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekdama išsiaiškinti konkrečias tarnybinio nusižengimo, apie kurį jai buvo pranešta 2015m. lapkričio 20d. pranešimu, padarymo aplinkybes, dėl kurių ji turėjo teisę paaiškinti, 2015m. lapkričio 25d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti 2015m. lapkričio 5d. rašto, kuris minimas Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo, 2015m. spalio 27d. VMI prie FM rašto kopijas, pateikti tam tikrą informaciją, pridėti dokumentus bei patikslinti jai pateiktą pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, nurodant datas, konkrečius asmenis, kurių atžvilgiu ji elgėsi neetiškai, nurodyti konkrečius jos veiksmus ir kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau pareiškėjos prašymai nebuvo patenkinti(27-37,39-41 b.l.).Pranešime trūkstant duomenų apie pažeidimo padarymo laiką, konkrečių aplinkybių, patvirtinančių įtarimą, kitų reikšmingų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas nusižengimas, o atsakovui atsisakius patikslinti pranešimą, suteikiant informaciją apie nusižengimą, atsakovas atėmė iš pareiškėjos galimybę tinkamai pasinaudoti savo teise pateikti Komisijai išsamų paaiškinimą dėl nusižengimo, teikti įrodymus ir pan., tai yra užkirto pareiškėjai kelią gintis nuo jai pareikšto įtarimo nusižengimo padarymu (39-40b.l.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisija, ištyrusi tarnybinį nusižengimą, Panevėžio AVMI viršininkui 2015 m. gruodžio 11 d. pateikė išvadą dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip teigiama tarnybinio patikrinimo išvadoje, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas dėl to, kad pareiškėja įtariama pažeidus Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą „laikytis šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių“, tai yra, kad ji, demonstruodama neigiamas emocijas, įžeidinėdama, reikšdama antipatijas KD JAPS II poskyrio darbuotojoms, galimai pažeidė Elgesio kodekso 16.1., 16.2., 17.4., 18.1., 18.2.-18.4., 18.6., 18.8., 18.9. punktų nuostatas, nors faktiškai pareiškėjai pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo nurodyta, jog pareiškėja galimai pažeidė ne Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, bet Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatą dėl valstybės tarnautojo pavyzdingumo. Komisija nustatė, kad tyrimo metu nagrinėtu laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. spalio 28 d. pareiškėja nuolat nemandagiai bendraudama, kalbėdama su jai pavaldžiais darbuotojais pakeltu tonu, rėkdama, nekorektiškai reikšdama pastabas dėl galimų klaidų, reikalaudama dėkoti už reiškiamas pastabas, demonstruodama neigiamas emocijas, šmeiždama, menkindama darbuotojų reputaciją, žemindama darbuotojas kitų kolegų akivaizdoje, menkindama jų darbo rezultatus, tyčia nusižengė valstybės tarnybos tvarkai ir tokiais savo veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą ir Etikos kodekso 5.1., 5.8., 16.1.-16.3., 17.4., 18.1., 18.3.-18.4., 18.6., 18.8. punktų nuostatas. Komisija nenustatė tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktą, pareiškėjos veiksmus įvertino kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Iš išvados turinio nustatyta, kad Komisija pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą suskaidė į konkrečius epizodus. Pagal išvadą, vieną epizodą sudaro neetiškas pareiškėjos elgesys 2015m. balandžio 9d. susirinkimo metu, kuris apibūdinamas taip: pareiškėja kalbėdama su pavaldžiais darbuotojais pakeltu tonu, vėliau rėkdama, demonstravo neigiamas emocijas, šmeižė susirinkime nedalyvavusią D.S., menkindama jos reputaciją, pavaldžioms darbuotojoms „skelbdama karą“, siūlydama išeiti iš Inspekcijos, žadėdama nesitikėti gerų vertinimo rezultatų, nemandagiai bendravo su pavaldžiomis darbuotojomis, grasino, taip gilindama tarpusavio nesutarimų priežastis ir tuo pažeidė Etikos kodekso 16.1,16.2,16.3, 17.4, 18.1,18.3,18.6 punktus. Pažymėtina, kad nors pareiškėjai įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą užduodant klausimą, kokiu tikslu buvo organizuotas 2015m. balandžio 9d. susirinkimas, buvo užsiminta apie šį susirinkimą, tačiau pranešime pareiškėjai nebuvo suteikta pakankama informacija, iš kurios ji būtų galėjusi suvokti, kokių neteisėtų veikų, susijusių su susirinkimu, jo sušaukimu, padarymu pareiškėja yra įtariama, todėl negalėjo dėl to išsamiau paaiškinti. Pagal išvadą, kitą epizodą sudaro pareiškėjos elgesys 2015m. liepos 20d. 505 kabinete, kuomet pareiškėja šaukdama ant A. G., nemandagiai, nekorektiškai reiškė pastabas dėl galimų klaidų surašant patikrinimo aktą, nevertindama jau užregistruoto patikrinimo akto rezultatyvumo, demonstruodama neigiamas emocijas, reikalaudama dėkoti už reiškiamas pastabas, ir tuo pažeidė Elgesio kodekso 16.1, 17.4,18.1,18.4,18.8 punktus. Taip pat išvadoje minimas epizodas, kuomet 2015m. balandžio 7d. ryte pareiškėja kabinete pakeltu tonu, nemandagiai, nekorektiškai reikšdama pastabas dėl darbo trūkumų, pavadindama S.D. nemąstančia ir nereikalinga kolegės I.D. akivaizdoje, įžeidė bei pažemino S.D. bei pagilino tarpusavio nesutarimų priežastis ir tuo pažeidė Elgesio kodekso 16.1, 17.4, 18.1, 18.4 punktus. Dar kitame epizode pareiškėjos nusižengimas aprašomas kaip įvykiai, vykę 2014m. rugsėjo 5d., 2015m. rugpjūčio 18d. arba 19d., 2015m. rugpjūčio 28d., ir aprašyti 2015m. spalio 29d. D. S., D.S. paaiškinimuose, nurodant, kad aprašytais atvejais pareiškėja kreipdamasi į Panevėžio AVM Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vedėją L. F. dėl nesusikalbėjimo su pavaldžiomis darbuotojomis D.S. ir D.S., šmeižė pavaldžias darbuotojas, kurstė nesantaiką, tuo pažeidė Elgesio kodekso 16.2, 16.3, 18,1, 18.3,18.4 punktus. Išvadoje taip pat aprašytas epizodas, kuomet 2015m. balandžio 2d ar 3 d., pareiškėja, sau pavaldžias darbuotojas N.K. ir D.S., girdint kitoms darbuotojoms, vadino naudodama žmogaus orumą žeminančius ir įžeidžiančius žodžius, reiškė savo antipatijas ir tuo pažeidė Elgesio kodekso 16.1, 18.1, 18.3,18.6 punktus.

Iš išvados turinio nustatyta, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas, kuris pranešime buvo abstrakčiai nurodytas kaip neigiamų emocijų demonstravimas, įžeidinėjimas, antipatijų reiškimas Juridinių asmenų patikrinimų skyriaus II poskyrio darbuotojoms, išvadoje buvo išplėtotas, nurodant konkrečius pareiškėjos veiksmus, pasakytus žodžius, kurie buvo atlikti, pasakyti konkrečiomis datomis, konkrečiose vietose, konkrečiomis aplinkybėmis ir konkrečių asmenų atžvilgiu. Tačiau apie tokius konkrečius pareiškėjos veiksmus, sudarančius tarnybinio nusižengimo sudėtį, konkrečias jų padarymo aplinkybes pareiškėjai nebuvo pranešta pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo. Nors pareiškėja turėjo galimybę susipažinti su Panevėžio AVMI darbuotojų paaiškinimais, kurie buvo surinkti VMI prie FMI Vidaus saugumo skyriaus, tačiau pranešime nenurodžius, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis, paminėtomis šiuose paaiškinimuose, remiamasi kaip aplinkybėmis, sudarančiomis nusižengimo sudėtį, o kokiomis aplinkybėmis nesiremiama, pareiškėja neturėjo galimybės suprasti, kuo konkrečiai ji yra įtariama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui. Todėl pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinys negali būti dviprasmiškas, be konkrečių argumentų, jame turi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo veiksmai , neveikimas, kurie yra vertinami kaip įtariamas nusižengimas. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu tyrimo metu nustatoma, kad asmuo padarė veikas, kurios turi tarnybinio nusižengimo požymių, tačiau apie įtarimą jų padarymu, asmeniui nebuvo pranešta, tai turi būti įforminama ta pačia tvarka, kaip ir pradinis nusižengimas, o tarnybinė išvada turi būti surašoma ir tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik už tą tarnybinį nusižengimą, apie kurio padarymą nustatyta tvarka pranešta nusižengimo padarymu įtariamam valstybės tarnautojui(pvz., žr. 2012m. birželio 22d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr.A-520-2373/2012).

Be to, nustatyta, kad pareiškėjai įteiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo nurodyta, jog pareiškėja pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas, nustatančias pavyzdingumo reikalavimą, tačiau išvadoje pareiškėjos nusižengimas kvalifikuotas pagal kitą Valstybės tarnybos įstatymo normą, tai yra pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir Įsakymu pareiškėja nubausta už Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą, tai yra už nesilaikymą šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių. Taip pat pranešime pareiškėjos veika buvo kvalifikuota pagal Elgesio kodekso 16.1., 16.2., 17.4., 18.1., 18.2.-18.4., 18.6., 18.8., 18.9. punktų nuostatas, o Išvadoje - papildomai pagal 5.1, 5.8, 16.3punktus. Taip pat pažymėtina, kad išvadoje kvalifikuojant pareiškėjos veiką pagal Elgesio kodekso 5.1, 5.8 punktų nuostatas, nebuvo detalizuota kokiais konkrečiais pareiškėjos veiksmais buvo pažeistos šios naują nusižengimo teisinį pagrindą sudarančios normos.

Jau minėta, kad Komisija turi pareigą surinkti visus įrodymus patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime nurodytas ir su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes, ir visa tai įvertinti tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje išvadoje. Pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu Komisija Panevėžio AVMI JAPS II poskyrio darbuotojoms(tarp jų ir buvusioms darbuotojoms) uždavė naujus, ankstesnius jų paaiškinimus patikslinančius klausimus. Pavyzdžiui, tyrimo metu darbuotojoms Komisija raštu uždavė net keletą labai konkrečių klausimų dėl 2015m. balandžio 9d. susirinkimo ir, remdamasi gautais atsakymais, išvadoje konstatavo nusižengimo padarymą, tačiau pačiai pareiškėjai tebuvo užduotas vienas klausimas, tai yra buvo klausiama, kokiu tikslu buvo šaukiamas minėtas susirinkimas. Taigi Komisija net ir nesiekė išsiaiškinti pareiškėjos pozicijos bei neketino spręsti dėl nusižengimo padarymo ar nepadarymo, tik išklausius abi puses. Be to, pavyzdžiui, A.G. Komisija raštu uždavė tikslinantį klausimą, susijusį su išvadoje pareiškėjai inkriminuotu epizodu, susijusiu su pareiškėjai pareikštu kaltinimu dėl neetiško elgesio pareiškėjai kritikuojant šios darbuotojos parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo aktą. Tačiau pačiai pareiškėjai net nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl šio konkretaus epizodo aplinkybių, kaip ir dėl kitų epizodų, nes jai tebuvo užduoti abstraktūs klausimai dėl nuolatos demonstruojamų neigiamų emocijų, šaukimo ant pavaldinių ir pan., bet nebuvo nurodytos jokios konkrečios faktinės aplinkybės, dėl kurių ji būtų galėjusi paaiškinti ir pateikti jos kaltę paneigiančius įrodymus. Kadangi pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė paaiškinti dėl kiekvieno išvadoje nurodyto epizodo, nes jai nebuvo pranešta, kokios konkrečios veikos padarymu pareiškėja įtariama, tai išvadoje nebuvo ir negalėjo būti objektyviai vertinamas darbuotojų paaiškinimų teiginių pagrįstumas, kadangi nebuvo nei prašyta, nei gauta duomenų apie tai iš pačios pareiškėjos. Be to, pažymėtina, kad net prie darbuotojų paaiškinimų pridėta juos patvirtinanti medžiaga netapo pareiškėjos nusižengimo tyrimo medžiagos dalimi. Pavyzdžiui, A.G. prie paaiškinimo pridėjo 25 lapus papildomos medžiagos, tuo tarpu nusižengimo tyrimo medžiagoje tėra tik 7 lapai arba 14 puslapių medžiagos(26-34 medžiagos lapai); V. J. prie paaiškinimo Komisijai pridėjo 3 lapus papildomos medžiagos, tačiau šių priedų nusižengimo tyrimo medžiagoje iš viso nėra( 17 medžiagos lapas). Taigi išvadoje tebuvo perrašyti darbuotojų paaiškinimai, o ne tiriamas jų pagrįstumas, todėl iš esmės buvo neįvykdytas išvados motyvavimo reikalavimas, įtvirtintas Taisyklių 13 punkte. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojų apklausos teismo posėdžiuose duomenys. Pavyzdžiui, iš darbuotojų paaiškinimų išvadoje buvo nustatyta, kad 2015m. balandžio 9d. susirinkimo metu pareiškėja šmeižė susirinkime nedalyvavusią D.S., teigdama, kad būtent iš jos sužinojo apie poskyrio darbuotojų nepasitenkinimą pareiškėjos vadovavimu. Pareiškėja Komisijos dėl to nebuvo apklausta, tačiau teismo posėdyje patvirtino, kad ji iš tikrųjų apie poskyrio darbuotojų nepasitenkinimą savo vadovavimu sužinojo iš D.S. ir apie tai pasakė susirinkime, todėl šios darbuotojos nešmeižė. Pareiškėjos žodžius teismo posėdyje patvirtino pati liudytoja apklausta D.S., parodydama, kad ji sakė pareiškėjai, jog poskyrio darbuotojos yra nepatenkintos pareiškėjos vadovavimu. Teismo posėdyje pareiškėja neigė, kad L.N.F. šmeižė pavaldžias darbuotojas D.S. ir D.S.. Pareiškėjos pozicija buvo patvirtinta teismo posėdyje apklaustos liudytojos L.N.F. parodymais, kuri nepatvirtino D.S. ir D.S. šmeižimo fakto.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl valstybės tarnautojui paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, būtina nustatyti ar atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo pažeistos esminės Valstybės tarnybos įstatyme ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadai, kad, tirdamas pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, atsakovas pažeidė principą audiatur et altera pars (lot. tebūnie išklausyta ir antroji pusė), tai yra atsakovas neužtikrino pareiškėjos teisės į gynybą dėl pareikšto įtarimo padarius tarnybinį nusižengimą įgyvendinimo, o tuo pačiu neužtikrino, kad tarnybinio nusižengimo padarymo faktinės aplinkybės būtų ištirtos objektyviai ir visapusiškai. Atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą privalėjo atlikti dėl tų veiksmų ir ta apimtimi, kurie buvo nurodyti pareiškėjai pateiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą, o atsižvelgiant į tai, kad nurodytos aplinkybės nebuvo konkrečios, tai sutrukdė pareiškėjai suprasti kada, kur, kieno atžvilgiu pareiškėja elgėsi neetiškai bei dėl to pateikti išsamų paaiškinimą ir gintis nuo kaltinimo. Todėl konstatuotina, kad tiriant pareiškėjos tarnybinį nusižengimą buvo nesilaikyta reikalavimo tyrimą atlikti objektyviai ir visapusiškai. Byloje nustatyta, kad atsakovas, pradėdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą, nenustatė tiriamo laikotarpio (nei konkrečia data, nei konkrečiu laikotarpiu), neįvardino konkretaus ir aiškiai apibrėžto tyrimo objekto, pareiškėjos veiksmų, padaryto pažeidimo faktinių aplinkybių, todėl pažeidė tarnybinio tyrimo atlikimo procedūrą. Tarnybinio nusižengimo išvada buvo surašyta ir tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tokį tarnybinį nusižengimą, apie kurį pareiškėjai nebuvo pranešta, pradedant nusižengimo tyrimą. Atsakovui atsisakius pagal pareiškėjos prašymą patikslinti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, nurodant konkrečius pareiškėjos veiksmus, jų padarymo laiką, kitas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjai nebuvo sudarytos sąlygos pateikti išsamiam paaiškinimui dėl įtariamo nusižengimo ir tuo akivaizdžiai pažeista pareiškėjos teisė žinoti, kokio nusižengimo padarymu yra kaltinama bei nuo šio kaltinimo gintis. Visa tai sąlygojo ir atsakovo Komisijos surašytos išvados nemotyvuotumą. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo padaryti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, jie užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui ir įvertinimui bei pagrįsto Įsakymo priėmimui (žr., 2012m. balandžio 27d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr.A-858-1364/2012). Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiamas Įsakymas naikinamas, nes jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėja prašo priteisti jai iš atsakovo 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro pareiškėjos atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos( 138-140 b.l.). Pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų už advokato padėjėjo atstovavimą teismo posėdžiuose suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004m. balandžio 2d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ( 2015-03-20 redakcija), 5 ir 8.19 punktuose nurodytų dydžių, todėl yra priteisiama( ABTĮ 44 str. 1p.,6p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2016 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Priteisti E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, k. (duomenys neskelbtini), 150Eur(vieną šimtą penkiasdešimt eurų)turėtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalia Pranckienė