Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja: Regina Majauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-13-120/2013

Teisėjas: Rimantas Grigas Teisminio proceso Nr. 1-05-3-00059-2011-7

Kaunas 2013 m. kovo 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Dmitrijaus Korsakovo, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant nukentėjusiam L. P., jo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, nuteistajam K. V., jo gynėjai advokatei Sonatai Žukauskienei, nuteistojo A. P. gynėjai advokatei Vidai Kyselienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. V. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal LR BK 155 str. 1 d.-10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt bauda;

- pagal LR BK 187 str. 1 d. - 8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimt) Lt bauda.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d.,5 d. 1 p., subendrintos taikant bausmių apėmimo principą, ir paskirta galutinė - 0 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt bauda.

- pagal LR BK 155 str. 1 d. - 10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt bauda;

- pagal LR BK 187 str. 1 d. - 8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimt) Lt bauda.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrintos taikant bausmių apėmimo principą ir paskirta galutinė - 10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt bauda.

Iš K. V. ir A. P. solidariai priteista nukentėjusiajam L. P. 1.260,71 (vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt litų 71 cnt) turtinės žalos atlyginimui, 1018,71 Lt transporto priemonės remontui, 242 Lt už transporto priemonės vertinimo ataskaitą, 4000 (keturi tūkstančiai) Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 (vienas tūkstantis) Lt už advokato pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Privataus kaltinimo tvarka paduotu skundu L. P. kaltino K. V. ir A. P. BK 155 str. 1 d. bei 187 str. 1 d. numatutų nusikaltimų padarymu, t.y., tuo, kad šie, sumanę iš jo pasišaipyti ir tokiu būdu jį pažeminti visų draugų ir pažįstamų akyse, 2011 m. sausio 1 d. specialiai užkasdami sniegu kaimo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ kieme stovėjusį jo brolio M. P. automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) taip, kad šio iš po sniego krūvos nesimatė, žinodami, kad už tą automobilį jis yra atsakingas, pademonstravo savo pranašumą prieš jį, jį pažemino, padarė jį patyčių objektu ir viešai jį tuo įžeidė. Be to, tuo pačiu metu toje pat vietoje užkasdami automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) sniegu, bei po to nukasdami nuo automobilio sniegą rankomis ir šluotele, tyčia subraižė automobilio dešinės pusės durelių stiklą, aplink stiklą einančią chromuotą juostą, dešinės pusės užpakalines dureles, degalų užpylimo bako dangtelį, dešinės pusės galinį sparną ir dešinės pusės stogo galinę atramą.

Nuteistieji K. V. ir A. P. apeliaciniais skundais prašo Kauno miesto apylinkės teismo apkaltinamąjį 2012-05-07 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nurodo, kad teismas bylos esmės neatskleidė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai, vertindamas įrodymus, padarė esminius BPK pažeidimus, nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika ir buvo šališkas.

Teismo šališkumas grindžiamas yra teismo reakcija į L. P. ir jo advokato G. Černiausko veiksmus, akivaizdžiai nevienodų standartų kaltinamųjų ir nukentėjusiojo pusėms taikymu, pasireiškusiu tuo, kad, nukentėjusiam ir jo gynėjui be svarbios priežasties neatvykus į bylos nagrinėjimą, bylos nagrinėjimas atidėdamas būdavo be neatvykimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, o, sergančiam kaltinamajam A. P. į posėdį neatvykus iš studijų Škotijoje, teismo jam paskirta buvo bauda.

Taip pat teismo šališkumas grindžiamas yra ir tuo, kad teismas, jų parodymus vertindamas kritiškai, nenurodė, kodėl jų parodymus laiko neobjektyviais ir neatitinkančiais tikrovės, kodėl jų veiksmais L. P. buvo įžeistas ir pažemintas, kuo formaliai nuo Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, EŽTPL konvencijos ir Lietuvos konstitucijos nurašyti straipsniai yra susiję su šia byla bei patvirtina L. P. įžeidimo buvimo faktą.

Pasak apeliantų, teismas kriminalizavo bei pripažino nusikaltimu Naujųjų Metų nakties pokštą, neteisėtai ir, siekimą, puriu sniegu rankomis užkasus L. P. automobilį, pajuokauti, papokštauti bei. ne užgauliai pažeminti, bet pralinksminti L. P., įžeidimu pripažino nepagrįstai. Jau vien tai, kad, automobilio užkasimo naktį jie apie tokį sumanytą iškrėsti pokštą papasakojo ir kitiems pobūvio dalyviams, rodo, kad tuo jie nei įžeisti L. P., nei jį pažeminti, nenorėjo ir nesiekė ir, kad tai buvo tik spontaniškai kilęs pokštas, kurį kiti kartu su jais šventę žmonės, taip jų veiksmus ir suprato. Juokų nesuprato ir dėl to supyko, tik L. P.. Jie, jo atvairuotą automobilį, taip pat ir atkasė. Atkasdami sniegu užkastą automobilį, jie L. P. taip pat nei pažeminti, nei įžeisti nesiekė. Automobilio nei užkasimo, nei atkasimo metu, tyčia iš L. P. niekas nesityčiojo, jo nežemino, neįžeidinėjo ir nesišaipė. Siekimo papokštauti veiksmai, atlikti užkasant automobilį sniegu bei atkasant jį, pagrindo laikyti tokius veiksmus užgauliais ar žeminančiais automobilį atvairavusį asmenį, neduoda. Nesuprastas papokštavimas, pats savaime, nėra ir negali būti laikomas nusikalstama veika, nenustačius ir nepagrindus tyčios, darant šią veiką, pažeminti, įžeisti L. P., buvimo.

Laikydamas automobilio užkasimą L. P. įžeidimu, teismas nuosprendyje nenurodė ir motyvuotai nepagrindė, kodėl sniego ant automobilio užmetimą bei jo nukasimą jis laiko L. P. įžeidimu bei P., pažeminusiu elgesiu. Sureikšminęs L. P. parodymus apie jo turėtą nepasitenkinimą Naujų metų sutikimo suorganizavimo vieta bei tvarka ( L. P. nurodomus netikslumas nurodant jam atstumą iki sodybos, buvusį miegamų vietų stygių, L. P., pasikvietusio į sutikimą dar ir kitus draugus, tariamą nepatogumą prieš juos, jo jautimąsi savo pasikviestus draugus netikslia informacija apgavus), apie jo lūkesčių, sietų su mergina, nepasiteisinimu ( L. P. teigimu, jam patikusi mergina – E., dėl to jį paliko, jų santykiai atšalo) teismas parodė savo šališkumą. Ne tik L. P., bet ir visiems kitiems šventės dalyviams (tame tarpe ir jiems abiems) tikslus atstumas iki Naujųjų metų sutikimo vietos, nebuvo žinomas. Miegojimo vietų niekam iš pobūvio dalyvių taip pat nepritrūko ir, be L. P., niekas daugiau jokių pretenzijų nereiškė. Iš to galima matyti, kad, L. P. lengvai tampa nepatenkintas dėl kiekvieno jam neįtikusio dalyko ar įvykio.

Teismo nuosprendžio argumentai, kad A. P. ir K. V., sužinoję, jog L. P. mergina jį atstūmė ir, žinodami, jog L. P. dėl to pergyvena, nakties metu tyčia užkasė jo automobilį, tam, kad pažeminti ir įžeisti jį, taip pat yra nepagrįsti. E., ir L., kaip mergina ir vaikinas niekada nedraugavo. Jų santykiai buvo tik draugiški, todėl L. P. mergina, kurios jis neturėjo, atstumti jo negalėjo. Tai, kad L. P. patinkanti mergina atsisakė būti jo mergina, pagrindo apkaltinti juos L. P. pažeminimu ir įžeidimu, neduoda.

Nepagrįsta teismo nuosprendyje ir išvada, jog jie L. P. įžeidė tuo, kad „šis įžeidimas tapo žinomas visiems mokyklos draugams“. Jokios tyčios L. P. įžeisti, nebuvo, o tai, kad kai kurios įvykio aplinkybės tapo žinomu mokykloje, lėmė ne automobilio užkasimas bei atkasimas, bet L. P. sulaikymas už prieš juos padarytą nusikaltimą.

Teismas neįvertino ir byloje esančių duomenų apie tai, kad L. P. nuo vaikystės turi rimtų sveikatos problemų, ir dar iki šio naujametinio įvykio ne vieną kartą buvo lankęsis pas psichologus, todėl teismo išvada, kad būtent naujametinis pokštas užkasant bei atkasant automobilį sukėlė L. P. psichologines problemas, taip pat yra nepagrįsta.

Nepadarė jie ir BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, nes (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), nebuvo nei sunaikintas, nei sugadintas tokiu būdu, kad prarastų savo vartojamąsias savybes, nes, šiuo atveju, nėra nustatyti objektyvūs šios nusikalstamos veikos požymiai. Tiek iki užkasimo sniegu, tiek ir po atkasimo, L. P. automobilį eksploatavo bei eksploatuoja ir naudoja pagal tiesioginę paskirtį, nors automobilis, jo teigimu, nėra sutvarkytas iki šiol. Byloje nenustatyta, kad aplipdant mašiną sniegu, jis būtų suvokęs, jog ją galimai sugadins taip, kad su ja nebus galima netgi važiuoti, t. y. jos naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl, nesant nusikaltimo objektyviosios pusės - daikto vartojamųjų savybių praradimo atitinkamu mastu, bei subjektyviosios pusės - tiesioginės ar netiesioginės tyčios sugadinti automobilį, jis negalėjo būti pripažintas kaltu ir pagal BK 187 str. 1 d..

Teismas nevertino ir faktinės aplinkybės, kad L. P. nėra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), savininkas ir jokių įgaliojimų šią transporto priemonę valdyti, o tuo labiau reikšti reikalavimų bylose, neturi.

Byloje taip pat nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad rankomis užkasant automobilį sniegu bei atkasant jį rankomis ir automobiliams skirta valyti šluotele, būtų galima automobiliui tokius subraižymus padaryti. Neįvertinta ir tai, kad sniegą nuo automobilio nukasinėjo ir kiti pobūvio dalyviai.

Neįvertinta teismo liko ir tai, kad automobilis (duomenys neskelbtini) v/n(duomenys neskelbtini), įvykio metu draustas buvo KASKO draudimu, kad, automobiliui esant apdraustam, pirmiausia turi būti kreiptasi į draudimo bendrovę ir, tik negavus išmokos iš draudimo bendrovės, suteikiama teisė tiesiogiai kreiptis į žalą padariusį asmenį. kad bylai dokumentai, patvirtinantys turėtas remonto išlaidas, nepateikti ir, žalos padarymo faktas, neįrodytas, todėl ir ieškinys negalėjo būti priteistas.

Atsikirtimu į nuteistųjų apeliacinius skundus, nukentėjusysis – privatus kaltintojas L. P. prašo A. P. ir K. V. pateiktus apeliacinius skundus, atmesti.

Nurodo, kad apeliaciniuose skunduose išvada, jog automobilio užkasimas sniegu nėra tiesiogiai nukreiptas prieš asmenį, nelogiška, nes K. V. ir A. P. veiksmai buvo nukreipti būtent prieš tą automobilį, su kuriuo atvažiavęs buvo jis. Jo automobilio pasirinkimas ir užkasimas jo sniegu, rodo apeliantų tikslą viešai kitų asmenų akivaizdoje pažeminti jo garbę ir orumą bei taip jį įžeisti. Jam visiškai neaišku, kodėl, siekiant prajuokinti susirinkusius į sodybą asmenis, buvo pasirinktas būtent jo brolio automobilis. Siekdami prajuokinti kitus asmenis, jie galėjo pasirinkti ir užkasti savo automobilį. K. V. ir A. P. veikimas, užkasant jo automobilį, rodo užgaulų apeliantų veiksmų pobūdį, siekimą pirmiausia ne prajuokinti susirinkusius asmenis, tarp jų ir jį, o įžeisti šį asmenį, nes, būtent suvokimas, kad L. P. yra nusiminęs ir išankstinis K. V. ir A. P. susitarimas veikti nusikalstamai, rodo intelektinį tiesioginės tyčios momentą apeliantų veiksmuose.

Apeliantų suvokimas, kad L. P., neva, turi sveikatos problemų ir lankosi pas psichologą, turėjo suponuoti K. V., jog bet kokie užgaulūs veiksmai gali įžeisti L. P., tačiau net ir supratęs tai, K. V. savo tolimesniais veiksmais bendrininkaudamas su A. P. išreiškė savo valią veikti nusikalstamai ir žeminti L. P. garbę ir orumą.

K. V. ir A. P. veiksmai, subraižant automobilį „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertintini kaip automobilio vertės sumažėjimas. Dėl to automobilis iš dalies tampa netinkamu naudoti pagal tikslinė paskirtį. todėl K. V. ir A. P. veiksmai, kai buvo sugadinta svetimo turto išvaizda, privalo būti kvalifikuotini, kaip nusikalstami pagal BK 187 str. 1 d. Šiuo atveju, yra visiškai nesvarbu, kam nuosavybės teise priklausė automobilis „(duomenys neskelbtini)" valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu minėtu automobiliu faktiškai naudojosi L. P., todėl teismas tinkamai nukentėjusiuoju-privačiu kaltintoju pripažino L. P..

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami pilnai, apkaltinamasis teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

- L. P. duotais parodymais apie tai, kad jo automobilį apeliantai sniegu užkasė, o po to, jam reikalaujant atkasė, siekdami jį pažeminti, paniekinti ir įžeisti, kad, po įvykio jis, automobiliu sugrįžęs į Kauną, po namus išvežiojęs draugus ir, pastatęs automobilį prie parduotuvės „Š“, pamatė kaltinamųjų padarytus automobilio subraižymus;

- nuteistųjų K. V. ir A. P. parodymais apie tai, kad Naujųjų Metų šventimo metu sugalvoję iškrėsti pokštą, jie abu rankomis lauke buvusiu puriu sniegu apdėjo L. P. mašiną. Šiuo veiksmu jie nei įžeisti, nei pažeminti L. P. nenorėjo ir nesiekė. L. P. supykus ir pareikalavus automobilį atkasti, vienas jų rankomis, o kitas šluotele, skirta automobiliui valyti, ją atkasė. Pradžioje, atkasti automobilį jiems padėjo ir jų draugai, kuriuos L. P., nuvijęs ir reikalavęs, kad sniegą nuo automobilio nukastų tik jie abu. Draugams nustojus automobilį atkasinėti, tai baigė daryti jie abu. Nei atkasdami rankomis ir šluotele, nei užkasdami jį sniegu rankomis, automobilio subraižyti jie negalėjo;

- liudytojos O. V. parodymais apie tai, kad po Naujųjų Metų šventės sniegu užkastą L. P. automobilį atkasinėjant beveik visiems pobūvio dalyviams, L. P. pyko ir, reikalaudamas, kad automobilį atkastų tik K. V. ir A. P., kitus nuvijo. Užkasto automobilio vaizdas buvęs juokingas, tad jie, suprasdami tai kaip pokštą, juokėsi. K. V. ir A. P. automobilį atkasinėjo rankomis, o po to vienas jų atsinešė šluotelę ir ja nuo automobilio valė sniegą. L. P. niekas neįžeidinėjo ir iš jo nesišaipė.

- liudytojos E. V. parodymais apie tai, kad K. V. ir A. P. sniegu užkasdami L. P. automobilį, norėjo papokštauti. Apie tai, kad automobilį jie užkasė sniegu, abu pasakė jai ir dar porai dalyvių. Priėję prie užkastos mašinos, pobūvio dalyviai juokėsi, nes užkasto automobilio forma buvo juokinga. Atėjęs ir pamatęs tai, L. P. labai supyko, nuėjęs, iš A. P. automobilio paėmė raktelius ir pasakė, kad, kol kaltinamieji mašinos neatkas, raktelių negaus. Mašina atkasinėjama buvo rankomis. Vėliau A. P. nuėjęs pasiėmė iš mašinos jai valyti skirtą šluotelę. Iš L. P. niekas nesišaipė ir mašinos tyčia niekas nebraižė;

- liudytojos A. K. parodymais apie tai, kad 2011 m. sausio 1 d. ji matė sniegu užkastą automobilį. Nukasinėjant sniegą, girdėjo ginčą, girdėjo, vienus keikiantis, kitus juokiantis, matė, kad vieni atkasinėjo automobilį, o kiti stovėjo šalia. L. P. buvo atėmęs automobilio raktelius. Kuo automobilį atkasinėjo, ji nematė. Pusvalandžio bėgyje, jaunimas iš sodybos išvažiavo;

- 2011 m. sausio 13 d. automobilio vertinimo ataskaita, nustačiusia, kad, automobilio atkūrimo kaštai yra 1480 lt;

Šių aprašytų faktinių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad, K. V. ir A. P. neprisipažinimą kaltais pagal BK 155 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. jis vertina kritiškai, kad, faktiniai duomenys (kurie konkrečiai ir kodėl, nenurodyta) leidžia teismui neabejotinai teigti, jog, savo neteisėtais veiksmais L. V. bei A. P. įžeidė ir pažemino nukentėjusį L. P., taip pat tyčia sugadino jo turtą, nes, jie su nukentėjusiu labai geri draugai nebuvo..., vienas pas kitą lankėsi retai..., L. P. į Naujųjų Metų šventę pakviestas buvo tik po to, kai kiti joje dalyvauti atsisakė..., L. P. nurodė netikslų atstumą iki sodybos, kurioje planavo švęsti..., prieš tai buvo L. P. patikinę, kad šis ten turės atskirą kambarį, bet atvykus, visiems miegamų vietų nepakako ir todėl šventimo vietoje draugus pasikvietęs L. P., jautėsi nepatogiai prieš juos ir prieš merginą, kuriai buvo rodęs dėmesį, ... o ši būti jo drauge, atsisakė.

Pagal BK 155 str. 1 d. atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų.

- įžeidimu veiksmu laikomas yra žeminantis poelgis nukentėjusio akivaizdoje (viešas spjūvis, nepadorus gestas);

- įžeidimu žodžiu ar raštu, laikomi yra neigiami, užgaulūs atsiliepimai apie nukentėjusio asmenybę, jo savybes;

- užgaulumu, laikomi yra akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams veiksmai ar vertinimai (spjūvis į veidą, tampymai už įvairų kūno vietų, , antausis, nepadorūs gestai, apliejimas fekalijomis ir pan.).

Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y., kaltininkui suvokiant užgaulų bei žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir norint jį pažeminti.

K. V. ir A. P. pagal BK 155 str. 1 d. teismo nuteisti yra už tai, kad jie tyčia L. P. automobilį BMW užkasdami sniegu, po to, L. P. pareikalavus užkastą automobilį rankomis nuvalyti, jį atkasdami rankomis ir šluotele, skirta automobiliui valyti, demonstravo prieš L. P. savo pranašumą, pažemino L. P. kitų asmenų akivaizdoje, jį įžeidė, nes šis įžeidimas tapo žinomas visiems mokyklos draugams.

Iš konstatuotos padaryta nusikalstamos veikos padarymo aprašymo matyti, kad K. V. ir A. P. teismo kaltais pripažinti yra už jų atliktus veiksmus, t.y., už automobilio užkasimo sniegu ir už jo atkasimo veiksmų atlikimą, kuriems, pasak teismo, tapus žinomais visiems mokyklos draugams, L. P. buvo įžeistas K. V. ir A. P. demonstruojant pranašumą prieš L. P..

Tokia teismo išvada akivaizdžiai yra nepagrįsta ir neteisinga.

Kaip minėta, įžeidimu veiksmu laikomas yra ne bet koks, o tik nukentėjusio akivaizdoje padarytas nukentėjusį žeminantis poelgis. Įžeidimas veiksmu visada padaromas užgaulia forma

Automobilio užkasimo sniegu veiksmo atlikimo nei L. P., nei kiti asmenys, nematė, tad šis veiksmas viešai atliktas nebuvo. O ir pats automobilio užkasimo sniegu veiksmas, siekiant Naujametinę naktį papokštauti, nekonstatavus tyčios įžeisti L. P. buvimo, nėra įžeidžiantis , tad pagrindo abiejų apeliantų veiksmus, atliktus užkasant L. P. automobilį sniegu, laikyti L. P. įžeidimu, nėra.

Automobilio atkasimas iš po sniego, nors vykdomas ir buvo matant L. P. bei kitiems asmenims, t.y., viešai, tačiau daroma tai buvo paties L. P. reikalavimu.Tai patvirtina ne tik abiejų apeliantų, bet ir liudytojų bei paties L. P. parodymai apie tai, kad, L. P., savavališkai ištraukęs iš A. P. automobilio raktelius, pasakė gražinsiąs juos tik po jo automobilio atkasimo ir, atkasus automobilį, taip padarė. Pažymėtina dar ir tai, kad, automobilio atkasime, be abiejų apeliantų, iki L. P. uždraudimo jiems tai daryti, dalyvavo ir kiti naujametinio pobūvio dalyviai, kurių veiksmų, atkasant automobilį, jis įžeidimu, nelaiko, tad, nenustačius tyčios L. P. įžeisti, buvimo, K. V. ir A. P. vykdytą automobilio atkasimo iš po sniego veiksmą laikyti L. P. įžeidžiančiu, pagrindo taip pat nebuvo. Būtent todėl nepagrįstos yra ir teismo padarytos išvados, jog K. V. ir A. P. veiksmais, rodančiais L. P. įžeidimą, yra K. V. ir A. P. atlikti automobilio užkasimo sniegu, veiksmas bei, L. P. reikalaujant, jų atliktas užkasto sniegu automobilio atkasimo veiksmas.

L. P. nepasitenkinimas per dideliu atstumu iki pobūvio vietos, jam atskiro kambario pobūvio vietoje, nebuvimas, nepasiteisinę jo lūkesčiai dėl jam patikusios merginos ir t.t., taip pat nėra jo įžeidimas. Tokias pat, kaip ir L. P., sąlygas pobūvyje turėjo visi pobūvio dalyviai. Pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai rodo, kad juos naujametinio pobūvio aplinkybės, tenkino

L. P. skundo pirmos instancijos teismui bei teisme jo duoti parodymai apie tai, kad abu apeliantai iš jo buvo šaipėsi, jį žemino, įžeidinėjo, jokiais faktiniais duomenimis, nepatvirtinti. Pirmos instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai rodo, kad iš L. P. šaipomasi nebuvo, kad jis žeminamas, niekinamas, įžeidinėjamas, taip pat nebuvo ir, kad pobūvio dalyvių juoką kėlė vien tik buvęs juokingas užkasto sniegu automobilio vaizdas, tad neginčytinai akivaizdu, jog, šiuo konkrečiu atveju apeliantai pagal BK 155 str. 1 d. pripažinti kaltais ir nuteisti yra nepagrįstai ir todėl nuosprendis naikinamas, o jie išteisinami, nepadarius veikos, turinčios BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Nepagrįstai apeliantai pripažinti kaltais ir pagal BK 187 str. 1 d.

BK 187 str. 1 d. atsakomybę numato tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Sunaikintu turtas laikomas tada, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį(dėl sunaikinimo turto nebelieka arba jis praranda savo vartojamąsias savybes bei ekonominę vertę ir nebegali būti panaudotas pagal paskirtį, arba lieka tik turto dalis, kurios atstatymui reikalingos lėšos, viršijančios pirminę to daikto vertę, arba, nors turtas ir nepažeidžiamas, bet jis nustoja egzistuoti kaip turtas.

Sugadintu turtas laikomas tada, kai dėl turto savybių praradimo laipsnio, turto vertei sumažėjus, jis tampa iš dalies nebetinkamas naudotis juo pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios tokio turto savybės gali būti atkurtos.

BK 187 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas gali būti labai įvairiais būdais ir susijęs gali būti su įvairiais padariniais. Požymiai, apibūdinantys veikimo būdą bei padarytos žalos dydį yra vertinamieji, todėl juos būtina buvo ne tik nustatyti, bet ir pagal konkrečias bylos aplinkybes, įvertinti juos. Teismas tai ignoravo.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas yra konstatavęs, kad K. V. ir A. P. užkasdami sniegu bei atkasdami iš po sniego rankomis ir šluotele, skirta automobiliui valyti, subraižė L. P. broliui priklausančio automobilio dešinės pusės galinių durelių stiklą ir aplink stiklą einančią chromuotą juostą, dešinės pusės užpakalines dureles, degalų užpylimo bako dangtelį, dešinės pusės galinį sparną ir dešinės pusės stogo galinę atramą, sugadino turtą.

Duomenų byloje, kad iki užkasimo sniegu automobilis apibraižytas nebuvo, nėra. 2011 m. sausio 13 d. aktu konstatuotas automobiliui padarytų subraižymų padarymo ne tik konkretus laikas, bet ir konkretus būdas, nenustatyti ir jokiais faktiniais duomenimis, nepatvirtinti. K. V. ir A. P. parodymai apie tai, kad, Naujųjų metų naktį pokštaudami, automobilį jie puriu sniegu užkasė rankomis, o atkasinėjo ir rankomis, ir šluotele bei, kad automobilio atkasinėjime dalyvavo ir kiti pobūvio dalyviai, nepaneigti. Duomenų, patvirtinančių, kad automobilio stiklas, chromuota juosta bei automobilio paviršius subraižyti buvo tik rankomis ar tik šluotele, skirta automobiliui valyti, ar ir rankomis, ir šluotele, automobiliui valyti, byloje taip pat nėra.

Pažymėtina ir tai, kad, subjektyvioji BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo pusė pasireikšti turi tik tyčios buvimu, tad, šios kategorijos bylose faktiniais duomenimis turi būti patvirtina, kad, būtent R. V. ir A. P. automobilį subraižė, kokiu konkrečiu būdu ir kada jie tai padarė, kad, braižydami automobilį jie savo veikos pavojingumą suvokė, numatė, kad jų veiksmais automobilis bus subraižytas ir tokių pasekmių norėjo arba sąmoningai leido joms atsirasti. Teismas BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės K. V. ir A. P. veiksmuose buvimo, nenustatė. Faktinių duomenų, kurie leistų subjektyviosios pusės buvimą K. V. ir A. P. veiksmuose pagrįsti, byloje nėra.

Būtinu BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymiu yra veikos, pasekmės ir priežasties ryšio buvimo nustatymas, tačiau teismas jo, nenustatė. Faktinių duomenų, kurie patvirtintų veikos, pasekmės ir priežasties buvimą K. V. ir A. P. inkriminuotoje veikoje, byloje taip pat nėra.

K. V. ir A. P. kaltės, padarius BK 187 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, jokiems faktiniams duomenimis motyvuotai nepagrindus, konstatavimas, kad, automobilį užkasus sniegu ir po to jį atkasant, jis buvo subraižytas ir, kad iki įvykio, automobilis sužalotas nebuvo, yra deklaratyvus, todėl teismo nuosprendis ir šioje dalyje akivaizdžiai yra ir neteisėtas, ir nepagrįstas, tad taip pat yra naikinamas, o K. V. ir A. P. išteisinami, nepadarius veikos, turinčios BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių.

Kaltinimams dėl K. V. ir A. P. nepasitvirtinus bei konstatavus pagrindą išteisinamojo nuosprendžio priėmimui, kiti apeliacinių skundų teiginiai, nenagrinėjami ir nevertinami.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Apeliacinius skundus tenkinti pilnai.

2012 m. gegužės 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo K. V. ir A. P. pripažinti kaltais pagal BK 155 str. 1 d., 187 str. 1 d., panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

K. V. ir A. P. pagal BK 155 str. 1 d. bei 187 str. 1 d. išteisinti, nepadarius jiems nusikalstamų veikų, turinčių BK 155 str. 1 d., 187 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių.

L. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis galutinis ir kasacine tvarka, neskundžiamas.