Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-16 · Administracinė byla Nr. I-8241-596/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-16
Bylos Nr.
I-8241-596/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08026-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8241-596/2015(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08026-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. P. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 80 000 Lt neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2013-04-25 iki 2013-12-18 (skundo teismui padavimo dienos).

Nurodo, kad nuo 2012-10-15 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K). Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu jam priteisė neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2012-10-15 iki 2013-04-24 dėl jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tačiau pareiškėjas ir toliau nuo 2013-04-25 buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 150, 113, 372, 337, 309, 104, 121, 280, 262, 321, kurių plotas apie 8 m², kartu dar su kitais trimis asmenimis, iš viso kamerose buvo 4 asmenys. Dėl kameros ploto trūkumo jam pablogėjo sveikata, paūmėjo žvynelinė, nerimas, dėl įtampos sutriko miegas, dėl to kreipėsi į gydytojus ir jam buvo paskirtas gydymas, kuris nepadėjo, tačiau daugiau vaistų nebuvo skirta. Taip pat nurodo, kad kamerose sienų dažai atsilupę, yra grybelis, drėgna, tvanku, apšvietimas netinkamas. Pažymėjo, kad kameroje buvo laikomas kartu su ŽIV infekuotais asmenimis, dėl to taip pat patyrė nepatogumų, baimę užsikrėsti ŽIV. Po etapavimo kartu su kitais asmenimis buvo laikomas iki 6 valandų ankštose vienvietėse kamerose. Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovė atsiliepime nurodydama argumentus dėl laikymo sąlygų atitikimo teisės aktų reikalavimams klaidina teismą, kadangi sanitarinis mazgas kameroje įrengtas nesilaikant galiojančių teisės aktų, teisės aktuose numatytas nuteistiesiems ir suimtiesiems skiriamas inventorius dažnai neatitinka nustatytų reikalavimų, žemina žmogaus orumą, išduodama patalynė, tualetinis popierius nėra pakankami. Administracija neišduoda nuteistiesiems ir suimtiesiems priemonių indams plauti, taip pat priemonių tinkamai prižiūrėti švarą kamerose. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė nepatogumus, stresą, pažeminimą, todėl prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 8 000 Lt (b. l. 1, 71).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Atkreipė dėmesį, kad tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Dalį laiko pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954. Tačiau šis skaičius nuolat viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas taip pat kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji, o reikalingas inventorius ir priemonės yra išduodami į kameras. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka minėtus darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją ir pan. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus.

Taip pat nurodo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (b. l. 20-27).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. P. į Lukiškių TI-K iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Utenos areštinės atvyko 2013-04-22 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas – 7,38 m², kurioje ryte buvo 3, vakare – 2 asmenys (asmeniui teko 2,46 m² ploto); nuo 2013-04-23 iki 2013-04-28 buvo laikomas kameroje Nr. 337, kurios plotas – 7,69 m², kameroje šiuo laikotarpiu kartu buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų (asmeniui teko nuo 1,92 m² iki 3,84 m² ploto); 2013-04-29 išvyko į Utenos AVPK Utenos areštinę; 2013-05-03 atvyko ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, kurios plotas – 7,31 m², kurioje ryte buvo 1, vakare – 2 asmenys (asmeniui teko 3,65 m² ploto); 2013-05-04 ir 2015-05-05 kameroje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,65 m² ploto); 2013-05-06 perkeltas į kamerą Nr. 327, kurios plotas – 7,65 m², kurioje buvo laikomas iki 2013-05-15 (asmeniui teko nuo 1,91 m² iki 2,55 m² ploto); 2013-05-16 išvyko į Marijampolės AVPK Marijampolės areštinę; 2013-05-23 atvyko ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas – 7,38 m², kurioje ryte buvo 2, vakare – 3 asmenys (asmeniui teko 2,46 m² ploto); 2013-05-24 perkeltas į kamerą Nr. 337, kurios plotas – 7,69 m², kurioje buvo laikomas iki 2013-05-27, kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,56 m² ploto); 2013-05-28 išvyko į Alytaus AVPK Alytaus areštinę; 2013-06-04 atvyko ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112A, kurios plotas – 6,34 m², kurioje ryte buvo 1, vakare – 4 asmenys (asmeniui teko 1,58 m² ploto); 2013-06-05 išvyko į Panevėžio AVPK Panevėžio areštinę; 2013-06-14 atvyko ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurios plotas – 7,48 m², kurioje buvo 4 asmenys, šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-06-16 (asmeniui teko 1,87 m² ploto); 2013-06-17 perkeltas į kamerą Nr. 150, kurios plotas – 7,56 m², kurioje buvo laikomas iki 2013-06-25 (kameroje buvo 2-4 asmenys, asmeniui teko nuo 1,89 iki 2,52 m² ploto); 2013-06-26 išvyko į Utenos AVPK Utenos areštinę; 2013-06-28 atvyko ir buvo uždarytas į kamerą nr. 113, kurios plotas – 6,43 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,21 m² ploto), šioje kameroje buvo laikomas nuo 2013-06-29 iki 2013-06-30, kameroje kartu buvo 2-3 asmenys (asmeniui teko nuo 2,14 iki 3,21 m² ploto); 2013-07-01 perkeltas į kamerą Nr. 150, kurios plotas – 7,56 m², kurioje buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų (asmeniui teko nuo 1,89 iki 3,78 m² ploto), šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-07-15; 2013-07-16 perkeltas į kamerą Nr. 172, kurios plotas – 7,94 m², kurioje buvo laikoma 3-4 asmenys (asmeniui teko nuo 1,98 m² iki 2,64 m² ploto), šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-07-21; 2013-07-22 išvyko į Utenos AVPK Utenos areštinę; 2013-07-29 atvyko ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,46 m² ploto); 2013-07-30 perkeltas į kamerą Nr. 315, kurios plotas – 7,30 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,30 m² plotas), šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-08-05, kameroje buvo 2-3 asmenys (asmeniui teko nuo 2,43 iki 3,65 m² ploto); 2013-08-13 perkeltas į kamerą Nr. 337, kurioje buvo laikomas iki 2013-08-21, kurios plotas – 7,69 m², kurioje buvo laikomi 3-4 asmenys (asmeniui teko nuo 1,92 iki 2,56 m² ploto (2013-08-13 kameroje buvo 1 asmuo, asmeniui teko 7,69 m² ploto); 2013-08-22 perkeltas į kamerą Nr. 315, kurios plotas – 7,30 m², kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,43 m² ploto); 2013-08-23 perkeltas į kamerą Nr. 342, kurioje buvo laikomas iki 2013-09-02, kurios plotas – 8,10 m², kurioje buvo 2-4 asmenys (asmeniui teko nuo 2,02 iki 4,05 m² ploto); 2013-09-03 išvyko į Alytaus AVPK Lazdijų areštinę; 2013-09-10 atvyko ir buvo uždarytas į kamerą nr. 119, kurios plotas – 7,31 m², kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,43 m² ploto); 2013-09-11 perkeltas į kamerą Nr. 342, kurios plotas – 8,10 m², kurioje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (asmeniui teko 2,02 m² ploto), šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-09-15, kameroje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 2,02 m² ploto); 2013-09-16 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-09-17 atvyko ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 315, kurios plotas – 7,30 m², kurioje buvo 4 asmenys, joje buvo laikomas iki 2013-09-19 (asmeniui teko 1,82 m² ploto); 2013-09-20 buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurioje buvo laikomas iki 2013-09-22, kameroje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,42 m² ploto); 2013-09-23 išvyko į Utenos AVPK Utenos areštinę; 2013-09-25 grįžo ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, kurios plotas – 7,38 m², kameroje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,46 m² ploto); 2013-09-26 perkeltas į kamerą Nr. 342, kurios plotas – 8,10 m², kurioje buvo laikomas iki 2013-09-30, kameroje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 2,02 m² ploto, 2013-09-26 asmeniui teko 2,7 m² ploto); 2013-10-01 išvyko į Alytaus AVPK Lazdijų areštinę; 2013-10-10 grįžo ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 342, kurios plotas – 8,10 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 4,05 m² ploto); 2013-10-10 perkeltas į kamerą Nr. 315, kurios plotas – 7,30 m², kurioje buvo laikomas iki 2013-10-13, kameroje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,82 m² ploto); 2013-10-14 perkeltas į kamerą Nr. 280, kurios plotas – 7,82 m², kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,91 m² ploto), 2013-10-15 kameroje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 1,95 m² ploto); 2013-10-16 išvyko į Utenos AVPK Utenos areštinę; 2013-10-21 atvyko ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110, kurioje buvo 2 asmenys (asmeniui teko 3,74 m² ploto); 2013-10-22 perkeltas į kamerą Nr. 321, kurioje buvo 3 asmenys, kameros plotas – 7,70 m², kurioje buvo 3 asmenys (asmeniui teko 2,56 m² ploto); 2013-10-23 išvyko į Utenos AVPK Utenos areštinę; 2013-10-28 atvyko ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, kurios plotas – 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,38 m² ploto); 2013-10-29 perkeltas į kamerą Nr. 309, kurioje buvo laikomas iki 2013-11-27, kameros plotas – 7,72 m², kameroje buvo laikomi2-4 asmenys (asmeniui teko nuo 1,93 m² iki 3,86 m² ploto); 2013-11-28 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių; 2013-12-06 atvyko ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas – 7,45 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,45 m² ploto); 2013-12-07 perkeltas į kamerą Nr. 262, kurios plotas – 7,86 m², kurioje buvo laikomas iki 2013-12-18, kameroje buvo 2-4 asmenys (asmeniui teko nuo 1,90 m² iki 3,93 m² ploto); 2013-12-19 išvyko į Kybartų pataisos namus (b. l. 20-27).

Per visą pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, išskyrus laikotarpius: 2013-04-24, nuo 2013-05-03 iki 2013-05-05, nuo 2013-07-01 iki 2013-07-04, nuo 2013-08-01 iki 2013-08-03, 2013-08-07, nuo 2013-08-09 iki 2013-08-13, 2013-08-23, nuo 2013-08-26 iki 2013-08-27, nuo 2013-09-20 iki 2013-09-23, 2013-10-10, 2013-10-14, 2013-10-21, 2013-10-28, nuo 2013-11-07 iki 2013-11-12, nuo 2013-11-14 iki 2013-11-15, 2013-12-06 ir nuo 2013-12-13 iki 2013-12-18, taip pat kai buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K: 2013-04-29 iki 2013-05-02, nuo 2013-05-16 iki 2013-05-22, nuo 2013-05-28 iki 2013-06-03, nuo 2013-06-05 iki 2013-06-13, nuo 2013-06-26 iki 2013-06-28, nuo 2013-07-22 iki 2013-07-29, nuo 2013-09-03 iki 2013-09-09, 2013-09-16, nuo 2013-09-23 iki 2013-09-24, nuo 2013-10-01 iki 2013-10-09, nuo 2013-10-16 iki 2013-10-20, nuo 2013-10-23 iki 2013-10-27, nuo 2013-11-28 iki 2013-12-05 ir 2013-12-19, jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose.

Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y., kad per laikotarpį nuo 2013-04-25 iki 2013-12-18 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose, kuriose buvo tvanku, drėgna, blogas apšvietimas, sienų dažai atsilupę, sanitarinis mazgas neatitiko nustatytų reikalavimų, nebuvo išduotas reikiamas kiekis patalynės bei tualetinio popieriaus, neišduodamos priemonės švarai ir tvarkai palaikyti.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 19 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje, tačiau nustatytas įpareigojimas sudaryti sveikatai saugią gyvenamąją aplinką (6 p.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3.6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus laikotarpius: 2013-04-24, nuo 2013-05-03 iki 2013-05-05, nuo 2013-07-01 iki 2013-07-04, nuo 2013-08-01 iki 2013-08-03, 2013-08-07, nuo 2013-08-09 iki 2013-08-13, 2013-08-23, nuo 2013-08-26 iki 2013-08-27, nuo 2013-09-20 iki 2013-09-23, 2013-10-10, 2013-10-14, 2013-10-21, 2013-10-28, nuo 2013-11-07 iki 2013-11-12, nuo 2013-11-14 iki 2013-11-15, 2013-12-06 ir nuo 2013-12-13 iki 2013-12-18, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, taip pat kai buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K: 2013-04-29 iki 2013-05-02, nuo 2013-05-16 iki 2013-05-22, nuo 2013-05-28 iki 2013-06-03, nuo 2013-06-05 iki 2013-06-13, nuo 2013-06-26 iki 2013-06-28, nuo 2013-07-22 iki 2013-07-29, nuo 2013-09-03 iki 2013-09-09, 2013-09-16, nuo 2013-09-23 iki 2013-09-24, nuo 2013-10-01 iki 2013-10-09, nuo 2013-10-16 iki 2013-10-20, nuo 2013-10-23 iki 2013-10-27, nuo 2013-11-28 iki 2013-12-05 ir 2013-12-19, pareiškėjui nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m²), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas adm. byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas adm. byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 20-27), matyti, kad bendrai apskaičiavus laikotarpį (nuo 2013-04-25 iki 2013-12-18 įskaitytinai) bei išskaičiavus dienas, kai vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, taip pat kai pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, likusią laikotarpio dalį – 165 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir teiginiai, kad kalinamas tokiomis sąlygomis patyrė nepatogumus, papildomą diskomfortą, yra įrodytas.

Pareiškėjas taip pat skunde teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas ginčijamu laikotarpiu, buvo tvanku, drėgna, blogas apšvietimas, sienų dažai atsilupę, sanitarinis mazgas neatitiko nustatytų reikalavimų, nebuvo išduotas reikiamas kiekis patalynės bei tualetinio popieriaus, neišduodamos priemonės švarai ir tvarkai palaikyti.

Pažymėtina, kad Pagal KD prie TM 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), nustatančių tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, 14 p. nustatyta, kad kameroje turi būti: langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele; išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną; dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Kamerose gali būti įrengiami elektros instaliacijos kištukiniai lizdai. Elektros laidai montuojami paslėptuoju būdu, įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai; vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas); sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas; pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba; natūralus arba mechaninis vėdinimas; patalpos šildymo įranga.

Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 58 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi, o 62 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (nuo 2012-05-28 – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“), kuri įsipareigojusios atlikti patalpų priežiūrą bei einamuosius profilaktinius patikrinimus 1 kartą per mėnesį; pagal turimus finansinius resursus, Lukiškių TI-K, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas, abejoti atsakovės atstovo atsiliepime pateiktais paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Taip pat Lukiškių TI-K 2014-02-27 pažymoje yra nurodęs, koks inventorius ir baldai yra kamerose, kuriose ginčijamu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nurodyta, kad kameros yra vėdinamos natūraliu būdu – per langą. Taip pat kamerose, kuriose buvo laikomas R. P., yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kuri atitverta nuo likusios kameros ploto 1,5 m pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, įrengtas praustuvas, ir tai atitinka higienos normos reikalavimus (b. l. 28).

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje yra pateikęs Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-12-23 raštą Nr. 13.15-(2.1)-2-6379 į pareiškėjo 2013-11-26 prašymą, kuriame yra nurodyta, kad 2013-12-11 atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę dėl higieninių sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų dėl apšvietimo, santykinės oro drėgmės, ventiliacijos nenustatyta (b. l. 96-97).

Kitų skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nėra konkretizavęs, nėra pateikęs jas patvirtinančių įrodymų, todėl jos vertinamos kaip nepakankamos pažeidimui konstatuoti. Atsakovė taip pat nurodo, kad už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji, kuriems kameros tvarkai ir švarai palaikyti išduodamos reikalingos priemonės, netikėti atsakovės teiginiais teismas neturi pagrindo. Byloje nėra pateikta duomenų, tokių nepateikė ir pareiškėjas, patvirtinančių, kad jis buvo laikomas kamerose kartu su ŽIV sergančiais asmenimis, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad jį laikant kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų, jam paūmėjo odos liga žvynelinė, prasidėjo nemiga, dėl to kreipėsi į gydytojus. Iš byloje pateiktų pareiškėjo ligos istorijos išrašų ginčui aktualiu laikotarpiu matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2012-10-16 ir buvo apžiūrėtas gydytojų, nurodė, kad turi psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotikus (b. l. 150, 152), užfiksuota, kad skundėsi bėrimais ir pleiskanojimu alkūnėse, kitose kūno vietose, taip pat nurodyta, kad prieš 6 ar 7 metus sirgo psariaze (b. l. 153-154). Iš ligos istorijos matyti, kad pareiškėjui periodiškai buvo skiriamas gydymas nuo psariazės, fiksuota, kad 2013-06-20 pleiskanojimas išnyko, psariazės regresija (b. l. 158), 2013-09-30 nurodyti odos bėrimai alkūnių ir kelių srityje (b. l. 161), 2013-11-18 – psariaziniai bėrimai regresuoja (b. l. 164). Pareiškėjui taip pat buvo skirti vaistai nuo nemigos. Taigi, kaip matyti iš pareiškėjo ligos istorijos, pareiškėjas dar iki atvykstant į Lukiškių TI-K sirgo psoriaze (žvyneline), pareiškėjo teiginiai, kad būtent dėl jo laikymo kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų (drėgmės, blogos ventiliacijos ir apšvietimo) paūmėjo žvynelinė, nepagrįsti, kadangi nenustatyta, kad kamerų būklė neatitiko teisės aktų reikalavimų, tačiau tai, kad pareiškėjas buvo laikomas itin mažose kamerose, galėjo pareiškėjui sukelti neigiamas emocijas, stresą, ir tai galėjo būti priežastimi ligai (žvynelinei) paūmėti.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).

Pareiškėjas prašo priteisti 80 000 Lt (23 169,60 Eur) neturtinę žalą, kai jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m²).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas ne kartą yra nurodęs, kad minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą).

EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nepaprastai didelis kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios” EŽTK 3 straipsnio požiūriu (2005 m. balandžio 7 d. sprendimas Karalevičius prieš Lietuvą, 2012 m. sausio 10 d. sprendimas Ananyev ir kiti prieš Rusiją). Tais atvejais, kai pareiškėjams teko mažiau negu trys kvadratiniai metrai grindų ploto, kameros perpildymas turi būti laikomas toks didelis, kad savaime pateisina EŽTK 3 straipsnio pažeidimą (2011 m. sausio 20 d. EŽTT sprendimas Mandic ir Jovic prieš Slovėniją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimas Ananyev ir kiti prieš Rusiją ir juose nurodytą teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju nors byloje ir nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, tačiau faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, yra pagrindas teigti, kad byloje nustatytos aplinkybės, trunkamasis pažeidimo pobūdis, jo trukmė (165 dienos), tai, kad didesnę laiko dalį pareiškėjui teko 1,58 m², 1,87 m², 1,92 m², 2,14 m², 2,55 m² minimalaus gyvenamojo ploto (b. l. 20-27), sudaro pagrindą konstatuoti, kad toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (2015-05-15 nutartis adm. byloje Nr. A-128-858/2015 ir kt.) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo gydymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus. Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).

Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, iš viso 165 dienos, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 1 100 Eur neturtinės žalos dydis laikotarpiu nuo 2013-04-25 iki 2013-12-18, išskyrus laikotarpius: 2013-04-24, nuo 2013-05-03 iki 2013-05-05, nuo 2013-07-01 iki 2013-07-04, nuo 2013-08-01 iki 2013-08-03, 2013-08-07, nuo 2013-08-09 iki 2013-08-13, 2013-08-23, nuo 2013-08-26 iki 2013-08-27, nuo 2013-09-20 iki 2013-09-23, 2013-10-10, 2013-10-14, 2013-10-21, 2013-10-28, nuo 2013-11-07 iki 2013-11-12, nuo 2013-11-14 iki 2013-11-15, 2013-12-06 ir nuo 2013-12-13 iki 2013-12-18, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, taip pat kai buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K: 2013-04-29 iki 2013-05-02, nuo 2013-05-16 iki 2013-05-22, nuo 2013-05-28 iki 2013-06-03, nuo 2013-06-05 iki 2013-06-13, nuo 2013-06-26 iki 2013-06-28, nuo 2013-07-22 iki 2013-07-29, nuo 2013-09-03 iki 2013-09-09, 2013-09-16, nuo 2013-09-23 iki 2013-09-24, nuo 2013-10-01 iki 2013-10-09, nuo 2013-10-16 iki 2013-10-20, nuo 2013-10-23 iki 2013-10-27, nuo 2013-11-28 iki 2013-12-05, t. y. už 165 kalinimo dienas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nustatytos normos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus savo procesiniuose sprendimuose ne kartą pažymėjo, jog aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinės bylos Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-122/2010, Nr. A756-116/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 100 Eur (vieną tūkstantį šimtą eurų) neturtinę žalą.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė