Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-01 · Byla Nr. 2SA-38-881/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-01
Bylos Nr.
2SA-38-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-04055-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
V. Z.
Suinteresuotas asmuo
UAB „General Financing“
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-38-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04055-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 128.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5255-934/2012 pagal pareiškėjo V. Z. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo – UAB „General Financing“, kuria pareiškėjo skundas netenkintas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas V. Z. antstolei B. P. pateikė skundą dėl jos veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės paskaičiuotas papildomas 25 Lt išlaidas, susijusias su patvarkymo vykdymu, kompensuoti lėšų praradimus (išlaidas už banko paslaugas, atliekant priverstinį pavedimą, bei už lėšų įskaitymą), atsiradusius dėl antstolės inicijuotų veiksmų – 10,80 Lt, ir banko komisinius už lėšų įskaitymą už šį pavedimą pagal faktiškai galiojančias SEB banko paslaugų įkainius pavedimo dieną. Skundą grindė tuo, kad antstolė 2012 m. birželio 19 d. areštavo ir nuskaitė pareiškėjo asmenines lėšas, esančias banko sąskaitoje. Visi šie nuskaityti pinigai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestas darbo užmokestis, ir apie tai antstolei buvo žinoma. 2012 m. birželio 27 d. antstolė grąžino šias lėšas atgal į pareiškėjo sąskaitą ir vėl tą pačią dieną jas pervedė į savo sąskaitą. 2012 m. birželio 28 d. piniginės lėšos vėl buvo grąžintos į pareiškėjo sąskaitą. Iš tokių aplinkybių darytina išvada, jog pirminis lėšų nuskaitymas buvo atliktas klaidingai, tinkamai ir laiku neatsiuntus pranešimo bankui apie apribojimų panaikinimą, o tai nulėmė, jog atsirado papildomos išlaidos už pakartotinį banko pavedimą bei už lėšų nuskaitymą. 2012 m. birželio 13 d. antstolė surašė raštą dėl lėšų arešto ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriame jau buvo pateiktos išlaidos už šio patvarkymo areštuoti lėšas panaikinimą. Tokie antstolės veiksmai sąlygojo papildomų vykdymo išlaidų atsiradimą, kurias dabar antstolė reikalauja atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolė B. P., išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2012 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu nutarė skolininko skundą tenkinti dalyje dėl 6,80 Lt kompensavimo, šias pinigines lėšas grąžinant į skolininko sąskaitą, o likusioje dalyje skundą atsisakyti tenkinti ir persiųsti jį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui. Tokį patvarkymą motyvavo tuo, kad 2012 m. birželio 6 d. gavusi skolininko darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą dėl vykdomojo rašto grąžinimo, nes skolininkas yra atleistas iš darbo, 2012 m. birželio 13 d. areštavo skolininko sąskaitą banke, nes jai nebuvo žinoma, kokios piniginės lėšos joje yra ir kokia jų kilmė. 2012 m. birželio 25 d. skolininkui pateikus duomenis apie šioje sąskaitoje esančių pinigų kilmę, 2012 m. birželio 27 d. antstolė areštą panaikino ir pinigines lėšas grąžino skolininkui. 2012 m. birželio 13 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimo rašte yra numatytos išlaidos už arešto panaikinimą, nes toks procesinis veiksmas yra neišvengiamas kiekvienoje vykdomojoje byloje. Toks išankstinis vykdymo išlaidų apskaičiavimas užtikrina proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų realizavimą. Skolininko patiriamos išlaidos už banko paslaugas yra neatsiejamos nuo antstolio taikomų priverstinių vykdymo veiksmų. Kadangi dėl techninės klaidos iš skolininko sąskaitos 2012 m. birželio 28 d. piniginės lėšos buvo nuskaitytos pakartotinai, antstolė sutiko kompensuoti skolininkui 6,80 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo V. Z. skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Teismas konstatavo, kad šios bylos nagrinėjimo objektas yra antstolės netenkinti pareiškėjo reikalavimai dėl paskaičiuotų 25 Lt vykdymo išlaidų panaikinimo bei likusių 4 Lt išlaidų kompensavimo.

Teismas nurodė, kad nagrinėdamas ypatingos teisenos tvarka suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolio veiksmų teismas gali įvertinti ir konstatuoti tik antstolio atliktų ar atsisakytų atlikti procesinių veiksmų teisėtumą (neteisėtumą), bet negali spręsti klausimų dėl antstolio padarytos žalos atlyginimo, nes tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami ginčo teisenos tvarka asmenims pareiškiant ieškinius dėl žalos atlyginimo (CPK 510 str. 1 d., 4 d.). Taigi teismas išaiškino pareiškėjui, kad jo pareikštas ir antstolės netenkintas reikalavimas dėl 4 Lt išlaidų kompensavimo nagrinėtinas ginčo, o ne ypatingos teisenos tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiamame 2012 m. birželio 13 d. antstolės B. P. vykdymo išlaidų paskaičiavimo rašte nurodoma, jog 2012 m. birželio 13 dienai yra apskaičiuotos tokios vykdymo išlaidos: 6 Lt (antstolio sudarytų dokumentų kopijos 2 vnt. x 3 Lt), 5 Lt antstolio patvarkymas areštuoti lėšas, 5 Lt patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto panaikinimo, 3 Lt pašto išlaidos. Indeksuota šių vykdymo išlaidų suma 1,357 VKI sudaro 6 Lt, todėl bendra vykdymo išlaidų suma yra 25 Lt. Iš vykdomoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog skolininko V. Z. darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 6 d. antstolei B. P. grąžino neįvykdytą vykdomąjį dokumentą, nurodydamas, jog V. Z. 2012 m. gegužės 31 d. buvo atleistas iš darbo. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog B. P. pagrįstai priėmė 2012 m. birželio 13 d. patvarkymą dėl skolininkui V. Z. banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, kadangi ji nežinojo ir negalėjo žinoti, jog joje esančios piniginės lėšos priskirtinos prie lėšų, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 739 str.). Skolininkui informavus apie šioje sąskaitoje buvusių piniginių lėšų pobūdį, antstolė panaikino taikytą areštą ir lėšas grąžino. Teismo teigimu, antstolis, taikydamas skolininko banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų areštą bei pervesdamas šias lėšas į depozitinę sąskaitą, o vėliau jas paskirstydamas išieškotojams ar grąžindamas skolininkui, neišvengiamai susiduria su poreikiu priimti patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo. Todėl antstolės 2012 m. birželio 13 d. atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas, kuriame nurodomos išlaidos dėl būsimo patvarkymo panaikinti piniginių lėšų areštą, papildomai įvertinus tai, jog toks patvarkymas vykdomojoje byloje buvo priimtas vėliau, nesudaro pagrindo pripažinti antstolės veiksmų neteisėtumo. 2012 m. birželio 13 d. antstolės B. P. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytos vykdymo išlaidos apskaičiuotos ir indeksuotos laikantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų vykdymo išlaidų dydžių, jos yra pagrįstos vykdomojoje byloje esančiais įrodymais, todėl pareiškėjo skundas laikomas nepagrįstu ir netenkinamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas V. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir nutartį išnagrinėti iš naujo, pripažinti pareiškėjo darbo užmokesčio lėšų AB SEB banko sąskaitoje areštą ir jų pervedimą į antstolės sąskaitą neteisėtu, pripažinti antstolės pirminius veiksmus kaip netinkamus ir panaikinti antstolės 2012 m. birželio 13 d. patvarkymą areštuoti lėšas ir priskaičiuotas vykdymo išlaidas – 25 Lt, pripažinti kaip tiesiogiai susijusius su antstolės inicijuotais netinkamais veiksmais ieškovo patirtus ir galimus nuostolius: vykimą pas antstolį, į teismą, teisininkų paslaugas, dokumentų kopijavimą, pašto išlaidas, CK nustatytus minimalius nuostolius – palūkanas už lėšų užlaikymą, delspinigius ir kita (patirtų išlaidų ir žalos suma bus tikslinama pagal faktą ir bus teikiama atskirai), įpareigoti antstolę per 7 dienas pateikti pareiškėjui 2012 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą susipažinimui bei pateikti raštu išaiškinimus ir atsakymus į pareiškėjo pateiktus klausimus 2012 m. rugpjūčio 10 d. skunde. Nurodo, kad antstolė nesuteikė galimybės susipažinti su 2012 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, pareiškėjas taip pat neturi antstolės atsakymo ir išaiškinimo dėl pareiškėjo atsiradusių nuostolių kompensavimo ir su lėšų grąžinimu susijusių banko paslaugų kompensavimo tvarkos ir dydžio. Teismo teiginys, kad 2012 m. birželio 13 d. buvo areštuota skolininko banko sąskaita, nes antstolei nebuvo žinoma, kokios piniginės lėšos joje yra ir kokia jų kilmė, prieštarauja tikrovei. Antstolei buvo žinoma, kad būtent į šią sąskaitą jau daugiau kaip metus (nuo 2011 m. vasario mėn.) buvo pervedamas pareiškėjo darbo užmokestis. Antstolė 2012 m. birželio 13 d. patvarkymu areštuodama ir pervesdama šias lėšas pažeidė įstatymą (CPK 668 str. 1 d.) bei sudarė sąlygas areštuoti išeitines išmokas (jei tokios išmokos numatytos skolininko darbo sutartyje), t. y. sudarė sąlygas dar vienam įstatymo pažeidimui (CPK 739 str.). Be to, šis veiksmas sąlygojo neišvengiamus pareiškėjo finansinius praradimus. Todėl šis antstolės veiksmas laikytinas neteisėtu. Antstolė nepasinaudojo įstatymo numatyto ekonomiškumo principo taikymu, bet priešingai, pasinaudodama savo padėtimi, panaudojo šiam vykdymo procesui itin skolininkui nenaudingą ir neekonomišką būdą. Antstolės veiksmų pateisinimas pagal teismo nutartyje pateiktą prielaidą, kad antstolė nežinojo ir negalėjo žinoti piniginių lėšų kilmės, įgalintų antstolę kartoti tokį veiksmą ateityje ir net neribojant tokių veiksmų kiekio ir dažnumo. Antstolės grąžinta 6,80 Lt suma pareiškėjas negali visiškai disponuoti, nes atmetus banko komisinį mokestį (1,40 Lt), realiai į sąskaitą grįžo tik 5,40 Lt. Kadangi, kaip teigiama teismo nutartyje, antstolė klaidą pripažino, akivaizdu, kad ji privalo kompensuoti šaliai visus dėl jos inicijuotų veiksmų atsiradusius nuostolius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą antstolė B. P. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, remiasi objektyviais duomenimis, patvirtinančiais atitinkamų aplinkybių egzistavimą, bet ne prielaidomis. Skolininkas atskirajame skunde pateikia tik prielaidas, kurios, jo nuomone, leidžia manyti, kad areštuojamoje sąskaitoje gali būti lėšos, iš kurių išieškoti negalima. Tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė neturėjo įrodymų ir jai nebuvo žinomos aplinkybės, dėl kurių galėjo nustatyti areštuojamų lėšų kilmę. Skolininkas, nesinaudodamas savo teisėmis, nevykdydamas pareigos aktyviai domėtis vykdymo procesu (CPK 644 str. 1 d. 4 p.) bei nebendradarbiaudamas su antstole, pats sąlygojo nepalankių teisinių pasekmių, t. y. papildomų vykdymo išlaidų ir bankinių pavedimų išlaidų, atsiradimą. Antstolės 2012 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymas skolininkui buvo išsiųstas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 604, 605 str.), tačiau skolininkas neatsiliepė į kurjerio paliktus pranešimus. Be to, skolininkas turėjo ir turi teisę su vykdomąja byla susipažinti antstolių kontoroje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka kreipėsi į antstolę su skundu, prašydamas panaikinti jos paskaičiuotas 25 Lt vykdymo išlaidas, susijusias su 2012 m. birželio 13 d. patvarkymo areštuoti lėšas vykdymu, ir kompensuoti pareiškėjo lėšų praradimus, atsiradusius dėl antstolės inicijuotų veiksmų – 10,80 Lt išlaidų už banko paslaugas, atliekant priverstinį pavedimą. Antstolė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2012 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu skundą patenkino iš dalies – nutarė kompensuoti pareiškėjui 6,80 Lt išlaidų, o likusioje dalyje skundą atmetė. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad civilinės bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalykas yra antstolės netenkinti pareiškėjo reikalavimai dėl paskaičiuotų 25 Lt vykdymo išlaidų panaikinimo ir likusių 4 Lt išlaidų kompensavimo.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas vertina tik antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau žalos (nuostolių) atlyginimo klausimų nesprendžia – jie galėtų būti nagrinėjami tik CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai išaiškina pareiškėjui, kad jo reikalavimas priteisti (pripažinti) dėl antstolės veiksmų patirtus nuostolius nagrinėtinas ginčo, o ne ypatingosios teisenos tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad vadovaujantis CPK 312 ir 338 straipsniais, atskirajame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atskiruoju skundu pareiškėjas, be kita ko, prašo panaikinti kaip neteisėtą antstolės 2012 m. birželio 13 d. patvarkymą areštuoti lėšas, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šis reikalavimas nebuvo pareikštas, todėl apeliacinės instancijos teismas jo nenagrinėja.

Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė panaikinti antstolės paskaičiuotas 25 Lt vykdymo išlaidas.

Byloje nustatyta, kad papildomos vykdymo išlaidos atsirado antstolei priėmus 2012 m. birželio 13 d. patvarkymą areštuoti apelianto lėšas, esančias banke. Apeliantas tvirtina, kad vykdymo išlaidos paskaičiuotos nepagrįstai. Tokią savo poziciją apeliantas grindžia tuo, jog 2012 m. birželio 13 d. patvarkymą antstolė priėmė neteisėtai, nes žinojo, kad apelianto banko sąskaitoje esančios lėšos yra tokios, į kurias pagal CPK negali būti nukreiptas išieškojimas. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai išaiškino, kodėl, jo manymu, antstolė nežinojo ir negalėjo žinoti apie apelianto banko sąskaitoje esančių lėšų kilmę. Nekartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria. Kaip teisingai pastebi antstolė, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis remiasi objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis. Nagrinėjamu atveju antstolė neturėjo jokių objektyvių duomenų, kad po apelianto darbo sutarties nutraukimo jo sąskaitoje AB SEB banke liko lėšos, iš kurių negalėjo būti išieškoma. Pažymėtina, kad gavusi tokius duomenis iš skolininko, antstolė piniginių lėšų areštą nedelsdama panaikino, kas tik patvirtina skolininko pareigų aktyviai domėtis vykdymo eiga ir bendradarbiauti su antstoliu svarbą.

Apelianto prašymai įpareigoti antstolę pateikti apeliantui 2012 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą susipažinimui bei rašytinius išaiškinimus ir atsakymus į apelianto pateiktus klausimus 2012 m. rugpjūčio 10 d. skunde, nepriklauso apeliacinės instancijos teismo, tikrinančio pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, kompetencijai, todėl teismas jų nesprendžia. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad antstolės 2012 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymas apeliantui buvo išsiųstas registruotu paštu, tačiau, kaip matyti iš antstolės pateikto registruotos siuntos įteikimo pranešimo, jo įteikti nepavyko, nes adresato nebuvo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė