Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2021-09-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-4213-314/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-27
Bylos Nr.
e2YT-4213-314/2021
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00388-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Šeštokas
Pareiškėjas
L. Z.
Suinteresuotas asmuo
J. K., N. S., I. B.
Advokatai
Vytas Kantaravičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4213-314/2021Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00388-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 27 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas,sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjai L. Z., jos atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. K., N. S., I. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. Z. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina B. M. Kvedaravičienė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. K., po tėvo mirties liko paveldėtinas turtas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., su priklausiniais. Po motinos B. M. K. mirties, pareiškėja kreipėsi į 2-ajį Druskininkų notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kur buvo išduotas liudijimas dėl palikimo priėmimo. Nurodo, kad po J. K. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė B. M. K. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pardėjusi valdhyti ½ dalį gyvenamojo namo, statinių bei asmeninius namų apyvokos ir buities daiktus. Nurodo, kad po J. K. mirties, sutuoktinė B. M. K. rūpinosi šiuo turtu, remontavo, saugojo, mokėjo mokesčius, nurodo, kad dėl susidariusios situacijos pareiškėja negali pilnoje apimtyje įgyvendinti savo, kaip įpėdinės teisių.

Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys J. K., N. S., I. B. pateiktuose atsiliepimuose su pareiškėjos reikalavimu sutiko. Teisme gauti suinteresuotų asmenų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, prašoma pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų A. B., J. S. parodymais, bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. Z. yra J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra (b.l. 19-21). J. K. ir B. M. K. susituokė (duomenys neskelbtini), J. K. mirė(duomenys neskelbtini) (b.l. 7), B. M. K. mirė(duomenys neskelbtini) d. (b.l. 5). Gyvenamojo namo, jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. statybos metai VĮ Registrų cento nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše (b.l. 12-14) nurodyti 1957-1988, o B. M. K. ½ nuosavybės teise įregistruoti apylinkės (seniūnijos) 2020 m. spalio 27 d. pažymėjimo Nr. PS(2.3)-39, pagrindu (b. l. 14). Namų ūkio Nr. 673 knygos įrašuose nurodyti namų ūkio nariai 1998 m. duomenimis – J. K. ir B. M. K. (b. l. 16-17). Druskininkų savivaldybės Leipalingio seniūnijos 2021 m. birželio 22 d. pažymoje Nr. (2021-41212-PD)-75 nurodyta, kad J. K. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo(duomenys neskelbtini), Druskininkų sav. J. K. mirus (duomenys neskelbtini), kilnojamuosius ir nekilnojamus daiktus B. M. K. valdė nuosavybės teise, buvo viso turto savininke. Ji palikimą po J. K. mirties priėmė iš karto, gyveno name, jį tvarkė ir prižiūrėjo. Po motinos B. M. K. mirties, pareiškėja kreipėsi į 2-ajį Druskininkų notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kur buvo išduotas liudijimas dėl palikimo priėmimo (b. l. 6). Po J. K. mirties, mirusio 2014 m. gegužės 1 d., paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 9), jo sutuoktinė B. M. K. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pardėjusi palikimą gyvenamąjį namą, statinius bei asmeninius namų apyvokos ir buities daiktus valdyti.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje duomenys patvirtina, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų J. K., N. S., I. B. motina B. M. K. po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad B. M. K. išreikšta valia dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, juo rūpinantis kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po J. K. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad pareiškėjos motina B. M. K. po savo sutuoktinio J. K. mirties 20(duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą. Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjui, yra įrodytas, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (LAT Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos L. Z. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėjas Antanas Šeštokas