- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-16
- Bylos Nr.
- N-63-477-10
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 50.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutarties V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2008 m. lapkričio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno nutarimu V. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 196 straipsnio 2 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 50 litų bauda su revolverio ME 38 Compact-G konfiskavimu. Administracinė nuobauda V. L. buvo paskirta už tai, kad 2008 m. rugsėjo 12 d., 16 val. 15 min., Kaune, Šiaurės prospekte, ties S. Ž. gatve, V. L. sūnus G. L., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, nešiojosi bei laikė ginklą revolverį ME 38 Compact-G (ginklas priskiriamas „D“ kategorijai), tuo pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (red. Nr. IX-705) 13 straipsnio 10 punktą.
Šalies argumentai
V. L. skundu Kauno apygardos administraciniam teismui prašė panaikinti nutarimą, o administracinę bylą nutraukti. Nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nes jo veiksmuose nėra kaltės, o tuo pačiu administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės. 2002 m. rugsėjo 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi jo sūnaus G. L. gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina V. L., nuo tada visą laiką sūnus gyvena su motina, jis negali būti atsakingas už sūnų, numatyti jo veiksmus. Nurodė, jog jis negalėjo realiai įtakoti sūnaus, kad šis nelaikytų ir nesinešiotų revolverio, todėl yra nubaustas be kaltės. Nurodė, jog jam neaišku, kodėl administracinėn atsakomybėn nebuvo traukiama V. L., su kuria sūnus gyvena ir pastoviai bendrauja. Be to, skiriant administracinę nuobaudą, buvo pažeistos procesinės normos, nes administracinio teisės pažeidimo protokole pareigūnas D. T. nurodytas ir liudytoju, ir nukentėjusiuoju.
Atsiliepimas
Institucija, paskyrusi nuobaudą, atsiliepimu į skundą prašė ginčijamą nutarimą palikti galioti ir skundą atmesti. Nurodė, jog abu tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, vaiko gyvenimas pas vieną iš tėvų kito vaiko tėvo neatleidžia nuo administracinės atsakomybės už vaiko neteisėtus veiksmus.
V. L. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti, nurodė, jog V. L. visiškai nesirūpina vaiku, administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 20 d. nutartimi skundo netenkino, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato nutarimą, kuriuo V. L. buvo nubaustas pagal ATPK 196 straipsnio 2 dalį 50 litų bauda su revolverio ME 38 Compact-G konfiskavimu, paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. L., nepilnamečio G. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, neginčijo fakto, jog jo sūnus nutarime nurodytu laiku ir vietoje nešiojosi bei laikė revolverį ME 38 Compact-G, tai yra padarė pažeidimą, atitinkantį ATPK 196 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Konstatavo, kad V. L. kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, jo paties paaiškinimas, kuriuo jis pripažįsta, jog ketverius metus nebendrauja su sūnumi, juo nesirūpina, teikimas dėl ginklo nešiojimosi, tarnybinis pranešimas, nepilnamečio vaiko motinos V. L. nurodytos aplinkybės dėl tėvo nesirūpinimu vaiku, 2008 m. gruodžio 30 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas. Teismas konstatavo, kad V. L. kaltė pasireiškia nepilnamečio vaiko nesirūpinimu, sudariusiu sąlygas atsirasti teisės pažeidimui. Teismas atmetė V. L. argumentus dėl procesinių normų, skiriant administracinę nuobaudą, pažeidimo, nurodydamas, kad konkrečiu atveju V. L. nepilnametį sūnų su ginklu sulaikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato viršininkas D. T., todėl jis ir buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole liudytoju ir nukentėjusiu. Ši aplinkybė, anot teismo, nedaro administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo neteisėtais, protokolas surašytas laikantis įstatymo numatytų formos ir turinio reikalavimų. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgalioto pareigūno, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, suteiktų įgaliojimų ribose, laikantis ATPK įtvirtintų reikalavimų.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. L. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. V. L. apeliaciniame skunde išdėsto panašius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo, jog teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nepasinaudojo teise, įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 2 dalyje.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad abu tėvai turi įstatyme įtvirtintą teisę ir pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, atsisakymas nuo šių teisių ar pareigų nepilnamečiams vaikams negalioja, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą atsako bendrai abu tėvai, o už tėvų valdžios nepanaudojimą jiems taikoma teisinė atsakomybė, V. L. nepanaudojo tėvų valdžios, o tai galėjo pastūmėti padaryti jo nepilnametį sūnų G. L. administracinį teisės pažeidimą.
V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priimti teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 196 straipsnio 2 dalis numato, kad ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti ir laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas, kai tai daro nepilnametis iki šešiolikos metų, – užtraukia baudą tėvams arba globėjams (rūpintojams) nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų su ginklo bei šaudmenų konfiskavimu.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. L. kaltė dėl inkriminuoto pažeidimo įrodyta byloje esančia medžiaga. Tai, kad V. L. nepilnametis sūnus G. L., gim. (duomenys neskelbtini), nutarime nurodytu laiku ir vietoje nešiojosi bei laikė revolverį ME 38 Compact-G, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, paties V. L. paaiškinimas, kuriuo jis pripažįsta, jog ketverius metus nebendrauja su sūnumi, juo nesirūpina (b. l. 11-12), teikimas dėl ginklo nešiojimosi (b. l. 13), tarnybinis pranešimas (b. l. 14), nepilnamečio vaiko motinos V. L. nurodytos aplinkybės dėl tėvo nesirūpinimu vaiku (b. l. 37-39), Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimas (b. l. 43-46). Pažymėtina, kad ir pats V. L. pripažįsta savo nepilnamečio sūnaus padarytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau neigia savo kaltę, teigdamas, kad niekaip negalėjo įtakoti savo nepilnamečio sūnaus elgesio. Minėti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė Civilinio kodekso 3.155, 3.156, 3.165, 3.170 straipsniuose įtvirtintas normas, numatančias lygias teises ir pareigas nepilnamečiu vaiku rūpintis, jį prižiūrėti, dorai auklėti abiems tėvams, jų vienodą atsakomybę už vaiką, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta bei, vadovaudamasis šiais argumentais, pagrįstai konstatavo, kad V. L. administracinės teisinės atsakomybės pagal ATPK 196 straipsnio 2 dalį pagrindas – jo kaltas neveikimas, t. y. nesirūpinimas nepilnamečiu vaiku, sudaręs sąlygas padaryti jam administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog V. L. dėl objektyvių priežasčių buvo apribotos galimybės matytis su sūnumi, jį auklėti, apeliantais minėtais argumentais taip pat nesivadovavo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. L. pats pasirinko tokį savo elgesio su sūnumi modelį, su juo nebendravo, nedėjo pakankamai pastangų tarpusavio santykiams gerinti, todėl privalo prisiimti tokio savo elgesio neigiamas pasekmes.
V. L. argumentas, kad už nepilnamečio sūnaus padarytą teisės pažeidimą turi atsakyti ir motina V. L., atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas, kadangi šioje byloje V. L. administracinės atsakomybės klausimas nesprendžiamas, be to, tai niekaip neįtakoja ir nepanaikina V. L. administracinės teisinės atsakomybės pagal ATPK 196 straipsnio 2 dalį.
Tai pat atmestinas V. L. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė procesines normas, neatsižvelgė, kad pareigūnas, priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, D. T. buvo nešališkas ir neobjektyvus, nes toje pačioje administracinio teisės pažeidimo byloje jis dalyvavo ir kaip liudininkas. Pirmosios instancijos teismas minėtas aplinkybes įvertino ir konstatavo, kad tai nedaro administracinio teisės pažeidimo ir protokolo ir nutarimo neteisėtais. Teisėjų kolegija nesutikti su šia išvada neturi pagrindo. Įvertintina, kad D. T. administracinio teisės pažeidimo protokole kaip liudytojas nurodytas, atsižvelgiant į tai, kad buvo tas asmuo, kuris sulaikė apelianto nepilnametį sūnų pažeidimo padarymo metu. Kadangi nutarimu buvo sprendžiamas ne apelianto nepilnamečio sūnaus, o jo paties administracinės atsakomybės klausimas, nesant byloje ginčui dėl fakto, kad G. L., gim. (duomenys neskelbtini), nurodytu laiku ir vietoje nešiojosi bei laikė revolverį, laikytina, kad minėta aplinkybė nesutrukdė nešališkai ir objektyviai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Be to, teismų praktikoje laikomasi teisės aiškinimo taisyklės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, padarytų ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje, negali būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03. Administracinių teismų praktika Nr. 4. P. 57-59). Nagrinėjamu atveju apelianto nurodyti galimai padaryti procesiniai pažeidimai ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo tyrimo stadijoje buvo pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui užtikrinant visas teises, numatytas ATPK 272 straipsnyje, visapusiškai ištiriant rašytinę bylos medžiagą, išklausius ir įvertinus paties apelianto V. L. ir pareigūno, priėmusio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, D. T. paaiškinimus. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, laikytina, kad V. L. teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pažeista.
Dėl apelianto V. L. teiginio, kad teismas nepasinaudojo ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, atitinka Konstituciją, pažymėtina, kad tokiai teismų iniciatyvai pasireikšti pirmiausiai reikalinga teisiškai motyvuota abejonė dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir antra, toks aktas turėtų būti taikomas konkrečioje byloje. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismui išnagrinėtoje byloje teisės akto konstitucingumo klausimas nebuvo iškilęs, V. L. atitinkamo motyvuoto prašymo taip pat nebuvo pateikęs, todėl laikytina, kad pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), paskirtos administracinės nuobaudos atitikimą įstatymų reikalavimams (ATPK 297 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o V. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. L. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.